Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-09-27 · Byla Nr. BIK-499/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-27
Bylos Nr.
BIK-499/2023
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00195-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alenas Piesliakas (pirm.), Algimantas Valantinas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nuteistasis
J. S.
Kasacinio skundo Nr. DOK-4271/2023
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00195-2020-5
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, spręsdama nuteistojo J. S. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Teigia, kad teismų sprendimai priimti pažeidžiant jo procesines teises ir laisves, t. y. pažeidžiant jo teisę į teisingą ir nešališką teismą. Pasak kasatoriaus, teismai, priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius, vadovavosi telefoninių pokalbių išklotinėmis, kuriose nei karto nebuvo užfiksuota, jog jis kalba apie narkotines medžiagas, jų įsigijimą, pardavimą, apie organizuotos grupės veiklą, poveikio darymą kitiems asmenims ir pan. Teismai, neva, jo pokalbius interpretavo taip, kaip juos pateikė prokuroras, nors, pasak kasatoriaus, privalėjo kreiptis į ekspertus-lingvistus, kurie būtų įvertinę užfiksuotų pokalbių prasmę. Taip pat kasatorius tvirtina, kad teismai vadovavosi duomenimis, kurie buvo gauti suvaržant asmens teisę į susižinojimo paslaptį (elektroninio ryšio priemonėmis perduodama informacija). Visi privataus susižinojimo duomenys buvo gauti prokurorui inicijavus tokių duomenų gavimą, o privataus susižinojimo kontrolės veiksmus atliekant policijos padaliniams, vadinasi, tokie duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatoriaus nurodytas BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimas grindžiamas tuo, kad teismai byloje gautus duomenis-elektroninio ryšio tinklais perduodamą informaciją nepagrįstai pripažino ir įvertino kaltinančiu įrodymu. Tačiau, kaip matyti, kasatorius iš esmės nesutinka su byloje pateiktų ir įvertintų telefoninių pokalbių turiniu.

Kaip ne kartą minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, nesutikimas su žemesnės instancijos teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tik tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Todėl kasatoriaus argumentai, kuriais jis grindžia BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą, nepagrindžia kasacijos pagrindo buvimo.

Kasaciniame skunde keliamas ir teismo šališkumo klausimas akcentuojant įrodymų leistinumo principo pažeidimą. Tačiau pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme, teismo nešališkumo principo pažeidimas šiuo aspektu nebuvo nagrinėtas. Taigi šis nuteistojo kasacinio skundo argumentas negali būti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde teismo šališkumas buvo grindžiamas tik įrodymų vertinimu bei gynybos pateiktų prašymų netenkinimu. Į šį apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas atsakė (nuosprendžio 12 punktas) ir kasaciniame skunde jie nėra ginčijami.

Kitų argumentų, kurie paneigtų žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu ir sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka, kasatoriaus skunde nepateikia.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo J. S. kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo J. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Alenas PiesliakasAlgimantas ValantinasDaiva Pranytė-Zalieckienė