- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-391-511-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- S. D.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-01 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal LR BK 135 str. 1 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme;
pagal LR BK 140 str. 1 d. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal LR BK 214 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme;
pagal LR BK 215 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 6 d., paskirtos bausmės subendrintos ir V. P. paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad 2007 gegužės 30 d., apie 10.00 val. Panevėžio mieste, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo trečiajame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas vieną smūgį ranka nukentėjusiajai S. D., tuo padarydamas jai pilvo sumušimą, lydimą blužnies plyšimo, tyčia sunkiai sutrikdė S. D. sveikatą.
Be to, V. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 23 d., laikotarpyje tarp 19.30 – 21.30 val. Panevėžio mieste, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos esančioje pievoje bei (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, du kartus pargriaudamas ant žemės nukentėjusiąją S. D., rankomis spausdamas jai kaklą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas smakre ir kaklo dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus pasmakrėje bei kaklo dešinėje ir kairėje pusėse, tyčia nežymiai sutrikdė S. D. sveikatą, o apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiosios rankinės atvirai pagrobė svetimą S. D. priklausantį turtą: piniginę bei ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai ją įgijo, laikė su savimi iki 2009 m. kovo 26 d. 18.49 valandos, kuomet 2009 m. kovo 26 d. 18.49 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įdėdamas mokėjimo kortelę bei surinkdamas PIN kodą, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją-patikrino sąskaitos likutį, tai yra neteisėtai panaudojo šią elektroninę mokėjimo kortelę.
V. P. skundžia 2010-04-01 Panevėžio mesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo švelninti jam paskirtą bausmę.
Apeliantas nurodo, kad įvykio dieną nukentėjusiajai sudavė ranka vieną smūgį į nugaros sritį. Iš nukentėjusiosios, jau po nuosprendžio priėmimo, sužinojo, kad dieną iki jam suduodant smūgį, ji griuvo ant stačių laiptų, todėl, apeliantas mano, jo suduotas smūgis nelėmė nukentėjusiajai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto. Taip pat nurodo, kad tuo momentu apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo, nes buvo išgėręs tik vieną stiklinę alaus, alkoholis jo veiksmų neįtakojo. Teigia, konfliktas įvyko dėl šeimyninių nesutarimų, su nukentėjusiąja ir anksčiau ne kartą konfliktavo, ko pasekoje nukentėjusioji jį išprovokuodavo.
Apeliantas nurodo, kad banko kortelėje esančių pinigų pasisavinti nenorėjo. 2009-03-23 įvykusio konflikto metu jis nukentėjusiosios pareikalavo grąžinti jo nuotrauką, pasiėmė jos rankinę turėdamas tikslą pasiimti iš piniginės savo nuotrauką, tačiau tamsoje nuotraukos nerado, o nukentėjusioji pabėgo. Sekančią dieną apžiūrėjęs nukentėjusiosios piniginę, rado banko kortelę. Nukentėjusiosios banko kortelę turėjo tris dienas, todėl, teigia, jeigu būtų norėjęs pasisavinti jos pinigus, būtų galėjęs tai padaryti tą pačią dieną. Nurodo, kad norėjo tik pasidomėti, kiek nukentėjusioji turi pinigų, nes jai reguliariai jų duodavo. Mano, ši veika neturėtų būti pripažinta vagyste.
Be to, apeliantas nurodo, kad nors praeityje buvo daug kartų teistas, tačiau nedaro nusikaltimų, stengiasi gyventi dorą gyvenimą, kadangi šeimoje yra mažametis vaikas ir jam reikalinga finansinė pagalba. Anksčiau nėra įvykdęs smurtinio pobūdžio nusikaltimo ir atvirosios vagystės. Nurodo, kad po skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo, jis su nukentėjusiąja susitaikė ir gyvena kartu.
Byloje yra gautas ir nukentėjusiosios S. D. prašymas skirti V. P. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad ji yra bedarbė, nepajėgs viena auginti sūnaus. Teigia, kad dėl 2007-05-30 įvykio ne visas aplinkybes nurodė. Dieną iki V. P. suduodant jai smūgį, ji nešė vandenį laiptais, smarkiai krito ant šono, tačiau į medikus nesikreipė, o konfliktą kitą dieną išprovokavo ji. Dėl 2009-03-23 įvykio nurodo, kad ji taip pat išprovokavo konfliktą dėl sūnaus, dėl ko V. P. nesuvaldė savo veiksmų. Teigia, liudytojos P. Š. parodymai neatspindi tikrovės, kadangi ji, nukentėjusioji, nebuvo sumušta, o liudytojai susidarė blogas įspūdis apie V. P., nes ji, nukentėjusioji, apie V. P. blogai atsiliepdavo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino teisingai, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. neginčija 2007-05-30 sudavęs smūgį S. D.. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2007-05-30 namuose V. P. sudavė jai smūgį į nugarą, tą pačią dieną ji pasijuto blogai, buvo paguldyta į ligoninę, o po pietų operuota. S. D. analogiškai nurodė ir apklausiama 2009-06-04, 2009-08-20 ikiteisminio tyrimo metu bei 2009-07-21 ikiteisminio tyrimo teisėjo ( t.1., b.l. 39, 45-47, 82-83).
Iš 2009-08-26 specialisto išvados Nr.: G 1086/09(05) matyti, kad S. D. į VšĮ Panevėžio ligoninės gydymo stacionarą buvo paguldyta 2007-05-30 ir operuota dėl blužnies plyšimo ( t.1., b.l. 90). Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad S. D. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas vienu smūgiu, S. D. sveikata sutrikdyta sunkiai ( t. 1., b.l. 90). Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas N. R. paaiškino, kad blužnis galėjo trūkti suduodant smūgį tiek ranka, tiek koja, anksčiau patirti sužalojimai šiam sužalojimui įtakos neturi, blužnis trūkti griūvant negali ( t.2., b.l. 28-38).
Teismas, įvertinęs visumą šių byloje surinktų įrodymų, padarė pagrįstą išvadą, kad V. P., suduodamas ranka smūgį S. D., tyčia sunkai sutrikdė jos sveikatą ir V. P. pagrįstai pripažino kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d.
V. P. apeliaciniame skunde iškelta versija, jog nukentėjusioji susižalojo dieną prieš konfliktą krisdama laiptais, pilnai paneigta prieš tai aptartais bylos įrodymais – nuosekliais nukentėjusiosios S. D. parodymais, kuriuos dėl esminių bylos aplinkybių atitinka ir liudytojos P. Š. parodymai - dukra jai sakė, kad V. P. prašė duoti išgerti, sudavė jai į nugarą, po ko ji pardėjo, kraujuoti vemti ir buvo išvežta į ligoninę ( t.2., b.l. 28-38) bei medicinos eksperto N. R. paaiškinimais, kad blužnies plyšimai dėl griuvimo yra neįmanomi pagal anatominę žmogaus sudėtį ( t.2., b.l. 28-38). Ką nors paaiškinti apie šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. D. atsisakė. Nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismui pateiktas pareiškimas apie tai, kad ji pati susižalojo krisdama laiptais, vertintinas kaip siekis padėti sugyventiniui, su kuriuo susitaikė, sušvelninti padėtį.
V. P. apeliaciniame skunde teigia neketinęs pagrobti S. D. banko kortelėje esančių pinigų ir dėsto skunde šį jo teiginį pagrindžiančius argumentus, tačiau kolegija pažymi, kad tuo, jog pasikėsinu užvaldyti pinigus iš S. D. banko sąskaitos, V. P. nebuvo kaltinamas bei nebuvo už tai nuteistas. Tuo tarpu V. P. pripažįsta užvaldęs S. D. piniginę, jos banko kortelę, panaudojo ją bankomate, bandydamas sužinoti, kiek pinigų yra S. D. sąskaitoje. V. P. skundžiamu nuosprendžiu būtent už tai ir pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., BK 214 str. 1 d. bei LR BK 215 str. 1 d., t.y., kad jis padarė atvirą svetimo turto vagystę, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, nukentėjusiosios S. D. banko mokėjimo kortelę bei ją panaudojo, inicijuodamas finansinę operaciją bankomate. Šios teismo išvados pagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. V. P., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paaiškino, kad su S. D. kartu gyveno, tačiau įvykio metu jo užvaldytoji nukentėjusiosios piniginė nebuvo jų bendrojoje nuosavybėje. Todėl šis buvo turtas jam svetimas ir teismas šią veiką kaip vagystę kvalifikavo pagrįstai. Be to, iš V. P. parodymų matyti, jog jis žinojęs apie S. D. turimą banko kortelę, teigė norėjęs patikrinti kiek sąskaitoje yra pinigų. Todėl jo veikos pagrįstai kvalifikuotos ir pagal BK 214 str. 1 d. bei LR BK 215 str. 1 d.
V. P. prašymas švelninti jam paskirtą bausmę atmestinas. Nors apeliantas teigia, kad nori rūpintis savo vaiku, tačiau praeityje jis buvo teistas penkis kartus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už naujas tyčines nusikalstamas veikas. Tai rodo, jog reikiamų išvadų V. P. nepadarė, o jo norai dorai gyventi ir rūpintis sūnumi yra deklaratyvūs. Laisvės atėmimo bausmės už padarytas veikas jam paskirtos pagrįstai. Be to, skiriant bausmes, į nukentėjusiosios poziciją švelninti V. P. bausmę jau yra atsižvelgta pakankamai - neigiamai charakterizuojamam, praeityje ne kartą buvusiam teistam V. P. už sunkų bei apysunkius nusikaltimus skirtos bausmės yra artimesnės sankcijose numatytų bausmių minimumams, nes BK 135 str. 1d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, BK 178str. 2d., 214 str. 1d. ir 215 str. 1d. – iki 6 metų. Be to, bendrinant V. P. paskirtas bausmes, teismas prie griežčiausios bausmės pridėjo tik nedideles dalis bausmių, paskirtų už kitas nusikalstamas veikas.
V. P. skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo, todėl apelianto skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. V. P. apeliacinį skundą atmesti.