- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- ATP-620-107/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02311-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nubaustojo V. S. atstovo advokato Gedimino Lukausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarimo, kuriuo V. S. (V. S.), gim. (duomenys neskelbtini) , nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-09 nutarimu V. S. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014-06-07 14.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231 punktų reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „Ford Ka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Apeliaciniame skunde nubaustojo V. S. atstovas advokatas G. Lukauskas teigia, kad V. S. yra rusų tautybės Lietuvos Respublikos pilietis. Nors jis lietuvių kalbą supranta, moka lietuviškai rašyti, tačiau tiksliai pasakyti ir paaiškinti įvykio aplinkybes lietuvių kalba nemoka. Bylos nagrinėjimo metu jam vertėjo nepasiūlė, ši procesinė teisė jam užtikrinta nebuvo. V. S. dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. 2014-06-07 paaiškinime Kelių policijos pareigūnams V. S. nurodė, kad „ š. m. birželio 7 dieną važiavau a/m Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pasidarius blogai su sveikata toliau nieko neprisimenu“. Teisme paaiškino, kad „nepajaučiau kaip trenkiausi. Tik pamačiau, kad automobilis sudaužytas“. V. S. neneigia, kad vairuodamas automobilį turėjo kontaktą su nukentėjusiosios D. G. vairuotu automobiliu, tačiau, kad V. S. būtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos sąmoningai, byloje duomenų nėra. Apeliantas abejoja, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo kontaktą su D. G. vairuojamu automobiliu, nes, kaip teigė pati nukentėjusioji, ji, vairuodama automobilį, pajuto smūgį išsukdama iš (duomenys neskelbtini) žiedo į (duomenys neskelbtini), o į jos vairuojamą automobilį atsitrenkęs automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) žiedu. Apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog buvo apgadinta D. G. vairuoto automobilio kairės pusės galinė dalis, o V. S. vairuoto automobilio – priekinė dalis, ties valstybiniu numeriu, t. y. automobilio vidurinė dalis. Todėl pagal tai, kuriose vietose ant automobilių buvo padaryti apgadinimai, neaišku, kokia kryptimi turėjo stovėti V. S. vairuojamas automobilis susidūrimo momentu, kad atsitrenktų į D. G. vairuojamą automobilį, kuris tuo metu, pasak D. G., važiavo iš „(duomenys neskelbtini)“ žiedo į (duomenys neskelbtini). V. S. atstovo nuomone, visiškai tikėtina, kad D. G. automobilis kontaktavo ne su V. S. vairuojamu automobiliu. Tokias abejones pagrindžia byloje esantys prieštaravimai. Vyriausiosios patrulės R. Ž. 2014-06-07 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad D. G. paaiškino: „ (...) antras įvykio dalyvis iš įvykio vietos pasišalino, apvažiavo dar kartą ratą aplink žiedinę sankryžą, stabtelėjęs pasižiūrėjo kas nutiko ir nuvažiavo“. Apie tokią aplinkybę D. G. savo paaiškinimuose policijai bei teisme neparodė. Iš to išeina, kad byloje dominuoja aplinkybė, kuri neatitinka faktinių aplinkybių.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad V. S., kai buvo iškviestas, atvyko į policiją nedelsdamas. Pats išsamiai paaiškinti situacijos dėl kalbos barjero nesugebėjo. Tačiau V. S. paaiškino, kad jam buvo pasidarę blogai su sveikata ir nieko neprisimena. Kiek šis jo teiginys yra pagrįstas, nei Kelių policijos pareigūnai, nei teismas nesiaiškino. Tuo atveju, jeigu V. S. vairuojant transporto priemonę pasidarė silpna ar dingo atmintis, dėl to kontaktavo su kita transporto priemone, jis tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino, t. y. nebuvo V. S. kaltės (tiesioginės tyčios) turinio ir kitų požymių. V. S. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalies požymių, todėl administracinės bylos teisena pagal šį straipsnį nutrauktina. Tokiu atveju, ar V. S. gali vairuoti transporto priemones, turi spręsti medicinos specialistai, patikrinę jo sveikatos būklę.
Kadangi situacija ištirta neišsamiai ir nevisapusiškai, apeliantui kyla abejonių ir dėl V. S. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Nubaustojo V. S. atstovas advokatas G. Lukauskas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro laikinai einantis viršininko pareigas M. Džermeika mano, jog apylinkės teismas eismo įvykio aplinkybes įvertino visapusiškai, apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas, prašo skundžiamą nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme, V. S. teismo posėdyje dalyvavo, jam buvo išaiškintos procesinės teisės, numatytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje. V. S. savo procesines teises suprato, apie tai, kad jam būtų buvęs reikalingas vertėjas, net neužsiminė, jokių prašymų nepareiškė, įvykio aplinkybes paaiškino. Kaip ir 2014-06-07 paaiškinime teigė, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl to, kad, vairuodamas automobilį, pasijuto blogai (b. l. 22, 28). 2014-06-07 paaiškinimą V. S. parašė lietuvių kalba (b. l. 13). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismo posėdyje, nagrinėjant V. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo pažeistos jo procesinės teisės, yra nepagrįstas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma remiantis surinktais įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal teismų praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį, siekė, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
2014-06-07 paaiškinime D. G. paaiškino, kad įvykio metu ji važiavo (duomenys neskelbtini) žiedine sankryža, antra eismo juosta. Sukant į (duomenys neskelbtini) link mėsos kombinato, jai į galą atsitrenkė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas nesustojęs nuvažiavo. Apsukęs žiedinę sankryžą ratu, nuvažiavo toliau (b. l. 12).
Teismo posėdyje D. G. parodė analogiškai (b. l. 27).
Kad įvykio metu į D. G. vairuotą automobilį atsitrenkė ir jį apgadino būtent V. S. vairuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abejonių nekyla. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. Ž. tarnybiniame pranešime, eismo įvykio vietos schemoje, fotolentelėse užfiksuoti duomenys (b. l. 5, 6, 14–18).
Teismo posėdyje Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė liudytoja R. Ž. patvirtino, kad nukentėjusioji automobilį, kuris atsitrenkė į jos automobilį ir kuris iš įvykio vietos nuvažiavo, matė. Sukėlęs eismo įvykį vairuotojas apvažiavo žiedinę sankryžą ir nuvažiavo. Įvykį sukėlęs vairuotojas buvo surastas tą pačią dieną, buvo apžiūrėti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai. Padaryti ant automobilių apgadinimai buvo išmatuoti liniuote. Ant V. S. automobilio buvęs apgadinimas sutapo su apgadinimu, buvusiu ant nukentėjusiosios automobilio. Automobiliai buvo nufotografuoti. V. S. prašė eismo įvykio nefiksuoti, bet įvykis jau buvo pradėtas fiksuoti (b. l. 27–28).
2014-06-07 paaiškinime V. S. neneigė, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini), ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“, jis važiavo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tvirtino, kad jam pasidarė blogai su sveikata ir dėl to nieko neprisiminė (b. l. 13).
Teismo posėdyje V. S. teigė, kad atsitrenkimo į kitą automobilį nepajuto. Jis turi aukštą kraujo spaudimą, tą dieną dirbo kapinėse, todėl galbūt dėl švietusios saulės pasidarė negerai. Atvykęs į garažą, pamatė, kad sudaužytas jo automobilis – sulankstytas automobilio priekinis numeris. V. S. nukentėjusiosios atsiprašė (b. l. 22, 28).
Tiek 2014-06-07 paaiškinime, tiek teismo posėdyje V. S. tvirtino, kad jis smūgio į kitą automobilį nepajuto dėl sveikatos būklės, apeliaciniame skunde nepagrįstai reiškė priekaištus bylą tyrusiems pareigūnams ir teismui dėl to, kad šios jo versijos niekas netyrė.
V. S. buvo surastas eismo įvykio padarymo dieną, paaiškinime savo sveikatos būklę paminėjo, tačiau duomenų, kad įvykio dieną kreipėsi į gydytojus, byloje nėra. Tam, kad patvirtintų savo iškeltą versiją, V. S. jokių medicininių dokumentų nepateikė. Todėl tikėti V. S. versija, kad, sukėlęs eismo įvykį, iš jo pasišalino dėl sveikatos būklės, nėra jokio pagrindo.
Esant aptartoms aplinkybėms, abejoti tuo, kad V. S. suprato, jog atsitrenkė į kitą automobilį, jį apgadino, o siekdamas išvengti padarytos žalos atlyginimo ir gresiančios atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, nėra jokio pagrindo. V. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-09 nutarimą palikti nepakeistą, V. S. atstovo advokato Gedimino Lukausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.