Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto I. H. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties, kuria skundas netenkintas ir Radviliškio rajono policijos komisariato 2012-05-31 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo I. H. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį paskirta 200 Lt bauda, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. H. 2012-05-31 Radviliškio rajono policijos komisariato nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį 200 Lt bauda už tai, kad pasistatė automobilį ten, kur tai trukdo transporto eismui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.10 punkto reikalavimus.

Tik prieš jam įsėdant į automobilį, jį iš nugaros nufotografavo policijos pareigūnė. Po to buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas. Tą pačią dieną, t. y. 2012 m. gegužės 31 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyr. specialistė L. C. nutarimu administracinio pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jį nubaudė 200 Lt dydžio bauda, remiantis ATPK 124¹ straipsnio 4 dalimi. Nutarime pažymėjo, kad jis pažeidė Kelių esimo taisyklių 155.10 punktą, t. y. pasistatė automobilį ten, kur trukdo transporto eismui. Apelianto teigimu, kaip matyti iš situacijos, yra akivaizdu, kad nei kitoms transporto priemonės, nei juolab pėstiesiems jo paliktas automobilis netrukdė.

Apeliantas įsitikinęs, kad tiek policijos pareigūnai, tiek teismas, nagrinėdami jo padarytą pažeidimą, visiškai neteisingai kvalifikavo jį pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį, kuriame reglamentuota: „Kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, važiavimo ar stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas“.

Nurodo, kad Kelių eismo taisyklių 155.10 punkte yra nustatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama „ten kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui“.

Pažymi tai, kad užfiksuotas neva Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo automobilių stovėjimo aikštelė, t. y. privati aikštelė, esanti prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Kelių eismo taisykles transporto priemonių stovėjimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Todėl ir policijos atstovas, ir Radviliškio rajono apylinkės teismas supainiojo sąvokas, ir aiškiai negalėjo bausti jo pagal aukščiau paminėtus teisės aktus, kadangi stovėjimo aikštelė nepatenka į sąrašą išvardytų vietų, kuriose negalima sustoti ar stovėti, nes tai būtų absurdas.

Kaip jau minėjo prieš tai, sutinka, kad sustabdęs savo automobilį galėjo sutrukdyti labai

skubiai išvažiuoti dviem automobiliams, tačiau visą situaciją kontroliavo, kadangi nuo savo automobilio buvo nutolęs ne daugiau nei 10–12 metrų. Taip pat svarbu tai,

kad išlipdamas iš savo automobilio, matė, kad minėtuose dviejuose automobiliuose nei

vairuotojų, nei keleivių nebuvo. Be to, nori atkreipti dėmesį į tai, kad policijos pareigūnės

tarnybiniame pranešime nurodyta, jog yra vairuotojo, kuriam trukdė pravažiuoti, rašytinis

skundas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokio skundo nėra ir negalėjo būti. Apeliantas nurodo, kad policijos atstovas R. B., posėdžio metu paprašytas paaiškinti šią situaciją, atsakė, kad jo automobilis trukdė pravažiuoti pačiai pareigūnei L. C., užfiksavusiai „pažeidimą“, nes sutapo, kad tuo metu ji savo asmeniniais reikalais buvo atvykusi į prekybos centrą. Teigia, kad tai visiškai neatitinka tiesos, kadangi jo automobilis pravažiuoti kitiems automobiliams trukdyti negalėjo, tai matyti iš byloje pateiktoje nuotraukoje.

Apeliantas pažymi, kad atvykus į stovėjimo aikštelę, jo matymo zonoje tuo metu laisvų pažymėtų vietų automobiliui parkuoti nebuvo. Todėl automobilį pastatė taip, kad netrukdytų pravažiuoti kitiems automobiliams, palikdamas didesnį nei 3 metrų tarpą. Apeliantas teigia, kad teismo nutartyje klaidingai pažymėta, jog, policijos atstovo teigimu, ta vieta, kurioje paliko savo automobilį, yra skirta išvažiuoti iš aikštelės, o laisvų vietų automobiliui statyti buvo. Realiai buvo likusios tik kelios laisvos vietos, skirtos neįgaliųjų automobiliams statyti. Tai aiškiai matyti iš nuotraukos.

Apelianto manymu, policijos pareigūnė, užfiksavusi jo padarytą „pažeidimą“, viršijo savo įgaliojimus, laisvu nuo tarnybos metu veikdama privačioje stovėjimo aikštelėje, bei neteisingai nurodydama, kad yra gautas kito vairuotojo skundas.

Dėl anksčiau išvardytų motyvų, mano, kad policijos skirta nuobauda bei Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartis prieštarauja ne tik galiojantiems įstatymams, bet ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas.

ATPK 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teisės pažeidimų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. ATPK 249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. 2 dalyje nurodyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, 4.9 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi būti teisingu, nešališku, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad anksčiau paminėtų teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą fotonuotrauka užfiksavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistė L. C., ši pareigūnė taip pat surašė tarnybinius pranešimus ir remdamasi šiais įrodymais, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą bei priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo I. H. paskyrė administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistės L. C. objektyvumu ir nešališkumu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant 2012 m. gegužės 31 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. liepos 27 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje, neįvertino, to kad pažeidimą užfiksavo, įrodymus surinko ir administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ta pati policijos pareigūnė, todėl ši nutartis negali būti laikoma teisėta, pagrįsta ir yra naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti tirti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.