Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. L. ir L. L. atstovės pagal įstatymą I. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. L. ir L. L. atstovės pagal įstatymą I. L. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovų atstovė pagal įstatymą kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir prašė pripažinti jiems teisę privatizuoti bendrabutį, esantį adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, lengvatinėmis sąlygomis. Nurodė, jog 2002-06-09 mirė ieškovų tėvas A. L. Po jo mirties palikimą priėmė ieškovai ir jų atstovė pagal įstatymą I. L. A. L. nuo 1988 metų gyveno bendrabutyje, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, po santuokos sudarymo (1992-02-19) ten apsigyveno ir ieškovų motina (atstovė pagal įstatymą) I. L. A. L. 1993-10-28 pateikė prašymą privatizuoti bendrabutį, kaip to reikalavo tuo metu galiojantis Butų privatizavimo įstatymas, 1994-07-07 A. L. buvo leista privatizuoti bendrabutį ir nustatyta, kad už jį reikia sumokėti 73,37 Lt, kuriuos A. L. sumokėjo ir pateikė privatizavimo tarnybai mokėjimo kvitą. 1995-11-21 buvo pasirašyta privatizavimo sutartis, tačiau ji nebuvo notaro patvirtinta. Ieškovų atstovė pagal įstatymą taip pat nurodė, jog ieškovai yra savo tėvo A. L. paveldėtojai, todėl jie paveldėjo ir teisę lengvatine tvarka pabaigti privatizavimo procedūrą, t. y. jie yra subjektai, kuriems leidžiama privatizuoti bendrabutį. Jie nėra pasinaudoję teise privatizuoti kitą gyvenamąją patalpą, bendrabutis yra privatizavimo objektas, A. L. pateikė prašymą privatizuoti bendrabutį, atliko visus veiksmus, priklausančius nuo jo valios, tačiau privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl atsakovo kaltės.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad akivaizdu, jog būsto privatizavimo įkainojimo aktas negalėjo būti sudaromas, jei prašymas neatitiko nustatytų reikalavimų. Todėl vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, darytina išvada, kad prašymas privatizuoti butą buvo paduotas laiku, jis atitiko visus reikalavimus, A. L. buvo tinkamas privatizavimo subjektas. A. L. laiku ir tinkamai išreiškė savo valią dėl bendrabučio privatizavimo. Tai, kad priregistruotų gyventojų sąraše per klaidą neteisingai įrašytas L. vardas (vietoje A. įrašyta A.) nesudaro pagrindo teigti, kad A. L. negalėjo privatizuoti bendrabučio. Byloje yra oficialus rašytinis įrodymas – Klaipėdos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1994-03-05 pažymėjimas, kuriame pažymima, kad A. L. gyvena bendrabutyje „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Byloje taip pat yra išrašas iš bendrabučio privatizavimo žiurnalo, kuris yra tokios pat įrodomosios galios kaip ir priregistruotų gyventojų sąrašas. Jame nurodyta, kad A. L. privatizuoja 46 kambarį. Siekiant privatizuoti minėtą bendrabutį buvo atliktos visos procedūros, išskyrus privatizavimo sutarties notarinį patvirtinimą: prašymas pateiktas 1993-10-28 ir priimtas kaip atitinkantis reikalavimus 1993-11-03, t. y. per įstatymų nustatytus terminus; bendrabučio inventorizacija atlikta 1994-04-23; privatizavimo kaina nustatyta aktu; atsiskaityta už privatizuojamą būstą; pasirašyta, tačiau notariškai nepatvirtinta privatizavimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Byloje kilo ginčas, ar ieškovai L. L. ir L. L. (A. L. vaikai) turi teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti tokias šiame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje T. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-548/2009; kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad siekiant įvertinti, ar ieškovai turi teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti minėtą butą, pirmiausia turi būti nustatyta, ar L. L. ir L. L. tokią teisę yra paveldėję iš A. L. Nes tik nustačius šią aplinkybę, gali būti sprendžiamas klausimas, ar ieškovai turi teisę lengvatinėmis sąlygomis šį butą privatizuoti.

Civilinio kodekso (toliau – CK) V knyga skirta paveldėjimo teisiniams santykiams reglamentuoti.

CK 5.1 straipsnyje įtvirtinta paveldėjimo samprata. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Palikimo priėmimas ir atsakomybė už palikėjo skolas reglamentuoti CK 5.50 – 5.67 straipsniuose. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą (civilinės bylos Nr. 2-9270-642/2005) pagal pareiškėjų I. L., L. L. ir L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos miesto savivaldybei. Pareiškėjai (minėtoje byloje) kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja ir jos nepilnamečiai vaikai L. L. ir L. L. priėmė palikėjo A. L. turtą, pradėję jį faktiškai valdyti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005-12-09 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. L. priėmė palikėjo A. L. po jo mirties palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti (b. l. 7). Pažymėtina, kad teismas pareiškėjų L. L. ir L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjai priėmė palikėjo A. L. po jo mirties palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti, atmetė (b. l. 7).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005-12-09 sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja I. L. priėmė palikėjo A. L. palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama turtą valdyti, nustatomas tuo tikslu, kad pareiškėja I. L., esant tam pagrindui, galėtų vykdyti buto privatizavimo procedūrą, disponuoti AB „Klaipėdos Smeltė“ akcijomis (b. l. 7).

CPK 182 straipsnyje reglamentuotas atleidimas nuo įrodinėjimo. CPK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Sąvoka „tie patys asmenys“ jokiu būdu nereiškia tos pačios procesinės padėties. Svarbi yra ne procesinė padėtis, o pats dalyvavimo procese (kaip byloje dalyvaujančio asmens) faktas.

Taigi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-12-09 sprendimu pareiškėjų L. L. ir L. L. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjai priėmė palikėjo A. L. po jo mirties palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti, yra atmestas. Šios aplinkybės (faktai) yra nustatytos ir jų įrodinėti nebereikia.

Tas faktas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-21 nutartimi (civilinėje byloje Nr. P2-13385-792/2008) išdavė teismo leidimą I. L. priimti nepilnamečio sūnaus L. L. vardu palikimą, atsiradusį po A. L. mirties, nepaneigia tos aplinkybės, kad turtinė teisė tęsti pradėtą buto privatizavimą buvo suteikta tik apeliantei (bet ne jos vaikams) (b. l. 10).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvada, kad ieškovai L. L. ir L. L. nepaveldėjo A. L. turto, tarp jo ir teisės (turtinės reikalavimo teisės) lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje.

A. L. vaikai nėra paveldėję turtinės teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, todėl ir neturi teisės (esant įstatyme numatytoms sąlygoms) lengvatinėmis sąlygomis jį (butą) privatizuoti. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pasisakyti dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra tikslinga.

Kaip minėta, juridinę reikšmę turintis faktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-12-09 sprendimu buvo nustatytas tuo tikslu, kad pareiškėja I. L., priėmusi palikėjo A. L. palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti, esant tam pagrindui, galėtų vykdyti buto privatizavimo procedūrą.

Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą (civilinė byla Nr. 2-7704-637/2006) pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo ir 2006-12-19 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė (b. l. 8-9). Šiuo sprendimu buvo nustatyta, jog A. L. sutuoktinė I. L. dalyvavo buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, privatizavimo procese (b. l. 8-9). Iš civilinėje byloje Nr. 2-7704-637/2006 esančių duomenų matyti, kad ieškovė (I. L.) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-19 sprendimo neapskundė, todėl sprendimas yra įsiteisėjęs (civilinės bylos Nr. 2-7704-637/2006, b. l. 11-13, t. 2).

CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-19 sprendimu I. L. reikalavimas atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo taip pat yra galutinai išspręstas. Dėl išvardytų motyvų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovų atstovės pagal įstatymą reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutar i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.