Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-07-30 · Civilinė byla Nr. 2A-724-275/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-30
Bylos Nr.
2A-724-275/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Ieškovas
UAB „Jontransa“
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-724-275/09

Teisėja Natalija Daškovienė Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. liepos 30 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant A.Bajarūnaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei E.Prapiestytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jontransa“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Jontransa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, prašydamas priteisti iš pastarojo 4 668,91 Lt nesumokėtos draudiminės išmokos, 446,68 Lt palūkanų už praleistą terminą ją mokėti, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006-03-24 šalys sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, liudijimas CMRL Nr. 103716, kuri galiojo nuo 2006-03-26 iki 2007-03-26. Šią sutartį sudaro ir tipinės Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011. Ieškovas tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Draudimo sutartį, atsakovas pretenzijų nereiškė. 2006-06-06 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo apgadintas gabenamas krovinys - automobilis Renault Kangoo, ident. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas tą pačią dieną apie draudiminį įvykį pranešimu informavo atsakovą, atsakovui pateikė visus dokumentus, susijusius su žalos dydžiu ir jos atlyginimu. Atsakovas pradėjo žalos bylos Nr. 2006/024308 administravimą. Tarptautinei logistikos kompanijai Group CAT, teisėtas pretenzijos reiškėjas – kompanija RENAULT s.a.s. išrašė 2006-08-07 sąskaitą Nr. 228196047 dėl nuostolių atlyginimo, tarptautinė CAT pareikalavo atlyginti nuostolius iš Lenkijos logistikos įmonės CAT Polska Sp. z o.o. ir išrašė šiai įmonei 2006-08-28 sąskaitą Nr. 207119 dėl nuostolių atlyginimo. CAT Polska su UAB „Jontransa“ buvo sudariusi Vežimo keliais paslaugų sutartį, kurioje yra numatyta CAT Polska teisė reikalauti iš UAB „Jontransa“ atlyginti krovinio vežimo metu patirtus nuostolius, kadangi ši yra atsakinga už CAT Polska nuo žalos asmenims bei turtinių nuostolių, trečiųjų šalių patirtų dėl šios įmonės pareigų nevykdymo. 2006-10-27 CAT Polska pareiškė ieškovui reikalavimą, o ieškovas vadovaudamasis Vežimo sutartimi atlygino šiai įmonei apgadinto automobilio Renault Kangoo 8 121,71 Lt (2 352,21 eurų) remonto išlaidų. Ieškovas 2007-09-04 gavo atsakovo raštą Nr. 09-1218, kuriuo atsakovas pranešė, jog nutraukia žalos bylos Nr. 2006/024308 administravimą ir draudimo išmokos nemokės, kol ieškovas nepateiks dokumentų, patvirtinančių krovinio savininką, teisėtą pretenzijos reiškėją. Tačiau ieškovas atsakovui 2006-11-17 yra pateikęs teisėto pretenzijos reiškėjo sąskaitą dėl nuostolių atlyginimo, visus turimus dokumentus ir informaciją apie 2006-06-06 draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, taip įvykdydamas Draudimo įstatymo ir Taisyklių reikalavimus, todėl turi teisę reikalauti, kad jam būtų išmokėta draudimo išmoka, lygi patirtiems nuostoliams. Draudimo sutarties liudijime CMRL Nr. 103716 pretenzijoms dėl kitų krovinių yra nustatyta 3 452,80 Lt (1 000 eurų x 3,4528 Lt) dydžio besąlyginė išskaita (franšizė), ir ją išskaičiavus, atsakovas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dokumentų gavimo dienos ieškovui turėjo išmokėti 4 668,91 Lt (8 121,71 Lt – 3 452,80 Lt) dydžio draudimo išmoką, tačiau atsakovas to iki šiol nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-03-02 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 4 668,91 Lt nesumokėtos draudiminės išmokos, 446,68 Lt palūkanų už praleistą terminą ją mokėti, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (5 115,59 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2008-09-08 dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 3 475,65 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Jontransa“ naudai. Teismas konstatavo, kad 2006-03-24 tarp šalių buvo sudaryta vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis, pagal kurią ieškovas apdraudė pas atsakovą savo, kaip krovinių vežėjo automobiliais, atsakomybę. Šis draudimo polisas sudarytas Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 pagrindu. Buvo numatytas draudiminės apsaugos galiojimo terminas ir teritorija, draudimo ir franšizės sumos. Ieškovas buvo sudaręs Vežimo keliais paslaugų sutartį su CAT Polska Sp. z o. o. bendrove, kurios 14 str. 3 d. įsipareigojo atlyginti galimus nuostolius, atsiradusius krovinio vežimo metu. Iš byloje esančio CMR važtaraščio, transporto užsakymo matyti, jog ieškovas 2006-06-01 – 2006-06-06 atliko tarptautinį krovinio pervežimą – pervežė lengvuosius automobilius. 2006-06-06 krovinį pristačius į vietą bei jį iškraunant, nustatyti vieno iš devynių transportuotų automobilių apgadinimai. 2006-06-06 ieškovas pateikė pranešimą atsakovui apie krovinio gabenimo metu atsiradusią žalą lengvajam automobiliui. Iš byloje esančių sąskaitų, remonto sąmatų, defektinių aktų matyti, kad automobilis Renault Kangoo, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo remontuotas. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad įmonė CAT Polska SP z o.o. padengė krovinio siuntėjui kompanijai Compagnie d‘Affrerement et de Transport (82, rue du Point du jour, 92100 Boulogne Billancourt) su remontu susijusias išlaidas – 2 352,21 eurų ir kreipėsi į ieškovą, prašydama jas kompensuoti. Ieškovo į bylą pateikta pažyma įrodo, kad ieškovas faktiškai kompensavo įmonei CAT Polska SP z o.o. minėtą sumą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitymo būdu. Teismas nurodė, kad tokia praktika tarp ūkio subjektų priimtina, ši atsiskaitymo aplinkybė nepaneigta ir nenuginčyta. Nenuginčyta ir transportavimo metu krovinio apgadinimo faktinė aplinkybė. Taisyklių 2.3.17 p. numatyta draudėjo pareiga informuoti policiją apie kiekvieną eismo įvykį, tačiau joks eismo įvykis nėra užfiksuotas. Tikėtina, jog krovinys buvo apgadintas jo transportavimo metu, tačiau tai nebūtinai turėjo būti eismo įvykis. Todėl draudikas nepagrįstai plečiamai supranta ir aiškina tokią draudėjui tenkančią pareigą. Teismas taip pat nurodė, kad įvykus draudiminiam įvykiui draudėjas turi teisę reikalauti, jog būtų išmokėta draudimo išmoka (Draudimo įstatymo 82 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Teismui pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovo draudiminio įvykio metu patirtų nuostolių dydį ir draudiminio įvykio faktą, nenuginčyti, netikėti jais teismas pagrindo neturi. Pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, surinktų rašytinių įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra nustatyta draudimo išmokos nemokėjimo pagrindų (CPK 178 str.), o taip pat pagrindo atsisakyti patenkinti ieškovo reikalavimus (CK 6.200 str., 6.987 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009-03-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 270 str. 3, 4 d. nuostatas, nes nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus, atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus; šie pažeidimai lėmė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) ir jog byla buvo išspręsta iš esmės neteisingai. Atsižvelgiant į pateiktą draudėjo UAB „Jontransa“ atstovo paaiškinimą taip ir neaišku, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis buvo apgadinti minėti automobiliai, ar jie buvo apgadinti transportavimo/ne transportavimo metu (nes vairuotojas nurodo, kad vienas iš automobilių tikrai buvo apgadintas transportavimo metu, bet neaiškiomis aplinkybėmis) ir pan. Jokių kitų įvykio aplinkybes, priežastis pagrindžiančių/įrodančių paaiškinimų ar dokumentų pateikta nebuvo. Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ pabrėžia, jog nustatyta, kad ieškovas/draudėjas UAB „Jontransa“ be išankstinio draudiko sutikimo jau 2007-02-06 patenkino ekspeditoriaus Lenkijos logistikos įmonės CAT Polska Sp. z o. o reikalavimą dėl 2 352,21 eurų sumos dėl minėtų apgadintų automobilių, nors: draudikas nebuvo baigęs žalos bylos administravimo ir nebuvo priėmęs sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju bei dėl draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo (draudikas sprendimą priėmė 2007-09-03 ir apie šį sprendimą informavo draudėją UAB „Jontransa“ 2007-09-03 pranešimu Nr. 09-1218 bei 2007-12-17 pranešimu Nr. 09-2729); nebuvo pateikti duomenys ir dokumentai, įrodantys, jog UAB „Jontransa“ turi reikalavimo teisę dėl 2 352,21 eurų sumos dėl minėtų apgadintų automobilių (t.y. ar minėta suma buvo atlyginta, ar ji atlyginta teisėtam pretenzijos reiškėjui ir pan.). Atitinkamai nei žalos bylos administravimo metu, nei civilinės bylos pirmos instancijos teisme nagrinėjimo metu, ieškovas UAB „Jontransa“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kas yra minėto krovinio savininkas/teisėtas pretenzijos reiškėjas ar žalą krovinio savininkui/teisėtam pretenzijos reiškėjui atlyginusiu asmeniu. Į nagrinėjamą civilinę bylą nėra pateikta duomenų bei dokumentų, t.y. lieka neįrodyta, jog Compagnie d' Affrement et de Transport atsiskaitė su RENAULT s.a.s. pagal sąskaitą Nr. 228196047 bei ar minėta įmonė yra krovinio savininkas/teisėtas pretenzijos reiškėjas (jei minėta įmonė nėra krovinio savininkas/teisėtas pretenzijos reiškėjas, tuomet lieka neaišku, kokiu pagrindu minėta įmonė dėl 2006-06-06 įvykio išrašė sąskaitą-faktūrą, adresuotą Compagnie d' Affrement et de Transport). Taisyklių 23.17 punktas numato draudėjo pareigą kiekvienu atveju apie kiekvieną eismo įvykį, kuris gali sukelti žalą kroviniui, nedelsiant pranešti policijai, kitoms pagal situaciją reikalingoms tarnyboms. Teismas ginčijamame sprendime pažymėjo, kad Taisyklių 2.3.17 p. numatyta draudėjo pareiga informuoti policiją apie kiekvieną eismo įvykį, tačiau joks eismo įvykis nėra užfiksuotas. Tikėtina, jog krovinys buvo apgadintas jo transportavimo metu, tačiau tai nebūtinai turėjo būti eismo įvykis. Todėl draudikas nepagrįstai plečiamai supranta ir aiškina tokią draudėjui tenkančią pareigą. Įvertinus tai, jog draudėjas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, tokiu būdu nepalikdamas draudikui objektyvios galimybės įsitikinti draudiminio įvykio buvimu, aplinkybėmis, priežastimis, bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika (2004-11-30 nutartyje Nr. 3K-3-591/2004), draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Be to, remiantis taisyklių nuostatomis, draudimo išmoka mažinama/nemokama, jeigu draudėjas ar jo atstovas pažeidžia draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Teismas nepagrįstai netaikė materialinės teisės normų (Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 30 str.) ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Krovinio gavėjas per CMR konvencijoje numatytus terminus nepareiškė pretenzijų dėl minėtų automobilių sugadinimų. Atitinkamai vadovaujantis nurodytu CMR konvencijos straipsniu, laikytina, kad gavėjas priėmė krovinius tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje, t.y. neapgadintus. Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai bei netinkamai taikė Vežimo keliais paslaugų sutarties, sudarytos tarp įmonės CAT Polska Sp. z o.o. ir ieškovo UAB „Jontransa“, nuostatas atsakovo/apelianto bei ieškovo teisiniams santykiams. Atitinkamai, teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog ieškovas buvo sudaręs Vežimo keliais paslaugų sutartį su CAT Polska Sp. z o.o. bendrove, kurios 14 str. 3 d. įsipareigojo atlyginti galimus nuostolius, atsiradusius krovinio vežimo metu. Sprendžiant vežėjo civilinės atsakomybės ir jos sąlygų klausimą vienareikšmiškai turi būti vadovaujamasi CMR konvencijos nuostatomis, kurios, nustato, kad tik nustačius krovinio savininką ar asmenį, kuris atlygino krovinio savininkui nuostolius patirtus dėl krovinio sugadinimo, gali būti nustatytas reikalavimo teisę turintis asmuo, t.y. vežimo paslaugų sutarties šalys savo tarpusavio susitarimu negali pakeisti CMR konvencijos nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai išaiškino draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, netinkamai aiškino bei taikė CK 6.987 str., reglamentuojančio draudimo teisinius santykius bei draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką tik įvykus draudimo sutartyje nustatytam draudiminiam įvykiui, nesivadovavo Draudimo įstatymo 2 str., 82 str. 3 d.; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos analogiško pobūdžio bylose dėl draudimo išmokos esant pažeistoms draudėjo pareigoms. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes draudikas/apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ nepraleido ir negalėjo praleisti termino įvykdyti prievolės (CK 6.210 str.), atitinkamai ieškinyje nurodomų palūkanų skaičiavimui nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Jontransa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-03-02 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui ir nenurodžius krovinio savininko jis turi teisę į draudimo išmoką, nes iš byloje esančių dokumentų: ieškovo ir Lenkijos logistikos įmonės CAT Polska Sp. z o.o. vežimo keliais paslaugų sutarties, užsakymo Nr. 21904, Lenkijos logistikos įmonės CAT Polska Sp. z o.o. 2006-10-27 sąskaitos Nr. 30083/10/06/SN, tarptautinės logistikos kompanijos Group CAT (Compagnie d'Affretement et de Transport) 2006-08-28 sąskaitos Nr. 207119, defektinio akto Nr. 00095133, buhalterinės pažymos, matyti, kad ieškovas atlygino nuostolius Lenkijos įmonei CAT Polska Sp. z o.o., kuri turėjo sutartį su vežėju (ieškovu) ir atlygino nuostolius logistikos kompanijai Group CAT, kuri buvo krovinio siuntėjas. Tačiau teismo sprendimas yra priimtas ištyrus ir įvertinus ir kitus, jau teisme atsiradusius, atsakovo prieštaravimus. Teismas pasirėmė Draudimo taisyklių 23.1. p. ir pagrįstai nusprendė, jog ieškovo atsakovui pateiktų dokumentų pakanka draudimo išmokai išmokėti. Teismas pagrįstai nelaikė pagrįstais atsakovo atsikirtimų, kuriais šis teigė, kad ieškovas turi pateikti kažkokius niekam nežinomus dokumentus iš kurių šis galėtų nustatyti įvykio aplinkybes ir priežastis. Ieškovas mano, kad pats apeliantas nepagrįstai draudėjui tenkančią pareigą padėti draudikui išsiaiškinti draudiminio įvykio aplinkybes ir pareigą draudėjui pateikti kitus dokumentus ir paaiškinimus supranta kaip savo teisę reikalauti iš draudėjo bet kokių dokumentų. Nepaisant nežinomų atsakovo siekių, nieko neprašęs padėti iš ieškovo, draudikas negali reikalauti, kad šis kažką atliktų. Todėl ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigas padėti draudikui išsiaiškinti draudiminio įvykio aplinkybes, priežastis. Pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, surinktų rašytinių įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra nustatyta draudimo išmokos nemokėjimo pagrindų ir apeliantas tokių nepateikė (CPK 178 str.). Gavėjas krovinio priėmimo metu dėl akivaizdžių krovinio trūkumų pretenzijas vežėjo vairuotojui gali pareikšti žodžiu ir raštu, o dėl neakivaizdžių krovinio trūkumų - tik raštu. CMR važtaraštis tik tuomet gali būti įrodymu, kad prekių siunta gauta tokia, kokia važtaraštyje buvo nurodyta, jei krovinio gavėjas priėmė krovinį su vežėju nepatikrinęs jo būklės arba nepareiškė reklamacijų CMR konvencijos 30 str. 1 p. nustatyta tvarka ir terminais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad reklamacijose, reiškiamose CMR konvencijos 30 str. pagrindu, skirtingai nuo pretenzijų minimu 32 str. 2 p., nėra būtina nurodyti žalos dydi, reikalavimo pagrindą ir kt., pakanka, kad būtu konstatuota, jog prekių būklė nėra tinkama. Krovinio perdavimo-priėmimo bei patikrinimo metu buvo nustatytas išorinis ir akivaizdus Renault Kangoo automobilio apgadinimas ir buvo konstatuota, jog krovinio būklė nėra tinkama, krovinio gavėjo pretenzija vežėjo vairuotojui buvo pareikšta žodžiu ir nurodant CMR važtaraštyje. Krovinio akivaizdų trūkumą patvirtina ir kiti ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai byloje, t.y. defektinis aktas, remonto sąskaitos. Ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigą, nustatytą Taisyklių 2.3.8. p. ir laiku pranešė apeliantui apie draudiminį įvykį, nurodydamas krovinio nustatytą apgadinimą krovinio iškrovimo vietoje. Teismas pagrįstai konstatavo, jog vežėjas krovinio gavėjui perdavė apgadintą krovinį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas dalinai tenkintinas.

Nesant pagrindo daryti išvadai, kad krovinio siuntėjas, kuriam buvo sumokėtas nuostolių dėl automobilio sugadinimo atlyginimas, šios sumos neapmokėjo žalą patyrusiam krovinio savininkui, skundas dalyje dėl to, kad ieškovas neįrodė žalos atlyginimo fakto, atmestinas. Tai, kad draudėjas šiuos nuostolius atlygino asmeniui, kurį sieja sutartiniai santykiai su sugadinto automobilio savininku, leidžia daryti prielaidą, kad siuntėjas, gavęs apmokėjimą iš ieškovo, turėjo nuostolius atlyginti krovinio savininkui.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje yra be motyvų, nepagrįstas. Tai, kad teismas nepadarė išvadų dėl tam tikrų aplinkybių, nėra pagrindu naikinti teismo sprendimo. Atsakovas teigė, jog reikšminga byloje padaryti išvadą apie tai, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis buvo apgadinti automobiliai. Pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas nurodė kelių automobilių apgadinimo faktą. Iš ieškininio pareiškimo ( b. l. 1-3) matyti, jog ieškovas prašo priteisti ši atsakovo draudimo išmoką už vieno automobilio RENAULT Kangoo, kurio indentifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimą. Kitų apgadintų automobilių pareiškime teismui nėra nurodyta, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad krovinio gavėjas per CMR konvencijoje numatytus terminus nepareiškė pretenzijų dėl minėtų automobilių sugadinimo (b.l.184) , nepagrįstas.

Teismas sprendime nurodė, jog tikėtina, kad krovinys buvo apgadintas jo transportavimo metu, tačiau tai nebūtinai turėjo būti eismo įvykis. Šiuo teiginiu yra motyvuojama aplinkybė, ar automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu. Teismas daro išvadą, kad jis galėjo būti apgadintas ir ne eismo įvykio metu, t.y. transportavimo metu. Atsakovas nepateikė argumentų dėl to, kad draudimo išmoką jis privalėjo išmokėti tik tokiu atveju, jei žalą ieškovas būtų patyręs eismo įvykio metu. Ieškovas byloje pateikė vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo polisą (b.l. 4) ir Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 kopiją (b.l.5-6), kurios 1.9 punkte nurodyta, kad draudiminiu yra įvykis, kurio metu patirti nuostoliai yra atlyginami pagal draudimo sutarties sąlygas ir kuris draudimo sutartyje nenurodytas kaip nedraudiminis. Atsakovas nenurodė, kad draudimo sutarties sąlygos reikalauja, jog žala būtų padaryta eismo įvykio metu. Tai leidžia daryti išvadą, kad draudiminiu įvykis pripažįstamas ir tuo atveju, jei krovinys buvo apgadintas ne eismo įvykio metu. Dėl to darytina išvada, kad nesant galimybės nustatyti, kokiu būdu ir kada buvo apgadintas automobilis, draudėjas turi teisę į draudimo išmoką. Atsakovas, teigdamas, kad draudėjas turėjo kreiptis į policiją, šioje byloje privalėjo įrodyti, kad automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu. Nesant pakankamų įrodymų daryti tokiai išvadai, pripažintina, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas pažeidė pareigą, numatytą Taisyklių 2.3.17. apie kiekvieną eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai. Be to, pareigos pranešti apie eismo įvykį policijai nevykdymas neleidžia priskirti įvykio prie nedraudiminių įvykių, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini.

Dalyje dėl palūkanų už praleistą terminą sumokėti draudiminę išmoką sumoje 446,68 Lt priteisimo skundas tenkinamas, padarius išvadą, kad ieškovas, negavęs nustatytu terminu draudiminės išmokos, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl jos priteisimo ir tuo pagrindu siekti 6 procentų metinių palūkanų priteisimo LR CK 6.210 str. 2 d. pagrindu. Nesant duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs apmokėti draudimo išmoką, kad draudikui buvo pateikta visa informacija, kurios reikalavo draudikas apie įvykį, ar kitų priežasčių, sutrukdžiusių ieškovui iš karto po atsisakymo išmokėti siekti teisminiu keliu prisiteisti draudiminę išmoką, atsakovo atsisakymas jam ginčijant išmokėjimą, negali būti pagrindu priskaičiuoti palūkanas už neišmokėtą laiku draudimo išmoką. Be to, nei LR Draudimo įstatymo nei draudiko Taisyklių nuostatos nenumato palūkanų mokėjimo tuo atveju, jei draudimo išmoka mokama vėliau, nei per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes.

Pakeitus teismo sprendimą dalyje, atitinkamai mažintina suma, priteista ieškovui kaip bylinėjimosi išlaidos, t.y. vietoje 154 Lt žyminio mokesčio, priteisiama 140,04 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovui UAB „Jontransa“ 446,68 Lt palūkanų už praleistą terminą, panaikinti ir reikalavimą šioje dalyje atmesti.

Priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 3461,59 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Henrichas JaglinskisAlgirdas Auruškevičius