- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- e2-1082-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02465-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- Lexberg Ltd, OOO PKP Alphatex Ltd, Almak Finance LTD, Brytanicca Holdings Limited, JSC Bank
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Deloitte Lietuva“
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
- 3.1.7.1Žyminis mokestis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Lexberg Ltd, OOO PKP Alphatex Ltd, Almak Finance LTD, Brytanicca Holdings Limited, JSC Bank of Georgia atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3229-560/2015 pagal ieškovų Lexberg Ltd, OOO PKP Alphatex Ltd, Almak Finance LTD, Brytanicca Holdings Limited, JSC Bank of Georgia ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deloitte Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai Lexberg Ltd, OOO PKP Alphatex Ltd, Almak Finance LTD, Brytanicca Holdings Limited, JSC Bank of Georgia kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami jų naudai priteisti iš atsakovo UAB „Deloitte Lietuva“ žalos atlyginimą:
1. ieškovui LEXBERG LTD priteisti 3 636 767,80 Eur (12 557 031,88 Lt) dydžio nuostolius ir 615 161,76 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų;
2. ieškovui OOO PKP ALPHATEX LTD priteisti 6 095 444,88 Eur (21 046 352,09 Lt) dydžio nuostolius ir 1 031 048,68 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų;
3. ieškovui ALMAK FINANCE LTD priteisti 4 111 428,66 Eur (14 195 940,88 Lt) dydžio nuostolius ir 695 450,97 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų;
4. ieškovui Brytanicca Holdings Limited priteisti 3 291 143,65 Eur (11 363 660,84 Lt) dydžio nuostolius ir 556 699,20 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų;
5. ieškovui Bank of Georgia priteisti 1 529 795,94 Eur (5 282 079,43 Lt) dydžio nuostolius ir 258 766,03 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų sumą.
Be to, ieškovai prašo jiems iš atsakovo priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieškovams Lexberg Ltd, OOO PKP Alphatex Ltd, Almak Finance LTD, Brytanicca Holdings Limited, JSC Bank of Georgia terminą iki 2016-03-29 primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 37 664 Eur, ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovai, pateikdami ieškinį, sumokėjo žyminį mokestį nuo ieškinyje nurodytos ieškinio sumos, t.y. 24 926 675,67 Eur, kuris sudaro 9 416 Eur. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovų bendrininkavimas nėra privalomas, kadangi kiekvienas iš ieškovų savo reikalavimus atsakovei galėtų reikšti atskiroje byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-132/2009, sprendė, kad už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas pagal bendrąsias taisykles, t.y. už kiekvieną turtinio pobūdžio reikalavimą atskirai, nustatė ieškovams terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai Lexberg Ltd, OOO PKP Alphatex Ltd, Almak Finance LTD, Brytanicca Holdings Limited, JSC Bank of Georgia su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį.
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
1. Ieškinyje nurodyti argumentai patvirtina, kad visų ieškovų reikalavimai kyla dėl tų pačių neteisėtų atsakovės veiksmų, yra tokio paties pobūdžio, grindžiami vienodomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu, todėl atsižvelgiant į koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, visų ieškovų reikalavimai buvo sujungti į vieną ieškinį.
2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-132/2009, kadangi toje byloje buvo nustatytos visai kitos faktinės aplinkybės.
3. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus ir nevertino žyminio mokesčio mokėjimo paskirties. Žyminio mokesčio paskirtis yra padengti teismo atliekamų veiksmų ir paruošiamų procesinių dokumentų išlaidas. Nagrinėjamoje byloje penki ieškovai pateikė vieną ieškinį, tačiau jų visų reikalavimai yra identiški, faktinis reikalavimo pagrindas taip pat sutampa, todėl vien ieškovų skaičius neturėtų teismui sąlygoti papildomų sąnaudų. Vienintelė faktinė aplinkybė, kuria atskiria ieškovus, tai patirtų nuostolių apimtis, tačiau visų ieškovų patirtų nuostolių apskaičiavimo ir vertinimo principai sutampa. Įpareigojimas sumokėti kiekvieną ieškovą maksimalų žyminį mokestį neatitinka ne tik žyminio mokesčio mokėjimo instituto paskirties ir tikslų, bet ir pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, bei apsunkina ieškovų teisę kreiptis į teismą.
4. Pirmos instancijos teismo nustatytas 12 dienų terminas sumokėti 37 664 Eur taip pat neatitinka protingumo principo, kadangi, atsižvelgiant į tai, jog ieškovai yra užsienio bendrovės, yra pernelyg trumpas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos
2016-06-07 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti ieškovų atstovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma nagrinėjant klausimą dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-687/2015, taip pat pažymima, jog ieškovai yra BAB Ūkio banko kreditoriai, siekiantys apginti savo turtines teises pateikdami ieškinį atsakovei UAB „Deloitte Lietuva“ netinkamai atlikusiai BAB Ūkio banko auditą, o pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punktą turtiniai reikalavimai, kurie iškėlus bankroto bylą pareiškiami bankrutuojančiai įmonei, žyminiu mokesčiu apskritai nėra apmokestinami.
Atkreiptinas ieškovių dėmesys, kad CPK 323 straipsnyje yra aiškiai įtvirtinta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. Kadangi pateikiamais rašytiniais paaiškinimais ieškovai iš esmės papildo atskirojo skundo argumentus, rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti, pažymint, kad bet kuriuo atveju pateikti nauji paaiškinimai neturi esminės įtakos nagrinėjamo ginčo baigčiai.
Dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio
Šios apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškovams primokėti trūkstamą žyminį mokestį, apskaičiuotą atskirai kiekvienam pareikštam reikalavimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai Lexberg Ltd, OOO PKP Alphatex Ltd, Almak Finance LTD, Brytanicca Holdings Limited, JSC Bank of Georgia atsakovei UAB „Deloitte Lietuva“ pareiškė reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Ieškovai su ieškiniu pateikė teismui mokėjimo nurodymą, patvirtinanti, kad paduodami ieškinį jie sumokėję 9 416 Eur dydžio žyminį mokestį. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad nagrinėjamu atveju už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas pagal bendrąsias taisykles, t.y. už kiekvieną turtinio pobūdžio reikalavimą atskirai, bei nustatė ieškovams terminą primokėti 37 664 Eur žyminio mokesčio.
CPK 136 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Toks kelių procesų sujungimas į vieną visų pirma reiškia proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą. Ieškinyje pareikštų reikalavimų sujungimo pagrindas gali būti ieškovo reiškiamų atsakovui savarankiškų reikalavimų daugetas arba atsakovų procesinis bendrininkavimas (CPK 43 str.). CPK 43 straipsnio, kuriame įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs procesinio bendrininkavimo pagrindus bei rūšis, nuostatos reglamentuoja privalomą ir neprivalomą procesinį bendrininkavimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įstatymais grindžiamas (privalomas) bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pavyzdžiui, solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Tuo tarpu neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga. Iš esmės tai keli savarankiški procesai, kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai, arba keli ieškovai ir vienas ar keli atsakovai.
CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta taisyklė, kad, esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ši ieškinio sumos nustatymo taisyklė turi būti taikoma tais atvejais, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus atsakovui arba keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomojo bendrininkavimo atveju (CPK 1 str. 1 d. 1 p.). Kai keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu – kaip to paties pobūdžio reikalavimus arba įsipareigojimus, pagrįstus ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012).
Įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju ieškovų bendrininkavimas nėra privalomas, kadangi kiekvienas iš ieškovų savo reikalavimus atsakovui galėtų reikšti atskiroje byloje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju mokėtinas žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas pagal bendrąsias taisykles, t.y. už kiekvieno ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimą atskirai, o bendrą žyminio mokesčio dydį sudaro už kiekvieną reikalavimą mokėtinų žyminių mokesčių suma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešinga išvada reikštų, kad vien tik dėl kelių reikalavimų sujungimo viename ieškinyje ieškovai išvengtų didesnio žyminio mokesčio mokėjimo, kurį turėtų sumokėti už tapačių reikalavimų nagrinėjimą tuo atveju, jeigu šiuos reikalavimai būtų teikiami atskiruose ieškiniuose, o tai neatitiktų ne tik žyminio mokesčio instituto paskirties, tikslų, bet ir pažeistų lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo principus, sudarytų sąlygas asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (CPK 3 str. 1 d.). Pastebėtina, kad analogiškos pozicijos Lietuvos apeliacinės instancijos teismas laikėsi ir kitoje savo faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-132/2009), kuria pagrįstai, priimdamas skundžiamą nutartį, ir rėmėsi pirmos instancijos teismas. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad vien tai, jog minėtos Lietuvos apeliacinio teismo bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamai bylai, nesuteikia pagrindo nesiremti minėtoje byloje pateiktais išaiškinimais.
Dėl bylos procesinės baigties
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydį, todėl pagrįstai nustatė terminą ieškovams primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas primokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, todėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai lemia pagrindo nustatyti naują terminą buvimą (CPK 7 str., 115 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovams Lexberg Ltd, OOO PKP Alphatex Ltd, Almak Finance LTD, Brytanicca Holdings Limited, JSC Bank of Georgia terminą iki 2016 m. liepos 15 d. sumokėti 37 664 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus, priešingu atveju, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.