Alytaus apylinkės teismo įsakymas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji V. S. 2017 m. kovo 8 d. apie 20.30 val., gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su mažamete dukra K. S., tyčia ranka smogė vieną smūgį mažametei dukrai K. S. į dešinės rankos plaštaką, padarydama nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, tuo mažametei K. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Apklausta įtariamąja V. S. kalta prisipažino ir parodė (b. l. 85-87), kad 2017 m. kovo 8 d. iš ryto ji su savo vyru T. S. buvo atvažiavę į Prienų miestą, apie pietus grįžo į namus. Dukra tuo metu buvo mokykloje, o sūnus L. darželyje. Po pietų T. S. išvyko į darbą, ji liko namuose. Kadangi buvo kovo 8-oji, Moters diena, dėl to ji su T. S. patėviu R. G. pas jį namuose abu kartu išgėrė stipraus alaus. O po to ji viena grįžo į namus, kur viena dar išgėrė butelį 1 litro talpos stipraus alaus. Apie 16.30 val. ji iš darželio parsivedė sūnų L. S.. Namuose buvo K. S.. Vakare ji virtuvėje gamino vakarienę ir apie 20.30 val. tuo pačiu metu garsiai klausė muziką. Tuo metu į virtuvę atėjo K. S. ir jai liepė sumažinti garsą, sakydama, kad jai trukdo ruošti pamokas. Ji garso nesumažino, nes tuo metu grojo graži daina. Dukra pradėjo ant jos šaukti ir tada ji savo ranka sudavė mažametei dukrai per dešinės rankos plaštaką ir suduodama per jos ranką ji galėjo nagu jai ir įdrėksti į jos dešinės rankos mažąjį pirštuką ir taip padaryti jai žymą. Jai sudavus per ranką, K. S. pradėjo isteriškai rėkti, verkė. Ji išsigando ir dėl to ji pati iškvietė į namus greitąją medicinos pagalbą. Apie 21 val. į namus sugrįžo T. S., kuris nuramino dukrą. Netrukus į namus atvyko greitoji pagalba, taip pat atvyko policijos pareigūnai. Medicinos darbuotoja apžiūrėjo Kamilę, bei rado dukrai ant dešinės rankos mažojo pirštuko įdrėskimą. Vaikus išsivežė į gydymo įstaigą, o ją policijos pareigūnai sulaikė. Ji pati savo sūnaus L. S. neskriaudė, jo nesužalojo. Taip pat ji dukrai K. su ranka sudavė per jos dešinės rankos plaštaką vieną kartą, o daugiau jokių sužalojimų dukrai nepadarė. Kokius sužalojimus gydytojai nustatė dukrai K., ji nežino. Ji nežino, iš kur mergaitei ant rankos žąsto atsirado sužeidimas, jai mergaitė apie tai nesakė, o ji pati nepastebėjo. Ji to sužalojimo nepadarė. Tai pirmas kartas, kai ji smurtavo. Kai dukrai sudavė per ranką, tuo metu daugiau virtuvėje nieko nebuvo. L. tuo metu žaidė.

Apklausta papildomai V. S. parodė (b. l. 91-93), kad iš savo vyro sužinojo, kad dukra sužalojimus ant rankų žastų galėjo pasidaryti žaisdama mokykloje. Dėl savo tokio elgesio ji labai gailisi, pergyvena, ateityje daugiau prieš savo vaikus nesmurtaus.

Nukentėjusioji mažametė K. S. parodė (b. l. 25-27), kad 2017 m. kovo 8 d. vakare jos mama V. S. grįžo ir iš darželio parsivedė brolį L. S.. Po to, tikslios valandos gerai nežino, apie 18-19 valandą, jos mama buvo virtuvėje ir garsiai buvo pasileidusi muzikos centrą. Ji iš kambario atėjo į virtuvę ir paprašė mamos, kad ji sumažintų muzikos centro garsą, nes jai muzika trukdo ruošti pamokas. Tuo metu virtuvėje dar buvo jos broliukas L.. Ir tuo metu kai ji mamos paprašė sumažinti muzikos garsą, mama muzikos nesumažino ir su ranka sudavė jai per dešinės rankos plaštaką, o tuo pačiu suduodama jai per ranką įdrėskė į dešinės rankos mažąjį pirštuką, ant jo liko įdrėskimo žymė. Jai skaudėjo, perštėjo. Ji labai išsigando ir pradėjo verkti. Tuomet mama į namus iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Konflikto metu tėtės namuose nebuvo. Mama buvo išgėrusi. Mama, kiek ji matė, namuose gėrė viena.

Liudytojas T. S. parodė (b. l. 42-44), kad V. S. yra jo sutuoktinė, kartu su ja šeima gyvena jo tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 8 dieną jis su V. S. dienos metu buvo Prienų mieste, jiems grįžus į namus, jis apie pietus išvyko į darbą, o V. S. liko namuose. Buvo blaivi. Apie 16.30 val. jis telefonu skambino savo žmonai ir bekalbant jis nieko blogo neįtarė ir nesuprato, kad V. būtų vartojusi alkoholio. Apie 21 val. jis grįžo iš darbo į namus ir rado verkiančią dukrą K., kuri pasakė, kad mama iškvietė jai greitąją. Matėsi, kad žmona buvo neblaivi. Po pusvalandžio į namus atvyko greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotoja apžiūrėjo mergaitės dešinę ranką. Ant rankos ties mažuoju pirštuku buvo įdrėskimas. Dukra skundėsi, kad jai peršti pirštuką. Dukra K. pasakė, kad ji mamos prašė sumažinti muzikos centro garsą, bet mama jai ranka sudavė per dešinės rankos plaštaką ir nagu įdrėskė į pirštuką. Taip pat pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie dėl smurto artimoje aplinkoje pradėjo ikiteisminį tyrimą. V. S. buvo sulaikyta. Gydytojai apžiūrėję K., stiprių sužalojimų jai nenustatė, tik rado apdraskytą dešinės rankos mažąjį pirštą ir dar gydytojai pažymėjo ar ant kairės ar ant dešinės rankos žąsto sužeidimą. Šį ant rankos žąsto sužeidimą dukra K. pasidarė mokyklos vestibiulyje žaisdama su vaikais bėgdama į sienos kraštą. Jis pats šio įvykio nematė, nes jo nebuvo namuose. V. S. su dukra K. pastoviai pykstasi, jos tarpusavyje barasi. Prie jo akių V. S. prieš vaikus nėra smurtavusi. Tai pirmas kartas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios V. S., nukentėjusiosios K. S., liudytojo T. S. parodymų, kaltę dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2017 m. kovo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 13-16, 17-19) užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) dviejų aukštų mūrinis namas. Į namo vidų patenkama pro duris, kurios yra vakarų pusėje, laiptais patenkama į antrą namo aukštą. Žiūrint šiaurės kryptimi matoma stiklinės durys pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvės vakarinėje dalyje prie sienos stovi pilkos spalvos metalo šaldytuvas, taip pat prie sienos stovi virtuvinis stalas su keturiomis kėdėmis, ant stalo stovi mikrobangų krosnelė baltos spalvos korpusu, ant jos stovi raudonos spalvos korpusu magnetola. Taip pat rytinėje pusėje yra niša vedanti į kambarį. Kambario išmatavimai 3,50x4,50. Virtuvėje tvarkinga, daiktai neišvartyti. Virtuvėje alkoholio butelių nesimato;

asmens blaivumo testu V. S. 2017 m. kovo 8 d. 22.39 val. nustatytas 2,61 (promilės) girtumas (b. l. 20);

tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad mažametės K. S. dešinės rankos plaštakos srityje matėsi nubrozdinimas (b. l. 9-12);

specialisto išvadoje Nr. G 236/2017 (06) konstatuota, kad K. S. kliniškai nustatyta odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose. Sužalojimai padaryti veikiant abi rankas kietais bukais, riboto paviršiaus, žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. 2017 m. kovo 8 d. apie 20.30 val., gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su mažamete dukra K. S. metu, tyčia ranka smogė vieną smūgį mažametei dukrai K. S. į dešinės rankos plaštaką, padarydama nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, tuo mažametei K. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. S. padarytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji V. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji V. S. sutiko dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 109-111) – 9 MGL (338,94 eurų) dydžio baudos skyrimo ir baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, skyrimo, kurios atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę, ankstesnį kaltinamosios elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra teisinga bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam asmeniui.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – dukrą. Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. praeityje neteista (b. l. 66), eilę kartų bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 67-77), nedirba (b. l. 78), registruota darbo biržoje (b. l. 59), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašyta (b. l. 65). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Pranešimai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui išsiųsti 2017 m. kovo 14 d. (b. l. 114, 115).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja (b. l. 104-1051 107-108).

Kaltinamoji V. S. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikyta nuo 2017 m. kovo 8 d. 22.00 val. iki 2017 m. kovo 9 d. 13.05 val. (b. l. 94-95, 97), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 9 MGL (338,94 Eur) baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti 6 MGL (225,96 Eur) baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 8 d. 22.00 val. iki 2017 m. kovo 9 d. 13.05 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) baudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, V. S. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. S., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. S., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.