Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam L. V., gynėjui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (nukentėjusiojo T. B. sveikatos sutrikdymas) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal LR BK 140 str.1d. (nukentėjusiojo J. K. sveikatos sutrikdymas) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d. ir 4d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str.1d. ir 2 d., ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2002-06-17 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metai 7 mėnesiai 24 dienos (treji metai septyni mėnesiai dvidešimt keturioms dienos). Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1d. už tai, kad 2008m. kovo 4 d. apie 22 val., atlikdamas bausmę Pravieniškių 3-iuose pataisos namuose, esančiuose Pravieniškės – 2, Kaišiadorių r., 8-9 būrių gyvenamosiose patalpose, gyvenamojoje patalpoje Nr.3, T. B. įtardamas, kad pranešė pataisos įstaigos pareigūnams apie jo neteisėtai turimą telefoną, medine lazda, grindų šepečiu ir kojomis tyčia sudavė nukentėjusiajam T. B. į galvą, krūtinę, nugarą ne mažiau 12 smūgių ir tokiu būdu padarė jam muštinę žaizdą viršugalvyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, nosyje, abiejų pečių srityse, nubrozdinimus kaktoje, nosyje, minkštųjų audinių sumušimus viršugalvyje, abiejose plaštakose – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam T. B..

Tą pačią dieną apie 22 val. 45 min., atlikdamas bausmę Pravieniškių 3-iuose pataisos namuose, esančiuose Pravieniškės – 2, Kaišiadorių r., 8-9 būrių gyvenamosiose patalpose laisvalaikio kambaryje, įtardamas, kad J. K. pranešė pataisos įstaigos pareigūnams apie jo neteisėtai turimą telefoną, tyčia sudavė kumščiais ne mažiau 3 smūgius nukentėjusiajam J. K. į galvą, tokiu būdu padarė jam poodinę kraujosruvą po dešine akimi, dalinai nuskėlė apatinio žandikaulio VII-o danties karūnėlę, išmušė viršutinio žandikaulio kairės pusės I-ą dantį ir sumušė II-ą dantį – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. K..

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, proceso dalyvių nuomones : nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą prašiusį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo L. V. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę bei subendrino bausmes, laikantis bausmių skyrimo, bendrinimo pagrindų. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo kaltė dėl LR BK 140 str. 1d. padarytų nusikaltimų įrodyta baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas išsamiai ištirtais ir nešališkai įvertintais įrodymais - nukentėjusiųjų T. B. ir J. K. parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo pripažįstamas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kai jis tyčia, tai yra suvokdamas savo veikos pavojingą pobūdį ir numatydamas baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių kilimo galimybę bei jų norėdamas arba nors ir nenorėdamas, bet sąmoningai leisdamas jiems kilti, muša ar kitaip smurtauja prieš žmogų ir sukelia pastarajam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužaloja ar trumpam susargdina.

Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis L. V. parodė, jog turėjęs vieningą tyčią abu nukentėjusiuosius sužaloti, todėl būtina tai laikyti vienu nusikaltimu, tačiau pagrįstai teismas nesivadovavo tokiais parodymais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, ypač vertinant ikiteisminio tyrimo metu, netrukus po įvykių apklausto įtariamojo L. V. parodymus (b.l.45), dalyvaujant gynėjui, ir šiuos parodymus pripažįstant teisingais, nustatyta, kad pradžioje jis kamantinėjo T. B., paskui mušė, išėjęs netrukus vėl grįžęs klausinėjo ir mušė. Tik po to jam dar kilo mintis, kad galėjo priduoti pareigūnams ir J. K. apie turimą telefoną, tik maždaug apie 22.45val. nuėjo į laisvalaikio kambarį, kur be kitų nuteistųjų buvo ir J. K., netrukus likę dviese su juo kalbėjosi, sumušė.

Apeliantas skunde teigia, jog abi nusikalstamos veikos buvo padarytos vienu tikslu, t.y. sumušti T. B. ir J. K., todėl turi būti sujungtos. Lietuvos Respublikos BK 63 str. reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t.y. esant nusikaltimų sutapčiai, o BK 64 str. bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nusikalstami veiksmai prieš kiekvieną iš nukentėjusiųjų kvalifikuotini atskirai, t.y. kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, kadangi jos buvo įvykdytos skirtingose vietose, skirtingu laiku ir prieš skirtingus asmenis. Veikimas vieninga tyčia yra paneigtas paties įtariamojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu.

Skiriant bausmę teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos LR BK 54 str., nepažeidė, paskirtosios už atskirus nusikaltimus bei subendrinta bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei ir nėra aiškiai per griežta. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltininko asmenybę, nebuvimą atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Bausmės už du nusikaltimus tinkamai subendrintos, subendrintos sudedant iš dalies, o ne pilnai. Galutinės bausmės laiką apsprendžia ankstesnė bausmė, kurią atlikdamas nuteistasis padarė dar du nusikaltimus.

Atmestini apelianto teiginiai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi, kas visiškai paneigta paties L. V. kryptingais smurtiniais ir tyčiniais veiksmais, jis sumušė vieną asmenį, paskui sumušė kitą asmenį, tai įrodyti pakanka nukentėjusiųjų parodymų, specialistų išvadų. Formalus teiginys dėl prisipažinimo kaltu nepatvirtina nuoširdaus gailėjimosi aplinkybės.

L. V. teisiamas šeštą kartą, teistumai neišnykę, nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu LR BK 27 str., pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimų darymas laisvės atėmimo vietoje suponuoja išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs taisytis, ignoruoja bendražmogiškąsias taikaus sambūvio vertybes. Charakterizuojamas neigiamai, atlikdamas bausmę daro pažeidimus. Švelninti paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.