- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- 1-1397-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08973-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- D. Č.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-1397-271/2019 medžiaga, kurioje
2010-03-09 Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį 2 MGL dydžio bauda. 2013-03-05 Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi nesumokėta bauda pakeista viešųjų darbų bausme. 2013-07-30 Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmę pakeista į 2 parų areštą; bausmė atlikta 2013-10-18, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
N U S TATĖ:
jis 2019-03-03, apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,07 promilių girtumas), konflikto metu stumdė savo sugyventinę E. M., ranka suėmęs už kaklo ją smaugė, nukentėjusiajai E. M. parkritus ant grindų, ne mažiau penkis kartus kojomis spyrė E. M. į kojas, po ko išstūmė ją į bendro naudojimo koridorių, kur rankomis tyčia stūmė E. M., dėl ko ji parkrito ant grindų ir pakaušiu atsitrenkė į sieną, tuomet dar ne mažiau 10 kartų kojomis spyrė E. M. į kojas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. M. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais D. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo D. Č. kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios E. M. parodymais, kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis D. Č. įtariamojo apklausos metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jo mamai nuosavybės teise priklausančiame bute. Sugyventinė E. M. pas jį kartais nakvoja, sekmadieniais, kai jai 6 ryto reikia į darbą. Bet tai būna tik kartą per savaitę, kitomis dienomis jis gyvena pas ją, (duomenys neskelbtini). Pora jie yra dveji metai ir mėnuo, kartu veda bendrą ūkį. 2019-03-03 E. M. išėjo į darbą, jis liko su jos dukra, ją prižiūrėjo. Su E. dukra buvo nuėjęs pas kaimyną, kuris turi vaiką, ten vartojo alkoholį, grįžo namo apie 15-16 valandą. E. grįžo namo apie 21 valandą. E. M. grįžus namo, jie iš karto susipyko, ji užsimanė važiuoti namo ir nepaaiškino, kodėl. Ji kažką priekaištavo dėl vaiko. Neneigia, kad E. M. spyrė gal 3-4 kartus kojomis, kaip ji susitrenkė galvą, nežino. Gali pasakyti, kad viskas buvo, kas parašyta įtarime, bet jos nesmaugė, nebent ji smaugimą traktavo kaip jos suėmimą rankomis. Jų konfliktas kilo namuose, bet kai ji pasakė, kad nori važiuoti namo, jos daiktus paėmė ir sudėjo koridoriuje, nuo to prasidėjo dar didesnis konfliktas. Vaikas konflikto metu buvo lovoje, po to konfliktą ir matė, ir girdėjo, nes E. pakėlė vaiką važiuoti namo. Namuose jie apsistumdė, nes ji jam įkando ir tada jis ją pastūmė, po to jie persikėlė į koridorių, ten kojomis sudavė smūgius. Labai gailisi šio poelgio (b. l. 22). Papildomos įtariamojo apklausos metu parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Prie ankstesnės apklausos nori pridėti, kad paleistas po areštinės atsiprašė žinute E., labai gailisi savo poelgio. Praėjus šiek tiek laiko, tiksliau gali nupasakoti įvykių seką. Pamena, kad konfliktas kilo namuose, buvo suėmęs ranka E. M. už kaklo, ji kažkaip nukrito ant grindų, pamena, kad spyrė, kiek kartų tiksliai, nežino, neskaičiavo, galėjo būti apie 5 kartus, po to konfliktas persikėlė į bendrą koridorių, ją išstūmė, kad jei ji jau nori išvažiuoti, tai tegul važiuoja. Pastumta E. parkrito ir galva atsitrenkė į sieną, tada jis jai dar spyrė, bet vėl gi, neskaičiavo, kiek kartų. Spyrė jai tik į kojas abu kartus. Žino, kad sukėlė jai skausmą. Labai gailisi savo poelgio, sutinka bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b.l. 25).
Nukentėjusioji E. M. pateikė pareiškimą, kad 2019-03-03, apie 21.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis D. Č. pradėjo stumdyti, sugriebė ją ranka už kaklo ir bandė smaugti, E. M. parkritus, D. Č. pradėjo ją spardyti, taip sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 6).
Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. pradėjo gyventi pas savo sugyventinį D. Č.. gim. (duomenys neskelbtini)m., (duomenys neskelbtini). 2019-03-03, apie 21.20 val., sugrįžusi namo minėtu adresu, pastebėjo, kad draugas D. yra akivaizdžiai neblaivus. Jis prižiūrėjo jos dukrą E.. E. M. pasakė, kad vyks su dukra namo, nes nenori būti su juo girtu. Tai pasakiusi pradėjo rinktis savo daiktus. Sugyventinis supyko, pradėjo garsiai šaukti, rėkti, neleido susirinkti daiktų, pradėjo ją stumdyti. Kambaryje buvo jos dukra E., kuri viską matė, todėl liepė jai bėgti į bendro naudojimo koridorių pakviesti pagalbos. Dukrai E. išbėgus iš buto, D. Č. pradėjo ją su ranka smaugti, bandė parversti ją ant žemės. Jai nukritus ant žemės, sugyventinis pradėjo spardyti jai į kojas. Tiksliai neatsimena, kiek kartų jis įspyrė, bet tai buvo ne mažiau nei 5 kartai. Įvykio metu ji gynėsi. Jis, baigęs ją spardyti, išstūmė ją iš buto į bendro naudojimo koridorių. Bendro naudojimo koridoriuje buvo jos dukra, su kuria jos nubėgo į pirmą aukštą. Sugyventinis ėjo joms iš paskos ir liepė grįžti, ji su dukra šaukė pagalbos, tačiau niekas neatsiliepė, neišėjo į bendro naudojimo koridorių. Jai pavyko iškviesti policiją. Dukra E. pasakė, kad atvyksta policija. Sugyventinis tai išgirdęs pasakė: "susirink savo daiktus" ir nuėjo į savo butą. Ji, pakilusi į 3 aukštą, kur yra jo butas, pamatė, kad jis mėto jai priklausančius daiktus iš savo buto į bendro naudojimo koridorių. Jis pamatęs, kad ji atėjo, agresyviai pradėjo judėti link jos. Garsiai ant jos šaukė, rėkė. Jis ją pastūmė, dėl ko ji galva (pakaušio sritimi) atsitrenkė į sieną ir parkrito. Jai parkritus jis vėl pradėjo ją spardyti, mažiausiai apie 10 kartų spyrė jai į kojas. E. M. bandė gintis. Netrukus sugyventinis nustojo spardytis ir tuo metu atėjo policijos pareigūnai su jos dukra E.. Kai D. Č. ją stumdė ir spardė, E. M. jautė fizinį skausmą. D. Č. E. M. sumušė pirmą kartą, anksčiau ją yra tik apstumdęs. Su D. Č. E. M. vedė bendrą ūkį, turėjo nuolatinius lytinius santykius. Įvykio metu kitų asmenų nebuvo. Įvykis neužfiksuotas garso ir vaizdo įrašais (b.l. 6).
Iš policijos informacinės sistemos POLIS išrašo matyti, jog 2019-03-03 21:36 val. gautas pranešimas, jog moterį ir vaiką muša agresyvus moters draugas (b.l. 2).
Alkotesteriu D. Č. 2019-03-03 22:04 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas (b.l. 28).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. Č. savo sugyventinės E. M. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – stumdė ją, ranka suėmęs už kaklo ją smaugė, parkritusiai spardė ją kojomis, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Kaltinamasis neneigė jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų padarymo, nurodydamas, kad būdamas neblaivus ir supykęs ant sugyventinės¸ tarpusavio konflikto metu stumdė, parkritusią spardė, buvo suėmęs rankomis už kaklo, nuo pastūmimo E. krito atsitrenkdama galva į sieną. Tokiu būdu jis atliko prieš nukentėjusiąją eilę kryptingų, sistemingų, smurtinio pobūdžio veiksmų. Nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai apie smūgių pobūdį, skaičių, lokalizaciją iš esmės sutampa. Nors kaltinamasis abejojo, ar atliko smaugimo veiksmą, tačiau pripažino, jog buvo suėmęs rankomis nukentėjusiąją už kaklo. Kadangi tuo pačiu metu jis bandė parversti nukentėjusiąją ant žemės, teismui nėra pagrindo netikėti, kad ji patyrė kaklo suspaudimą, kuris kliudė jai kvėpuoti. Kadangi nukentėjusioji į teismo medicinos specialistą nesikreipė, jos sužalojimų mastas nustatinėjamas nebuvo, atitinkamai kaltinamajam inkriminuojamas tik fizinio skausmo sukėlimas. Teismui nėra abejonių, jog kaltinamojo veiksmai ir smūgiai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Nors kaltinamasis savo poelgį motyvavo tarp jų kilusiu barniu, teismas pažymi, kad fizinio smurto panaudojimas jokiomis aplinkybėmis negali būti toleruojamas kaip tarpusavio konflikto sprendimo priemonė. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį – sugyventinę. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, jog jie yra pora, kartu gyvena apie dvejus metus, veda bendrą ūkį. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. D. Č. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusioji neskundė prokuroro sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis D. Č. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės rūšimi ir dydžiu (b.l. 42). Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Dėl neturtinės žalos reikalavimų nepareikšta. Kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.
Bausmės skyrimas
D. Č. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jo atsakomybę, kad pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
D. Č. anksčiau buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, tačiau bausmė atlikta, teistumas išnykęs. Buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 37-39). Nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, D. Č. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nesiekianti įstatymų leidėjo numatytos šios bausmės rūšies vidurkio. Atsižvelgiant į smurtinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau nustatant programos išklausymui ilgesnį, nei prašo, prokuroras terminą.
LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad D. Č. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,
NUSPRENDĖ:
D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Č. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:
1) bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,
2) per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. c) pp. pagrindu į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-03-03 d. 00:35 val. iki 2019-03-04 d. 15:29 val. (dvi paras), vieną parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
LR BK 67 straipsnio 3 dalies, 72(2) straipsnio pagrindu D. Č. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant minėtą programą.
Iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pateiktas vykdyti, kardomąją priemonę D. Č. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.