Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-06-13 · Civilinė byla Nr. e2-449-881/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-13
Bylos Nr.
e2-449-881/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00296-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „G. transportas“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-449-881/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00296-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „G. transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „G. transportas“ iškelta nemokumo byla pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „G. transportas“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – Fondo valdybos Vilniaus skyrius) pateikė pareiškimą, kuriuo prašė iškelti nemokumo bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „G. transportas“.

2. Nurodė, kad UAB „G. transportas“ skola Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2024 m. kovo 25 d. buvo 21 307,33 Eur, iš jų 21 177,12 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos už darbuotojus, 130,21 Eur delspinigiai. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, siekdamas iš UAB „G. transportas“ išieškoti susidariusią skolą 2023 m. lapkričio 23 d., 2023 m. gruodžio 27 d., 2024 m. sausio 23 d. priėmė sprendimus dėl UAB „G. transportas“ skolos išieškojimo priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) pateikė vykdyti mokėjimo nurodymus skolininko kredito įstaigoms. PLAIS mokėjimo nurodymų sprendimai nėra įvykdyti. 2024 m. vasario 7 d. Fondo valdybos Vilniaus skyrius per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – EDAS) išsiuntė raštą Nr. (8.1E) DV_S-9726 dėl UAB „G. transportas“ skolos sumokėjimo ir dokumentų pateikimo. Skolos UAB „G. transportas“ nesumokėjo, nepateikė bendrovės veiklos dokumentų patikrinimui, neinicijavo nemokumo proceso. Vykdant tolimesnį UAB „G. transportas“ skolos biudžetui išieškojimą, vadovaujantis VSD Įstatymo nuostatomis, Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. VIA_NPE-890 pateikė antstoliui vykdyti priverstine tvarka 2023 m. rugsėjo 13 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (8.1E) VIA_SP2E-1260. Iš antstolės A. P. lėšų negauta. Antstolių informacinės sistemos 2024 m. vasario 6 d. duomenimis vykdoma 15 bylų dėl išieškojimo iš atsakovės, bendra išieškoma suma 93 159,73 Eur. Pagal taikytas priverstinio poveikio priemones UAB „G. transportas“ skola Fondo biudžetui neišieškota. UAB „G. transportas“ valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikė balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2022 metus. 2022 m. bendrovės turtas sudarė 1 103 732 Eur, įsipareigojimai 973 917 Eur. VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrų 2024 m. vasario 23 d. duomenimis UAB „G. transportas“ nuosavybės teise registruotino turto neturi. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis UAB „G. transportas“ turi 2 įregistruotas transporto priemones, kurių dalyvavimas viešajame eisme nuo 2015 metų yra draudžiamas, joms taikomi apribojimai. Fondo valdybos Vilniaus skyriui nėra žinoma apie kitą bendrovės turimą turtą, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. vasario 23 d. duomenimis UAB „G. transportas“ apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu yra 12 darbuotojų, todėl kiekvieną mėnesį priskaičiuojamos VSD įmokos už darbuotojus, taigi, skola Fondo biudžetui toliau didės. Akivaizdu, kad UAB „G. transportas“ yra nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes ilgą laiką negali laiku vykdyti turtinių prievolių Fondo valdybos Vilniaus skyriui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarė iškelti atsakovei UAB „G. transportas“ nemokumo bylą.

4. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus nemokumo kriterijus, kadangi bendrovė laiku nevykdo turtinių prievolių ir byloje nėra duomenų, kad UAB „G. transportas“ finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovei nėra keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti nemokumo bylą, teismas byloje nenustatė (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Atsakovei nebuvo pranešta apie teisme priimtą pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė tik formaliai įvykdė įstatyme įtvirtintą reikalavimą registruotu paštu išsiųsti pranešimą apie ketinimą atsakovei inicijuoti nemokumo bylą, o elektroninio ryšio priemonėmis pranešimo neišsiuntė. Todėl atsakovė neturėjo galimybės skolos klausimą išspręsti be teisminio proceso.

5.2. Atsakovės įsipareigojimai kreditoriams neviršija jos turimo turto vertės.

5.3. Atsakovė neneigia, kad yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau bendrovei aktyviai ieškant naujų verslo partnerių, finansiniai sunkumai yra ir bus pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „G. transportas“ iškelta nemokumo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

9. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

10. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.

11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

12. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės (ne)mokumo įvertino tiek ieškovės pateiktus atsakovės 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentus (vėlesnių metų finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovė nėra pateikusi), tiek ir kitus surinktus rašytinius įrodymus. 2022 metų balanso duomenimis nustatyta, kad UAB „G. transportas“ 2022 metus baigė turėdama turto už 1 103 732 Eur, tuo tarpu jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 973 917 Eur. Iš pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad atsakovė ataskaitiniu laikotarpiu gavo 664 Eur pelno.

14. VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrų 2024 m. vasario 23 d. duomenimis UAB „G. transportas“ nuosavybės teise registruoto turto neturi. Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad bendrovės vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonė, kurių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, joms taikomi apribojimai.

15. Atsakovės UAB „G. transportas“ skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2024 m. kovo 25 d. buvo 21 307,33 Eur, iš jų 21 177,12 Eur VSD įmokos (už darbuotojus), 130,21 Eur delspinigiai. Pagal taikytas priverstinio poveikio priemones UAB „G. transportas“ skola Fondo biudžetui neišieškota. Antstolių informacinės sistemos 2024 m. vasario 6 d. duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdoma 15 vykdomųjų bylų, bendra išieškoma suma 93 159,73 Eur.

16. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad apie nemokumo bylos iniciavimą jai nebuvo pranešta, todėl ji neturėjo galimybės skolos klausimą išspręsti be teisminio proceso. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. vasario 5 d. Fondo valdybos Vilniaus skyrius per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – EDAS) išsiuntė raštą Nr. (8.1E) DV_S-9184 Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „G. transportas“ bankroto bylos iškėlimo, kuriuo įspėjo UAB „G. transportas“, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius inicijuos nemokumo bylos iškėlimą, jei bendrovė nesumokės skolos per rašte nustatytą terminą ir informavo, jog susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas. 2024 m. vasario 7 d. integruotoje sistemoje pranešimas buvo perskaitytas, tačiau skola nebuvo sumokėta, todėl šie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, atskiruoju skundu skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, turėjo pareigą paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl bendrovės nemokumo. Nagrinėjamu atveju atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdama atskirąjį skundą nepateikė duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, gaunamas pajamas, gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Viešai skelbiami duomenys apie mokėjimus į VSDFV biudžetą rodo, kad atsakovės skola VSDFV biudžetui, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, padidėjo ir sudaro jau 21 832,80 Eur, bendrovėje apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu yra vienas darbuotojas.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo, tinkamai nustatė bei įvertino esmines bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).

21. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė