Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-10 · Civilinė byla Nr. 2S-2530-567/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-10
Bylos Nr.
2S-2530-567/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Pareiškėjas
A. T.
Procesinio sprendimo kategorija:110. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-35269-866/2014 pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. P., AB DNB bankas, E. J..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Pareiškėjas A. T. pateikė skundą, prašydamas pripažinti antstolės veiksmus dėl gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mechaninių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), katilinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), katilinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo vykdomoje byloje Nr. 0171/13/02550 neteisėtais ir panaikinti 2014-07-22 antstolės B. P. patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/02550. Nurodė, kad 2013-05-27 patvarkymu buvo paskirta turto ekspertizė. 2014-07-10 antstolė gavo ekspertizės aktus, kuriais turtas buvo įvertintas 501000 Lt sumai. Pareiškėjas nesutiko su atliktos ekspertizės išvadomis, todėl pareiškė prieštaravimus. 2014-07-24 UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“, atlikusi vertinimą, konstatavo, kad turto vertė yra 712000 Lt. Pareiškėjas teigia, jog turto vertė yra 211000 Lt didesnė nei nustatė antstolė. Antstolė pažeidė LR CPK 681 str. 1 d., nes turtas įkainotas ne maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai, todėl ekspertizės aktas naikintinas. Pareiškėjas sąžiningai siekia teisėtų tikslų – turto įkainojimo rinkos verte. Pareiškėjo manymu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir įvykdžius išieškojimą, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas (LR CPK 145 str. 2 d., 146 str. 2 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-20 nutartimi nutarė pareiškėjo A. T. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Teismas nurodė, kad LR CPK 144 str. nustatyta, jog teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis - užtikrinti ieškovo interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, taip užtikrinant jo privalomumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo tokį prašymą motyvuoti bei pagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Pareiškėjo teigimu, antstolei nustačius turto kainą, toliau būtų turto pardavimo iš varžytynių stadija. Turto pardavimas mažesne, nei rinkos kaina, pažeistų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir įvykdžius išieškojimą, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundžia antstolio 2014-07-22 patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“. LR CPK 626 str. nustatyti privalomi vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų stabdymo atvejai, CPK 627 str. nustatyti fakultatyvūs vykdomosios bylos stabdymo atvejai. Tiek privalomų, tiek fakultatyvių vykdymo veiksmų stabdymo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Šiuo atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepatenka nei į privalomų, nei į fakultatyvių atvejų, kuriais privalo ar gali būti sustabdyta vykdomoji byla arba vykdymo veiksmai, sąrašą. Pareiškėjo apeliavimas į tai, kad turto pardavimas už mažesnę, nei rinkos kaina, pažeistų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl areštuoto turto realizavimo yra paskelbtos varžytynės, o skundžiamas patvarkymas yra susijęs tik su areštuoto turto vertės nustatymu, o ne su šio turto realizavimo veiksmų pradėjimu (LR CPK 144 str., 626 str., 627 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas A. T. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-20 nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0171/13/02550. Nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 626 str., 627 str. normas, spręsdamas klausimą dėl vykdymo proceso sustabdymo CPK 145 str. 1 d. 10 p., 510 str. 8 d. pagrindais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundžia antstolio 2014-07-22 patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, bet nenurodo pagal CPK 626 str., 627 str. fakultatyviųjų ar privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų. Teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmus CPK 626 str., 627 str. nereglamentuoja. CPK 626 str. ir 627 str. straipsniai yra specialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja antstolio, o ne teismo veiksmus. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs CPK 626 str. ir 627 str. ir CPK 145 str. 1 d. 10 p. skirtumą: vykdymo veiksmų sustabdymas ne CPK 626 str. ir 627 str., o CPK 145 str. 1 d. 10 p. nustatytu pagrindu, yra visų vykdymo veiksmų (įskaitant turto suradimą ir jo areštą) sustabdymas. Teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 626 str. ir 627 str., atmetant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas savo teisinę poziciją grindė ne CPK 626 str., 627 str., bet CPK 145 str. 1 d. 10 p., 510 str. 8 d. taikymu. Skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas yra savarankiškas teisinis pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus. CPK 510 str. 8 d. nurodyta, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas skundu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. Teismas turėjo preliminariai įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ir pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.). Aplinkybė, kad varžytynės nepaskelbtos, neeliminuoja vykdymo proceso sustabdymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo. Teismų praktika patvirtina, kad vykdymo procesas yra stabdomas ir tais atvejais, kai varžytynės dar nepaskelbtos. Turto realizavimo veiksmų pradėjimas atliekamas po tinkamo turto vertės nustatymo. Teismų praktikoje pripažįstamas prevencinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis. Laikinas vykdymo proceso sustabdymas, kilus ginčui dėl turto vertės ir antstolio veiksmų teisėtumo, eliminuoja pareiškėjo ir išieškotojo teisių pažeidimą, atitinka prevencinį laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, todėl yra ta procesinė priemonė, kuri geriausiai atitinka proporcingumo principą, išieškotojo ir skolininko interesus (LR CPK 144 str., 145 str.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs, jog tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles. Kaip nurodė pareiškėjas, šiam turtui nėra paskelbtos varžytynės, todėl pareiškėjo argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, kad turtas gali būti realizuotas, yra nepagrįsti.

Antstolė B. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad teismas, vertindamas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paminėjo ir LR CPK 626 str., 627 str., kurie reglamentuoja privalomus ir fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo atvejus. Teismas įvertino ne tik pareiškėjo prašymo bei skundo pagrįstumą, bet ir atsižvelgė į vykdymo procese numatytus atvejus, kuriems esant antstolis privalo stabdyti vykdomąją bylą. Nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vilkina vykdomąją bylą bei apsunkina išieškojimo procesą, grėsmės, jog turtas bus parduotas iki teismas išnagrinės 2014-08-14 skundą dėl antstolio veiksmų, objektyviai nebuvo (LR CPK 144 str., 626 str., 627 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t.y. įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl bylos esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu vykdomas išieškojimas vykdomojo byloje Nr. 0171/13/02550. 2013-05-27 patvarkymu paskirta turto ekspertizė dėl rinkos vertės nustatymo. Antstolė, siekdama tinkamai įkainoti turtą, į kurį yra nukreiptas išieškojimas, 2013-05-27 patvarkymu skyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti uždarajai akcinei bendrovei „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas. Antstolė 2014-07-10 gavo ekspertizės aktus, kuriuose užfiksuoti ekspertinio tyrimo rezultatai. Apeliantas, naudodamasis proceso įstatymo suteikta galimybe (Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalis), pareiškė prieštaravimus dėl išvadų, užfiksuotų ekspertizės aktuose. Antstolė 2014-07-22 patvarkymu atmetė pareiškėjo prieštaravimus.

Pareiškėjas prašo sustabdyti vykdymo veiksmus, argumentuodamas, jog antstolei nustačius turto kainą, toliau būtų turto pardavimo iš varžytynių stadija, o turto pardavimas mažesne, nei rinkos kaina, pažeistų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jie remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitų byloje dalyvaujančių asmenų įrodinėjamas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių ir nepateikta įrodymų, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma užtikrinti galimo procesinio sprendimo įvykdymą. Taip pat nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas, teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teiginių dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė įrodymais.

Atmestini apelianto argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 626 str. ir 627 str., nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad pareiškėjas savo teisinę poziciją grindė ne CPK 626 str., 627 str., bet CPK 145 str. 1 d. 10 p., 510 str. 8 d. taikymu, kad skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas yra savarankiškas teisinis pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus.

LR CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą (LR CPK 510 str. 3 d.). Taip pat teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka, tai yra tiria ir vertina prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių priemonių taikymo būtinumas, o ne besąlygiškai tenkina antstolio veiksmus skundžiančių asmenų prašymus ir sustabdo vykdymo veiksmus. Teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą sustabdyti antstolio veiksmus, atsižvelgiant į skunde dėstomas aplinkybes bei kitas klausimo išsprendimui reikšmingus argumentus. Skundo pateikimas pats savaime nesuteikia pareiškėjui pranašumo kitų proceso dalyvių atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.

Pažymėtina, jog, sprendžiant klausimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, teismas privalo vadovautis ir vykdymo veiksmų sustabdymą reglamentuojančiomis teisės normomis, t.y. patikrinti ar nėra privalomojo vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindo. Teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR CPK 144 str., 626 str. ir 627 str. nuostatomis, nes visapusiškai ir objektyviai įvertino faktinį ir teisinį pagrindą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos bei atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens teisių daugiau negu reikia reikalavimų užtikrinimo tikslams pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ir byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų.

Taikant laikinąsias apsaugos priemones, atliekamas preliminarus skundo pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Preliminarus skundo pagrįstumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo, sprendžiančio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nešališkumu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-16 nutartį, kuria atmestas pareiškėjo A. T. prašymas panaikinti antstolės B. P. 2014-07-22 patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“. Vilniaus apygardos teismas 2014-11-24 nutartimi Nr. 2S-2550-585/2014 nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-16 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: patenkinti A. T. skundo dalį: panaikinti antstolės B. P. 2014-07-22 patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ dalį, kuria nustatytos nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), mechaninių dirbtuvių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), katilinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir katilinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)– vertės; atmesti kitą skundo dalį.

Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nepritaikytos pareiškėjo prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas bei tinkamai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-20 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 144 str. - 148 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį nepakeistą

Teisėja Neringa Švedienė