Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Neringos Venskienės, sekretoriaujant Deimantei Mielvičiūtei-Anakurdovienei, dalyvaujant ieškovei A. V. , jos atstovui advokatui Jonui Skalskui, atsakovui J. V. , trečiajam asmeniui V. V. , jų atstovui advokatui Audriui Bandzaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. , atsakovo J. V. , trečiojo asmens V. V. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, bylos nutraukimo ir Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-634/2008 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, trečiojo asmens UAB „ARVI“ ir ko reikalavimą dėl skolos išieškojimo, trečiojo asmens V. V. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, panaikinimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiojo asmens V. V. reikalavimą atmetė.

Priteisė iš ieškovės A. V. 3236 Lt žyminio mokesčio ir 43,04 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, iš atsakovo J. V. 6454 Lt žyminio mokesčio ir 64,56 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Teismas pripažino, kad ieškovės pateiktų fotonuotraukų, jos paaiškinimų, taip pat liudytojų parodymų, ir paties atsakovo paaiškinimų pakanka konstatuoti, kad atsakovas pažeidė lojalumo ir pagarbos kitam sutuoktiniui pareigas, tai yra iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 str. 2 d.). Atsakovas teismui nepateikė jokių faktų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės. Teismas pripažino faktu tai, kad A. V. ir J. V. gyveno kartu nuo 1982 metų Veršių kaime, iš kurio persikėlė gyventi į Degutinės kaimą, į namą, kurį skyrė „Šviesos“ kolūkis. Liudytojai paliudijo, kad tuo metu, kai J. V. pirko namą, jis jau gyveno su A. V. , o su pirmąja žmona tam name negyveno. Atsakovo J. V. ir trečiojo asmens V. V. paaiškinimus apie tai, kad namas Degutinės kaime buvo paskirtas 1982 metais, kad jie nuo 1982 metų remontavo šį namą santuokinėmis lėšomis, paneigia ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai. Išrašai iš ūkinių knygų patvirtina kad kolūkiui priklausančiame name 1983 m. sausio 1 d. gyveno V. K. su šeima, vėliau išvyko į Kėdainių rajoną, o 1984 m. sausio 1 d. kolūkio name gyveno šeimos galva J. V. , jo sugyventinė A. M. ir sugyventinės duktė R. M. , todėl akivaizdu, kad J. V. negalėjo to namo remontuoti 1982 metais. Teismas konstatavo, kad gyvenamasis namas Degutinės kaime nuo 1990 metų kovo 27 d. (pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo) bendrosios jungtinės kolūkiečių nuosavybės teise priklausė kolūkiečių kiemo nariams A. V. (tuo metu Murauskienei) ir J. V. , kadangi A. V. priimta į kolūkio narius nuo 1988 metų liepos 4 d. 1990 m. kovo 22 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią „Šviesos“ kolūkis pardavė, o J. V. nupirko plytų gyvenamąjį namą su mansarda su dviem priestatais, sutartis įregistruota 1990-03-27. 1990 m. sausio 1 d. kolūkinį kiemą sudarė šeimos galva J. V. ir sugyventinė A. M. . Tuo metu galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekso 26 straipsnyje buvo numatyta, kad šio kodekso 21-25 straipsniuose nustatytos taisyklės, reguliuojančios turtines sutuoktinių teises ir pareigas, taikomos tik tam sutuoktinių - kolūkiečių kiemo narių turtui, kuris sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 118 straipsniu yra asmeninė jų nuosavybė. Sutuoktinių teises valdyti kolūkiečių kiemo nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti nustatė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 132-140 straipsniai (1964 m. red.). Civilinio kodekso (1964 m. red.) 133 straipsnis “Kolūkiečių kiemo nuosavybės teisės objektai” nustatė, kad gyvenamasis namas priskirtinas kolūkiečių kiemo nuosavybėn, todėl negali būti asmeninė atskiro nario nuosavybė. Kadangi V. V. pati patvirtino, kad niekada negyveno Degutinės kaime, ginčo name lankėsi tik vieną kartą, nuo 1983 metų išsikėlė gyventi į Lekėčių kaimą, nuosavybės teisės į kolūkiečių kiemo gyvenamąjį namą ji iš viso niekada nebuvo įgijusi. 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymu Nr. I-806 “Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės” panaikinus kolūkiečių kiemo šeimos bendrąją jungtinę nuosavybės teisę į kiemo turtą (įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), ir pripažinus netekusiais galios 1964 m. CK 132-141 straipsnius, 601 straipsnį, kolūkiečių kiemo narių nuosavybės santykiams buvo taikomos privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos (įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Per bendrą ieškininės senaties terminą niekas iš šio kiemo narių nepareiškė reikalavimo nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, padalinti ar atidalinti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso iki šio įstatymo priėmimo galiojusiais 132-141 straipsniais. Tai reiškia, kad nuo 1990 m. lapkričio 27 d. namas Degutinės kaime J. V. ir A. V. priklauso kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (santuoka tarp šalių įregistruota 1990 m. rugpjūčio 23 d.). Konstatavus, kad minėtas namas ir jo priklausiniai priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, ir atsižvelgus į CK 3.117 str. 1 d. suformuluotą lygių sutuoktinių bendro turto dalių prezumpciją, namų valda Degutinės kaime padalintina kiekvienai iš šalių pripažįstant nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio turto. Kadangi nustatyta, kad V. V. niekada nebuvo įgijusi turtinių teisių į gyvenamąjį namą Degutinės kaime, jos ieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalinimo atmestas kaip nepagrįstas. Kadangi atsakovas pripažino ieškovės reikalavimą dėl žemės ir miško sklypų padalinimo lygiomis dalimis, kiekvienam iš sutuoktinių pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį 39,9 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį iš 1677/3359 dalių (tai yra 838/3359 ir 839/3359 dalių) 33,59 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).; bei ½ dalį 1,12 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties sklypo, (duomenys neskelbtini). Bendra nurodyta žemės sklypų vertė -210630 Lt, tai yra kiekvienai iš šalių priteistinų žemės sklypų dalių vertė yra po 105315 Lt. Teismas sutiko su atsakovo atsikirtimais, kad kilnojamasis turtas turi būti įvertintas pagal turto rinkos vertę, kuri nustatyta jo pateiktoje 2007-12-04 turto vertinimo ataskaitoje. Kadangi turto vertinimą atliko kvalifikuoti turto vertintojai, teismas, nesant byloje kitų įrodymų, neturi pagrindo abejoti jų nustatyta turto rinkos verte. Iš dalintino turto sąrašo išbrauktas džipas „Nissan" X-Trail (4 pozicija), kadangi pagal pateiktus dokumentus jis yra lizingo bendrovės nuosavybė, taip pat išbraukta Kamaz priekaba (17 pozicija), nes pagal gautus VĮ „Regitra“ duomenis šis turtas nepriklauso šalims. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo atsikirtimą, kad į dalintino turto sąrašą negali būti įtraukta plastikinė talpa (26 pozicija) kaip gauta už pajus, įgytus dar iki santuokos, nes iki santuokos atsakovas su ieškove buvo kolūkinio kiemo nariai ir kiemo turtas (taip pat ir pajai) jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Kadangi ieškovė posėdžio metu pripažino, kad santuokoje buvo įgyta suvirinimo pusautomatis KEMP, 2000 Lt vertės, ir obliavimo staklės, 1000 Lt vertės, šis turtas taip pat įtrauktas į dalintino turto sąrašą, priteisiant jį ieškovei. Taip pat atmestas atsakovo atsikirtimas dėl jo nuomone neteisingai įvertintų šaunamųjų ginklų (22 pozicija). Ieškovė įvertino 5 šaunamuosius ginklus 3900 litų. Teismas sprendė, kad ši kaina nėra aiškiai nepagrįsta ar neprotinga, atsakovo pateikti įrodymai (J. B. komercijos ir paslaugų įmonės pažyma dėl ginklų vertės) apie tai, kad ginklai kainuoja 2100 Lt, nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, kadangi turto vertinimas atliktas neatestuoto asmens. Todėl ieškovei priteista kilnojamojo turto už 123 850 Lt, o atsakovui – už 534 751 Lt. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl cukrinių runkelių kvotos padalinimo vadovaudamasis Žemės ūkio ministro įsakymu (žr. Valstybės Žinios, 2007.04.14, Nr.: 42, Publikacijos Nr.: 1602; Valstybės Žinios, 2006.04.11, Nr.: 40, Publikacijos Nr.: 1441 ir pan.), nes cukrinių runkelių kvota negali būti dalinama kaip santuokinis turtas, juo labiau, kad prašoma padalinti 2005 metams skirtą cukrinių runkelių kvotą.

Teismas atmėtė ir reikalavimą priteisti kompensaciją už dalį pelno, gauto naudojant bendrasantuokinę žemės ūkio techniką, kadangi žemės ūkio technika ieškovei A. V. ir atsakovui J. V. iki turto padalinimo priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovas naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl tokių veiksmų jam atsirado turtinės prievolės ieškovės atžvilgiu. Dėl ūkio lėšų išleidimo savo reikmėm – atsižvelgtina į tai, kad pirmajame pateiktame teismui ieškinyje ieškovė pati pripažino, kad dalis šių pinigų buvo panaudota šeimos ir ūkio reikmėms, tai yra pripažino, kad ne visos išlaidos pagrindžiamos apskaitos dokumentais. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas nurodė, kur panaudojo minėtus pinigus, pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo atsikirtimus, ieškovei nepateikus jokių konkrečių įrodymų apie tai, kad minėtos lėšos panaudotos ne šeimos interesais, reikalavimas atmestas kaip neįrodytas.

Teismas nustatė bendrą balansinę dalintino turto vertę įvertindamas pateiktą atsakovo turto vertinimo ataskaitą, iš bendros balansinės turto vertės atėmė ilgalaikes ir trumpalaikes skolas, pridėjo į balansą neįtraukto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertę. Taip vienam iš sutuoktinių tenkanti turto dalis tapo 385 514 Lt. Teismas sprendė, kad ūkininko ūkiui skirtos dotacijos ir subsidijos (2005 m. ūkininko ūkio balanso B eilutė, 242 593 Lt) yra realios ūkininko ūkio pajamos, todėl nustatant sutuoktinių turto dalis, jos, kaip ir kitas turtas, yra dalintinas ir jo išbraukti iš dalintino turto sąrašo negalima.

Ieškovės reikalavimas dėl bendrasantuokinės skolos likučio 15761 Lt AB DnB NORD bankui priteisimo atmestas, kadangi iš kreditavimo sutarties Nr.04/31 sąlygų matyti, kad kredito gavėjai yra ne tik A. V. , bet dar du asmenys: J. V. ir V. M. . Šios sutarties 47.3. punkte numatyta, kad už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą kredito gavėjai atsako solidariai. Teismas negali pakeisti laisva valia sudarytos sutarties sąlygų, sutartis turi būti vykdoma pagal tarp kredito davėjo ir kredito gavėjų sulygtas sutarties sąlygas.

Apeliaciniu skundu ieškovė A. V. prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimą iš dalies ir priteisti iš atsakovo J. V. papildomą 157384 Lt dydžio piniginę kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Nurodo:

1) teismo sprendimas dalyje dėl kompensacijos dydžio priteisimo jai iš atsakovo yra neteisėtas ir neteisingas, šalys pripažįsta, kad dalijamas bendrasantuokinis turtas, įgytas iki 2006 m. sausio 1 d., t. y. nuo tada, kada pradėjo gyventi skyrium. Todėl, vadovaujantis LR CK 3.67 str. 2 d., kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi būti dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios. Tačiau teismas, spręsdamas bendrasantuokinio turto padalijimo klausimą, priėmė neteisėtą sprendimą, vadovaudamasis atsakovo pateikta atskirų turto vienetų vertinimo ataskaita. Ataskaitoje tik septynių kilnojamojo turto vienetų ir aštuonių nekilnojamojo turto vienetų rinkos vertė nustatyta 2007 m. gruodžio 4 d., t. y. faktiškai po dviejų metų. Teismas, vadovaudamasis minėta ataskaita, neteisėtai pakeitė 2005-12-31 J. V. ūkininko ūkio balansą ir sumažino dalintino bendrasantuokinio turto vertę, apskaitytą šiame balanse - 251100 Lt., tuo atsakovui pritaikydamas lengvatą, o sankcijas ieškovei, nors pagal įstatymą lengvata gali būti taikoma tik sutuoktiniui, nekaltam dėl santuokos iširimo (LR CK 3.67 str. 2 d.).

3) teismas neteisėtai dalintiną bendrasantuokinį turtą, apskaitytą 2005-12-31 ūkio balanse, sumažino 251100 Lt, vadovaudamasis 2007-12-04 septynių kilnojamojo turto vienetų vertinimo ataskaita. Tai prieštarauja to paties teismo sprendimo nuostatai, kad šalys sutaria nevedančios bendro ūkio nuo 2006 m., todėl turtines teisės ir prievolės turi būti dalinamos pagal 2005 m. ūkininko ūkio balansą.

4) džipo NISSAN NAVARA balansinė vertė iš dalintino turto teismo buvo išbraukta. Šiam automobiliui savalaikiai neuždėjus arešto, atsakovas jį 2006-12-07 pardavė. Sprendime teismas turėjo pasisakyti dėl šio bendrasantuokinio turto pasisavinimo. Teismas neteisėtai iš dalintino turto sąrašo išbraukė buvusio džipo vertę - 73000 Lt, nes šis turtas apskaitytas 2005-12-31 ūkio balanse, pagal kurį skaičiuojamas dalintinas turtas. Tai patvirtina ir tas faktas, kad teismas savo sprendime iš bendros balansinės turto vertės atimdamas ilgalaikes ir trumpalaikes skolas, atėmė ir 45404 Lt išperkamosios nuomos skolą už džipą. Vien šiuo veiksmu teismas neteisingai sumažino bendrasantuokinį turtą 118304 Lt. Bendrasantuokinis turtas, kurio vertė yra 73000 Lt, turi būti priskirtas prie dalintino turto.

5) teismas, vadovaudamasis 2007-12-04 nekilnojamojo turto aštuonių vienetų vertinimo ataskaita, analogiškai iškreipė bendrasantuokinio turto vertę, padidindamas ją 70200 Lt. Šis nekilnojamasis turtas atsakovo užsakymu buvo įvertintas turint tikslą - sumokėti ieškovei už šį turtą 20000 Lt kompensaciją. Teismo sprendimu visas nekilnojamasis turtas buvo padalintas lygiomis dalimis kiekvienai šaliai. Dėl šios priežasties nekilnojamojo turto vertė nekeistina ir turi būti apskaityta, kaip ir viso dalintino bendrasantuokinio turto, pagal turto vertę, esančią 2005-12-31 ūkininko ūkio balanse.

Taigi ieškovė nurodo, kad visą bendrasantuokinį dalintiną turtą sudaro: 2005-12-31 J. V. ūkininko ūkio balanse apskaitytas dalintinas turtas 876511Lt; nekilnojamasis turtas, neapskaitytas ūkio balanse - 2033 Lt; kilnojamasis turtas, neapskaitytas ūkio balanse 70851 Lt. Iš viso: 949395. Šalims atitenka po 474697 Lt vertės dalintino bendrasantuokinio turto vietoje teismo sprendime apskaičiuotos 385514 Lt sumos. Pagal teismo sprendime įvardytą imperatyvą, kad „turtinės teisės ir prievolės turi būti dalinamos pagal 2005 m. ūkininko ūkio balansą“, ieškovei teismo sprendimu priteisto kilnojamojo turto vertė turi būti 90750 Lt (123850 - 33100 Lt = 90750 Lt) vietoje teismo sprendime įvardintos 123850 Lt sumos, o nekilnojamojo turto vertė - 110214 Lt (4900 Lt + 26163 Lt + 53441 Lt + 24694 Lt + 1016 Lt = 110214 Lt) vietoje teismo sprendime įvardytos 145315 Lt sumos (40000 Lt + 105315 Lt). Viso ieškovei priteistino turto natūra vertė tūri būti 200964 Lt. Todėl atsakovas J. V. privalo ieškovei išmokėti 273733 Lt kompensaciją vietoje apylinkės teismo priteistos 116349 Lt sumos, t. y. papildomai priteistina kompensacijos suma yra 157384 Lt.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pa­keisti, pripažinti santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinti A. V. nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenant santuokoje su J. V. įgyto turto - namų valdos (duomenys neskelbtini), ir sumažinti ieškovei priskirtos šios na­mų valdos dalį iki l/4 dalies, priteisiant jai už šią dalį 20000,- Lt kompensaciją; dalintino bendrasantuokinio turto vertę sumažinti 242593,- Lt suma ir panaikinti teismo spre­ndimą dalyje dėl 116349,- Lt kompensacijos A. V. paskyrimo. Su teismo sprendimu atsakovas nesutinka iš dalies. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai pri­pažino santuoką nutrūkusią dėl atsakovo kaltės, nepagrįstai atmetė trečiojo asmens reikalavimą ir priteisė ieškovei ½ namų valdos (duomenys neskelbtini), bei nepagrįstai į dalintino turto sąrašą įtraukė ūkininko ūkio balanse kaip dotaciją ir subsidiją apskaitomą pagal SAPARD programą iš Europos Sąjungos gautą paramą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismas pripažino, kad neįrodyta atsakovo santuokinė neištikimybė, tačiau kartu pripažino esant pakankamai įrodymų dėl kitų santuokinių pareigų pažeidimo - lojalumo, lygiateisiškumo ir savitarpio pagarbos. Darydamas tokią išvadą teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo kontrargu­mentus ir jų nevertino. Atsakovas nurodė, kad nelojali buvo ieškovė, drausdama jam bendrauti su vaikais iš pirmosios santuokos. Nors šios aplinkybės buvo patvirtintos liudininkų parodymais ir ieš­kovė to nenuginčijo, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Teismas nepasisakė ir dėl to, kad, kaip nuro­dė atsakovas, kaltinimas nelygiateisiškumu visiškai nepagrįstas. Atsakovas pats savo pastangomis vedė ir prižiūrėjo namus ir ūkį, kuris yra vienas iš geriausių toje apylinkėje. Ieškovės pastangos kiš­tis į ūkinius reikalus tik didino konfliktą, todėl šalys sutarė ūkininkauti atskirai. Toks šalių elgesys vertintinas būtent kaip aukščiausia lygiateisiškumo išraiška. Byloje buvo pateikta pakankamai duo­menų, kad ieškovė nepagarbiai elgėsi su atsakovo ūkio darbuotojais, kartu žemindama ir savo su­tuoktinį. Tačiau ir šios aplinkybės teismo liko neįvertintos. Teismas taip pat neįvertino to, kad san­tuokos nutraukimą inicijavo ieškovė, kartu siekdama didelės vertės turto atsidalinimo, nors atsako­vas jokio trukdymo ieškovei naudotis tuo turtu niekada nedarė. Atsakovas nebuvo santuokos nu­traukimo iniciatorius, tačiau pripažino ją nutrūkusią dėl abipusės kaltės. Teismas į visas šias ap­linkybes turėjo atsižvelgti ir jas įvertinti objektyviai ir nešališkai, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai dėl santuokos iširimo apkaltino vien atsakovą.

2. Atsakovas pateikė įrodymus, kad namų valdą (duomenys neskelbtini) jis įsigijo dar būdamas pirmoje santuokoje. Tačiau teismas sprendė, kad ši namų valda buvo įsigyta kaip kolūkiečių kiemo tur­tas jau kartu su antrąja sutuoktine, todėl ji pripažintina bendrąja jungtine antrosios santuokos nuosavybe. Tokį sprendimą teismas grindė tuo metu galiojusio SŠK 21-26 str. ir CK 132-140 str., bei nuo 1990 m. lapkričio 27 d. įsigaliojusiu įstatymu Nr.I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise tu­rinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“. Neatsižvelgus į es­mines faktines aplinkybes, šios normos pritaikytos neteisingai. Nei tuo metu galiojęs CK, nei SŠK, nei kiti įstatymai nesuteikė sugyventinei daugiau teisių už teisėtą sutuoktinę į iki santuokos nutrau­kimo įgytą turtą. Sprendžiant turto nuosavybės klausimą esminėmis faktinėmis aplinkybėmis lai­kytinos pirmosios santuokos nutraukimo, turto įsigijimo ir antrosios santuokos sudarymo datos. Atsižvelgiant į šias datas, teismas privalėjo daryti išvadą, kad ginčo turtas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė pirmosios santuokos nuosavybė. Todėl šio turto priskyrimas antrosios santuokos bendrajai jungtinei nuosavybei negalėjo būti išspręstas, pirma neišsprendus sutuoktinės iš pirmosios santuo­kos nuosavybės teisių praradimo klausimo. Sprendime yra nurodyta į bendrosios ieškinio senaties terminą, tačiau į trečiojo asmens ir atsakovo parodymus dėl šio termino eigos nutrūkimo teismas nieko nepasisakė. Todėl sprendimas šioje dalyje neteisingas.

3. Teismas ūkininko ūkio balanse apskaitomą 242 593,- Lt dotaciją ir subsidiją priskyrė įprasti­nėms ūkio pajamoms, kurios gali ir turi būti dalinamos tarp sutuoktinių. Priimdamas tokį sprendimą teismas neatsižvelgė į esminį byloje esantį įrodymą- SAPARD paramos sutartį. Remiantis šia su­tartimi ūkininko ūkiui buvo suteikta Europos Sąjungos tikslinė parama: piniginės lėšos įsigyti že­mės ūkio technikai, kuri gali būti naudojama tik tame ūkyje. Teismas šią tikslinę paramą ūkininko ūkiui, neatsižvelgdamas į su ja susijusias prievoles, priskyrė ūkio pajamoms ir padalino tarp su­tuoktinių, nors iš paramos sutarties turinio aiškiai matyti, kad iš jos kylančios teisės ir pareigos ne­gali būti perduotos kam nors kitam. Tiesiogiai ūkininko ūkio paramos paskirstymą tarp sutuoktinių reglamentuojančios teisės normos nėra, tačiau akivaizdu, kad ūkininko ūkis, kaip ir individuali įmo­nė negali būti dalinamas tarp sutuoktinių. Ūkyje gauta parama nebuvo skirta šeimos reikmėms ar įsigyta už šeimos lėšas, todėl, spręsdamas dėl ūkininko ūkio turto padalinimo pagal balanso duome­nis, teismas paramos sumą turėjo išimti kaip ūkininko J. V. asmeninę nuosavybę. Atkrei­ptinas dėmesys į tai, kad dalijant ūkio turtą pagal balanso duomenis, teismas padalijo ir visas iš ūkio veiklos gautas šiame balanse apskaitytas ūkio pajamas, įskaitant ir tas, kurios gautos dėka SAPARD paramos.

Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais V. V. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti, patenkinti jos reikalavimą, pripažinti nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenant santuokoje su J. V. įgyto turto - namų valdos (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 0,30 ha žemės sklypas (teisiškai neįregistruotas), su jame esančiais pastatais ir statiniais: gyvenamuoju namu, ūkio pastatu, tvartu, viraline, daržinėm, garažu, kiemo statiniais atitinkamai sumažinant tarp sutuok­tinių dalintino turto masę. Skunde nurodo, kad namų valda buvo įgyta santuokoje su atsakovu ir ją nutraukiant nebuvo pa­dalinta. Teismas sprendime neteisingai pritaikė ginčo dalyką reglamentuojančias materialinės teisės normas ir pažeidė procesinės teisės normas. Teismas pagal byloje ištirtus įrodymus nustatė, kad ginčo namų valdą, išpirkęs ją iš kolūkio, dar būdamas santuokoje su V. V. įsigijo atsakovas J. V. . Tačiau jau tuo metu pašlijus san­tykiams, tretysis asmuo į naują namų valdą nesikėlė, o jame kaip kolūkiečių kiemo narys apsigyveno J. V. sugy­ventinė, ieškovė A. V. . Šį faktą ir tai, kad šie asmenys vėliau susituokė, teismas įverti­no kaip teisėtą pagrindą pripažinti dar pirmojoje santuokoje įgytą turtą bendrąja antrosios san­tuokos nuosavybe, o trečiojo asmens, kaip bendraturtės iš pirmosios santuokos teisių į šį turtą nepripažino. Atsakovas niekada neneigė jos teisės į pusę namų valdos, kurią bendru sutarimu ketino palikti vai­kams, todėl ji iki šiol nesirūpino savo dalies atidalinimu ir nuosavybės teisių įregistravimu. Tiek pagal ginčijamos nuosavybės įgijimo metu galiojusį SŠK, tiek pagal dabar galiojantį CK santuokos metu įgytas turtas paprastai pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu jis yra įregistruotas. Faktas, kad nutraukiant santuoką bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvusio turto V. V. ir J. V. nepasidalino, dar nesudaro pagrindo savaime atimti teisių į jį. Priimdamas sprendimą, teismas nepaaiškino, kodėl šių teisių nepripažįsta ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, kas, vadovaujantis LR CPK 329 str. 2 d. 4 punktu, yra absoliutus pagrindas sprendimą pripažinti negaliojančiu. Iš sprendimo turinio galima numanyti, kad lemiamas veiksnys jį priimant buvo teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad nuo pat pradžios tretysis asmuo toje namų valdoje negyveno. Tačiau nei pagal tuo metu galiojusius, nei pagal dabar galiojančius įstatymus vien apsigyvenimo faktas negali būti pagrindu sugyventinei pripažinti nuosavybės teises į kito sugyventinio namų valdą, tuo labiau jo įgytą dar pirmojoje santuokoje.

Atsiliepimu į ieškovės A. V. apeliacinį skundą atsakovas J. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Argumentai, išdėstyti atsiliepime, iš esmės atkartoja teismo sprendimo motyvus.

2008 m. liepos 16 d. teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šalys pateikė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti, civilinę bylą nutraukti, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimą ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkintini.

Ieškovės A. V. , atsakovo J. V. ir trečiojo asmens V. V. prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas ir štai dėl ko:

CPK 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra prijungtas prie bylos.

Kaip žinoma, taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. V. , atsakovas J. V. ir tretysis asmuo V. V. pateikė teismui patvirtinti 2008-07-16 sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys patvirtino, jog jų valia yra taikiai baigti kilusius civilinius ginčus, kad joms žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės, taip pat yra žinoma, jog patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 294 str. 2 d., CK 6.985 str.).

Teismas sprendžia, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą bei paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintina ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens 2008 m. liepos 16 d. sudaryta taikos sutartis joje nurodytomis sąlygomis, teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla nutrauktina. (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p. CK 6.983 str.,6.985 str.).

CPK 87 str. 2 dalis numato, kad jeigu šalys sudarė taikos sutartį, gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė A. V. 2006-07-26 mokėjimo nurodymu Nr. 606546 sumokėjo 1000 Lt (I t. b. l. 1), 2007-10-05 mokėjimo nurodymu Nr. 722806 – 100 Lt 3 t. b. l. 56), 2008-02-22 įmokos mokėjimo kvitu – 4147,68 Lt (4 t. b. l. 75), viso: 52427,68 Lt. A. J. V. 2007-06-14 mokėjimo nurodymu Nr. 694424 sumokėjo už tretyjį asmenį V. V. 2250 Lt (2 t. b. l. 165), tretysis asmuo V. V. 2008-02-25 mokėjimo nurodymu Nr. 0000000002 sumokėjo 1200 Lt (4 t. b. l. 80), viso: 3450 Lt. A. J. V. mokėjimo nurodymu Nr. 0000000001 sumokėjo 3490,47 Lt (4 t. b. l. 85), tretysis asmuo UAB „ARVI ir Ko“ 2007-01-16 mokėjimo nurodymu DBM 931990 sumokėjo 2033,40 Lt (1 t. b. l. 172), todėl šalims grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio: ieškovei A. V. 3935,76 Lt (5247,68 Lt x 75 proc.), atsakovui J. V. 2617,85 Lt (3490,47 x 75 proc.), trečiajam asmeniui V. V. 2587,50 Lt (3450 x 75 proc.), trečiajam asmeniui UAB „ARVI ir Ko“ 1525,05 Lt (2033,40 x 75 proc.). Kadangi šalys viena iš kitos turėtų bylinėjimosi išlaidų neprašo priteisti, sudarius taikos sutartį, priteistinos šalių susitarimu išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei tokio dydžio: iš ieškovės A. V. 55,50 Lt, iš atsakovo J. V. – 75,05 Lt.

Šalių prašymu naikintinas Šakių rajono apylinkės teismo teisėjo G.Endriukaičio 2007 m. vasario 14 d. nutartimi taikytos laikinosios pasaugos priemonės bendraturčių A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V. a. k. (duomenys neskelbtini) kilnojamajam turtui (2 t. b. l. 59, 60, CPK 150 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis LR CPK 293 str. 1 d. 5 p., 291 str., 292 str., 294 str., 302 str.,

nutaria:

Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1-634/2008 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, trečiojo asmens UAB „ARVI“ ir ko reikalavimą dėl skolos išieškojimo, trečiojo asmens V. V. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Patvirtinti ieškovės A. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo J. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 16 d. sudarytą taikos sutartį (toliau vadinamą Sutartimi) Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-617-109/2008 šiomis sąlygomis:

1. Ieškovė A. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) su atsakovu J. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) susitaria nutraukti santuoką, įregistruotą 1990 m. rugpjūčio 23 d. Šakių rajono valdybos CMS, akto įrašo Nr. 222 tarpusavio susitarimu žemiau šioje sutartyje aptartomis sąlygomis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o tretysis asmuo sutinka žemiau šioje taikos sutartyje aptartomis sąlygomis atsisakyti savo savarankiško reikalavimo.

2. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantis turtas, turtinės teisės ir prievolės pasidalinamos tarp sutuoktinių taip:

2.1. visi nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai padalijami taip, kaip buvo nustatyta 2008 m. sausio 15 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1-634/2008 m., t.y.:

- ½ dalis gyvenamosios valdos (duomenys neskelbtini), susidedančios iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (kanalizacijos šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), - turto vertė 40 000,- Lt;

- teisė į ½ dalį įmokų už namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), suteikianti teisę sudaryti ½ dalies šios namų valdos išpirkimo iš valstybės sutartį;

- ½ dalis 39,9 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), - turto vertė 79 604,50 Lt;

- 839/3359 dalis 33,59 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), - turto vertė 24 694,- Lt;

- ½ dalis 1,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), - turto vertė 1 016,50 Lt;

- treniruoklis, - vertė 600,- Lt;

- traktorius MTZ 1221, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), - vertė 40 700,- Lt;

- traktorius T-25A, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), - vertė 4 000,- Lt;

- automobilis GAZ 5312, VIN kodas (duomenys neskelbtini), - vertė 1 900,- Lt;

- bulviakasė, - vertė 500,- Lt;

- ruloninis presas, - vertė 2000,- Lt;

- rotacinė šienapjovė, - vertė 1 000,- Lt;

- vartomas plūgas „Master“, - vertė 4 300,- Lt;

- beariminė sėjamoji „HORSCH“, - vertė 37 200,- Lt;

- trąšų barstyklė EX Trend-1000, - vertė 750,- Lt;

- kultivatorius, - vertė 100,- Lt;

- vienragis plūgas, - vertė 250,- Lt;

- bulvių sodinamoji, - vertė 350,- Lt;

- grūdų pakrovimo sraigė, 3 m, - vertė 900,- Lt;

- dujų balionai, 2 vnt., - vertė 100,- Lt;

- sunkvežimis KAMAZ, VIN kodas 782228, su priekaba, VIN kodas 5860, - vertė 10 000,- Lt;

- linų vartytuvas, - vertė 200,- Lt;

- mėšlo kratytuvas, - vertė 200,- Lt;

- germinatorius, - vertė 4 000,- Lt;

- grūdų sėjamoji „Fiona“, - vertė 6 000,- Lt;

- plastikiniai konteineriai, 3 vnt., - vertė 300,- Lt;

- automobilis ISUZU TROPER, VIN kodas J(duomenys neskelbtini), - vertė 5 000,- Lt;

- suvirinimo pusautomatis „Kemp“, - vertė 2 000,- Lt;

- obliavimo staklės, - vertė 1 000,- Lt;

- ½ dalis gyvenamosios valdos (duomenys neskelbtini), susidedančios iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (kanalizacijos šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), - turto vertė 40 000,- Lt;

- teisė į ½ dalį įmokų už namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), suteikianti teisę sudaryti ½ dalies šios namų valdos išpirkimo iš valstybės sutartį;

- ½ dalis 39,9 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), - turto vertė 79 604,50 Lt;

- 838/3359 dalis 33,59 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), - turto vertė 24 694,- Lt;

- ½ dalis 1,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), - turto vertė 1 016,50 Lt;

- priekaba PTL-16 „New Holland“, - vertė 23 000,- Lt;

- purkštuvas „Schmotzer“, - vertė 34 000,- Lt;

- kompiuteris, spausdintuvai „Canon“, - vertė 1 600,- Lt;

- runkelių nuėmimo kombainas „Stoll“, - vertė 14 000,- Lt;

- runkelių pakrovėjas, - vertė 200,- Lt;

- grūdų pakrovimo sraigė, - vertė 1 200,- Lt;

- grūdų drėgnumo matavimo aparatas, - vertė 400,- Lt;

- kombainas „New Holland“, - vertė 263 700,- Lt;

- traktorius „New Holland“, - vertė 111 500,- Lt;

- lengvasis automobilis Audi, VIN kodas (duomenys neskelbtini),- vertė 13 000,- Lt;

- linų rovimo kombainas, - vertė 200,- Lt;

- purkštuvas 350 l, - vertė 500,- Lt;

- benzo pjūklas „Still“, - vertė 500,- Lt;

- šaldiklis „Snaigė“, - vertė 200,- Lt;

- grėblys, - vertė 100,- Lt;

- kelių šluota, - vertė 250,- Lt;

- plastikiniai konteineriai, 4 vnt., - vertė 400,- Lt;

- autoplovykla, - vertė 500,- Lt;

- šautuvai (3 vnt.), pistoletai (2 vnt.), - visų vertė 3 900,- Lt;

- priekaba 6 t, - vertė 3 000,- Lt;

- lengvojo automobilio priekaba, VIN kodas (duomenys neskelbtini), - 800,- Lt;

- purkštuvas 950 L, - vertė 3000 Lt;

- plastikinė talpa, - vertė 1 000,- Lt;

- suvirinimo aparatas, - vertė 700,- Lt;

- gręžimo staklės, - vertė 600,- Lt;

- žoliapjovė, - vertė 1 000,- Lt;

- buldozeris (prikabinamas), - vertė 100,- Lt;

- dujų balionas, - vertė 50,- Lt;

- degalinė, - vertė 500,- Lt;

- filmavimo kamera (2 vnt.), - visų vertė 1 400,- Lt;

- kreizas, - vertė 300,- Lt;

- šaldiklis (dėžė), - 200,- Lt;

- elektroninės svarstyklės, - vertė 650,- Lt;

- satelitinė antena, skaneris, spausdintuvas, - vertė 2 400,- Lt;

- automobilis NISSAN PRIMERA, VIN kodas (duomenys neskelbtini),- vertė 2 000,- Lt;

- automobilis Mitsubishi Galant, VIN kodas (duomenys neskelbtini),- vertė 1,- Lt;

- traktorius MTZ-80, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), - vertė 7 000,- Lt;

- skutikas Terrano, - vertė 40 900,- Lt;

2.2. Ieškovė ir atsakovas įsipareigoja tris metus nuo šios taikos sutarties įsigaliojimo informuoti vienas kitą raštu apie ketinimą parduoti ar kitaip perleisti bet kurį iš šios sutarties 2.1 punkte nurodytų daiktų ir suteikti vienas kitam pirmumo teisę įsigyti šiuos daiktus už tokią pačią kainą ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis tas daiktas būtų parduotas bet kokiam kitam pirkėjui. Ši pirmumo teisė taikoma ir tuo atveju, jei ieškovė ar atsakovas ketintų parduoti ar kitaip perleisti bet kokias savo turimas teises į šios sutarties 2.2 punkte nurodytą namų valdos žemės sklypą.

2.3. J. V. įsipareigoja išmokėti A. V. piniginę kompensaciją – 172 349,- Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis litus). Mokėjimai vykdomi taip: 72 349,- Lt per du mėnesius nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos, likusi suma 100 000,- Lt - iki 2009 m. gruodžio 31 d. Pinigai mokami į A. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“, b/k 73000.

2.4. J. V. įsipareigoja atsiskaityti su kreditoriumi - trečiuoju asmeniu UAB „ARVI ir ko“: sumokėti 1129,99 Lt skolos, pagal sutartį Nr. 05/11/16v-1, 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos 1129,99 Lt už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki visiško prievolės įvykdymo bei sumokėti dalį žyminio mokesčio – 508,35 Lt.

2.5. Tretysis asmuo V. V. atsisako savo reikalavimo pripažinti nuosavybės teises į ½ dalį namų valdos Degutinės kaime, Griškabūdžio sen., Šakių rajono savivaldybėje.

2.6. J. V. ir A. V. taip pat susitaria prisiimti kiekvienas sau bet kokius įsipareigojimus, jei tokių būtų, kurie iškiltų ateityje iš kiekvieno iš jų, tiek kaip ūkininkų ūkių, tiek kaip privačių asmenų, sandorių.

3. Nei viena iš šalių išlaikymo viena kitai nereikalauja.

4. Po santuokos nutraukimo A. V. pasilieka V. pavardę.

5. Šalys pripažįsta, kad po šios taikos sutarties pasirašymo visi nesutarimai tarp jų dėl ginčo dalyko bus teisingai baigti trišalių nuolaidų būdu ir įsipareigoja dėl to nereikšti viena kitai jokių pretenzijų ateityje.

6. Ieškovė ir atsakovas pareiškia, kad LR Civilinio Kodekso 3.53 str. (teisė kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo), 3.126 str. (pareiga informuoti kreditorius) nuostatos joms yra žinomos.

7. Šalys, patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, viena iš kitos nereikalauja.

8. Teismo išlaidų klausimą šalys paveda spręsti teismui vadovaujantis LR CPK 87 str. 2 dalimi, o pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šalys padengia taip: ieškovė 43,04 Lt išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 12,46 Lt apeliacinės instancijos teisme, atsakovas J. V. padengia 64,56 Lt pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 10,49 Lt apeliacinės instancijos teisme.

9. Įpareigoti Marijampolės apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti: ieškovei A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini)) 3935,76 Lt; atsakovui J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2617,85 Lt, trečiajam asmeniui V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2587,50 Lt, trečiajam asmeniui UAB „ARVI ir Ko“ (į. k. 165688047) 1525,05 Lt.

10. Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo teisėjo G.Endriukaičio 2007 m. vasario 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės bendraturčių A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V. a. k. (duomenys neskelbtini) kilnojamajam turtui (2 t. b. l. 59, 60, CPK 150 straipsnio 1 dalis).

11. Civilinę bylą nutraukti.