Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė parengimo nagrinėti bylą teisme metu susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 1-2212-1109/2023, kurioje D. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta baudžiamoji byla Nr. 1-2212-1109/2023 su kaltinamuoju aktu, kuriame D. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

D. R. kaltinamas tuo, kad 2022 m. lapkričio 8 d. apie 23.51 val. būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, žodinio konflikto metu su sugyventine O. A., laikydamas rankoje peilį prie jos kaklo, juo įbrėžė į jį ir sakė, kad ją papjaus, kad jos kūno dalys bus išmėtytos po Kauną, po to atsitraukė, peilį padėjo ant stalo ir griebė už striukės ir ją pastūmė, nuo ko pastaroji atsirėmė į sieną, po to paėmė tą patį peilį, pasakė, kad šis per didelis ir pasiėmė mažesnį bei jį laikė dešinėje rankoje, po to jį užsikišo nugaroje už drabužių ir griebė ją už striukės, bandė išstumti iš buto, tačiau to padaryti nepavykus, jis dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą jai į lūpą, nuo ko pastaroji galva atsitrenkė į durų staktą, tokiais savo veiksmais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios O. A. sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas tikėti, kad grasinimas gali būti įvykdytas bei sukėlė fizinį skausmą,

Susipažinus su baudžiamąja byla nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme ir kurių teismas negali ištaisyti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam 2022 m. lapkričio 9 d., paleidus iš laikino sulaikymo, buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 189–192), kuriuo D. R. įsipareigojo neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau su D. R. nebebuvo galima susisekti, nurodytu adresu jis nebuvo randamas, niekas negalėjo pasakyti, kur jis yra, į šaukimus, siunčiamus el. paštu, nereagavo (2 t., b. l. 9–12), todėl prokuroro 2023 m. vasario 22 d. nutarimu buvo paskelbta D. R. paieška (2 t., b. l. 14–15). Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2023 m. gegužės 4 d. rašto matyti, kad 2023 m. gegužės 3 d. D. R. buvo patikrintas (duomenys neskelbtini) oro uoste Asmuo atvyko iš (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad gyvens pas savo giminaitį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 39). Kaip matyti iš 2023 m. gegužės 26 d. tarnybinio pranešimo, tyrėja 2023 m. gegužės 25 d. telefonu buvo susisiekusi su D. R. giminaičiu (duomenys neskelbtini), pas kurį šis ketino gyventi, telefonu, sutarė, kad 2023 m. gegužės 26 d. susisiektų D. R.. 2023 m. gegužės 26 d. telefonu susisiekė D. R., su kuriuo tyrėja sutarė, kad 2023 m. gegužės 30 d. 13.00 val. bus atliekami procesiniai veiksmai, t. y. pranešimas apie įtarimą, apklausa, baigiamųjų veiksmų atlikimas, nuotoliniu būdu. Iš byloje esančio pranešimo apie įtarimą (1 t., b. l. 151–156), įtariamojo apklausos protokolo (1 t., b. l. 157–164), išaiškinimo įtariamajam apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolo (2 t., b. l. 134–137), paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo (2 t., b. l. 138–141), matyti, kad galimai buvo atlikti procesiniai veiksmai, t. y. D. R. pranešta apie įtarimą, apklaustas įtariamuoju, išaiškinta apie sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Tačiau atlikti veiksmai kelia pagrįstų abejonių jų teisėtumu ir tuo, jog jie apskritai buvo atlikti: protokolai užpildyti dviem egzemplioriais – ant vieno yra originalus tyrėjos parašas, o ant kito tariamai įtariamojo parašai su prierašais, be to, įtariamojo parašai akivaizdu nėra originalūs, yra nukopijuoti spausdintuvu arba skaneriu. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad proceso veiksmų protokolai gali būti surašomi keliais egzemplioriais, kurie beje net nėra identiški.

BPK 187 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą ar prokuroro nutarimas pripažinti įtariamuoju. Įtariamojo apklausa yra procesinis veiksmas, kurį reglamentuoja BPK 188 straipsnis. Jame nustatyta, kad įtariamasis, kuris negali atvykti į apklausą arba yra laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Įtariamojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

BPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Kai rašomas elektroninės formos protokolas, tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo jį pasirašo saugiu elektroniniu parašu. Visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą, gali arba pasirašyti protokolą saugiu elektroniniu parašu, arba pasirašyti rašytinės formos specialiame protokolo priede. Kai tyrimo veiksmas atliekamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, protokolą pasirašo tik tokį veiksmą atlikęs asmuo ir protokolą surašęs asmuo.

Be to, baudžiamojo proceso kodekso 8² straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tik išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti atliekami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu ikiteisminį tyrimą bus galima atlikti greičiau.

To paties straipsnio 5 dalis nustato, jog naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir Advokatų taryba, ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, užtikrinti patikimą proceso dalyvių tapatybės nustatymą, duomenų, įrodymų objektyvų fiksavimą ir pateikimą, galimybę naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumą, išskyrus šio Kodekso 9 straipsnyje numatytus atvejus.

To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teisme šiame straipsnyje nustatyta tvarka, privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą. Šis įrašas pridedamas prie proceso veiksmo ar teismo protokolo ir yra sudedamoji protokolo dalis, o procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 8¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Tad iš šių teisės normų analizės darytina išvada, kad procesiniai veiksmai ikiteisminio tyrimo metu naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais, kai tokių veiksmų atlimo negalima užtikrinti įprastine Kodekse numatyta tvarka, t. y. dalyvaujant gyvai. Jeigu buvo pasirinkta atlikti proceso veiksmą naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), privaloma daryti jo garso ir vaizdo įrašą, kuris yra sudedamoji procesinio veiksmo protokolo dalis. Be to, atliekant procesinius veiksmus tokiu būdu, protokolą pasirašo tik procesinį veiksmą atlikęs ar protokolą surašęs asmuo, o pranešimas apie įtarimą privalo būti įteiktas pasirašytinai.

Teismui perduotoje byloje, kaip jau minėta, matyti, kada įtariamasis D. R. minėtų procesinių veiksmų atlikimo metu įprastine tvarka nedalyvavo, jam apie įtarimą pranešta nuotoliniu būdu, buvo apklausiamas įtariamuoju nuotoliniu būdu, tokiu pačiu būdu jam pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą bei išaiškinta apie sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau, kokios techninės priemonės tam buvo naudotos, nenurodyta, nepažymėta, garso ir vaizdo įrašai prie proceso veiksmų protokolų nepadaryti ir teismui nepateikti, proceso veiksmų protokolų pasirašymas neatitinka nei protokolo surašymo ir pasirašymo reikalavimų tiek jeigu buvo apklausta įprasta tvarka, tiek ir jeigu naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), neaišku, kokiu būdu buvo įsitikinta asmens tapatybe.

Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių atliktų procesinių veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu. Paskelbimas įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą yra būtina sąlyga kaltinamojo akto surašymui ir bylos perdavimui į teismą.

Pažymėtina, jog teismas šių trūkumų ištaisyti negali – neturi kompetencijos nei praneši apie įtarimą, nei apklausti įtariamuoju, nei atlikti kitus baigiamuosius ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl aukščiau išvardintus baudžiamojo proceso pažeidimus pranešant apie įtarimą, apklausiant asmenį įtariamuoju, atliekant baigiamuosius ikiteisminio tyrimo veiksmus, laiko esminiais, nes neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, pažeidžia įrodymų leistinumo principus, ir sprendžia, kad byla turi būti grąžinta prokurorui ištaisyti minėtus trūkumus.

Atkreiptinas prokuroro dėmesys ir į tai, kad iš jau aptartų duomenų matyti, jog kaltinamasis akivaizdžiai pažeidė jam skirtos kardomosios priemonės sąlygas – nebuvo randamas tuo adresu, kur turėjo gyventi, be leidimo išvyko į užsienį, tačiau prokuroras nesiėmė jokių priemonių pakeisti kardomąją priemonę į griežtesnę net ir žinodamas, kad asmuo išvykęs į užsienį ir yra žinoma jo konkreti buvimo vieta, nesiėmė priemonių, kad asmuo būtų išduotas Lietuvos Respublikai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąja bylą, kurioje D. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui, nustatant 3 mėnesių terminą trūkumams ištaisyti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.