Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį 1 250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 keturiolikai mėnesių už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę ir rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo lenkti kitą transporto priemones, judėjusias ta pačia kryptimi, sukeldamas pavojų vežamiems keleiviams, bei kitoms transporto priemonėms, atvažiuojančioms priešpriešiais, priversdamas jas staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį bei, esant siauram keliui, užvažiuoti ant šaligatvio, kad išvengtų susidūrimo, taip pat priversdamas pasitraukti transporto priemones, judėjusias ta pačia kryptimi. Vairuotojas šiuos chuliganiškus veiksmus, rodydamas nepagarbą aplinkiniams eismo dalyviams, pakartojo keletą kartų.

Šį nutarimą pareiškėjas skundė apylinkės teismui ir prašė jo veiką perkvalifikuoti į ATPK 124¹ str. 7 d. bei skirti naują švelnesnę nuobaudą. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu V. V. skundą atmetė. Teismas nurodė, jog pažeidimo esmė įrodyta paties pažeidėjo prisipažinimu, liudytojų policijos pareigūnų parodymais, tarnybiniais pranešimais. Teismas nurodė, kad liudytojų ir paties V. V. paaiškinimai papildo vieni kitus, tarp jų esminių prieštaravimų nėra. Pagrindo abejoti pareigūnų objektyvumu ir nešališkumu nėra. Teismas taip pat nurodė, jog tai, kad teisės pažeidimo protokole nepažymėta, kokio teisės akto, kokį punktą asmuo pažeidė, pažeidimo esmės nekeičia.

Apeliaciniame skunde V. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2014-04-16 nutarimą, pakeičiant administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą bei paskiriant V. V. administracinę nuobaudą pagal ATPK 124¹ str. 7 d. Apelianto manymu, teismas padarė esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų. Teismas nenustatė administracinės atsakomybės, kylančios pagal ATPK 124² str. 2 d. pagrindų: 1) chuliganiškų paskatų; 2) tai, kad vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ir kitų žmonių saugumui. Teismo išvados pagrįstos prieštaringais įrodymais. Teismas neteisingai vertino apelianto, liudytojų J. G., T. D. ir L. S. parodymus. Liudytojo J. G. parodymai, patvirtinantys, kad apeliantas lįsdamas atgal į jo krypties judėjimo juostą, praleisdavo priešpriešine juosta atvažiuojančias mašinas, prieštarauja teisme aiškintoms aplinkybėms, kad priešais atvažiuojančios mašinos staigiai stabdė, bandė trauktis važiuojant ant šaligatvio, važiavo šaligatviu 7-8 metrus. Teismas netyrė ir nevertino liudytojo T. D. parodymų teisme, netyrė prieštaravimų. T. D. teisme nurodė, kad matė kaip apelianto vairuojamas automobilis gražiai išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, o kai atvažiuodavo priešpriešais judantis automobilis, gražiai grįždavo į savo juostą, po to vėl išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą. Tik antrą kartą atliekant manevrą priešpriešine eismo juosta važiavę automobiliai keitė kryptį ir taip važiavo, kol mikroautobusą pravažiavo. Tai neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų aplinkybių, kad apeliantas kiekvieną kartą išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą priversdavo atvažiuojančius automobilis keisti judėjimo kryptį užvažiuojant ant šaligatvio. Be to, byloje nebuvo sudaryta eismo įvykio schema ir tai apsunkina galimybes teisingai nustatyti pažeidimo padarymo aplinkybes.

Teismas nevertino faktinių aplinkybių – (duomenys neskelbtini) gatvės pločio, kuris rodo, jog mikroautobusui išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą priešais atvažiuojanti lengvoji mašina neturi jokios galimybės keisti judėjimo krypties ir lenkti mikroautobusą. Iš pateiktų nuotraukų matomos judėjimo sąlygos patvirtina apelianto teismui paaiškintas aplinkybes, kurias nurodė ir liudytoja L. S. bei iš dalies T. D., t. y. tai, kad apelianto mašina sustodavo, kai pamatydavo priešpriešiais atvažiuojančias mašinas ir lįsdavo atgal į savo judėjimo krypties eismo juostą, o tai prieštarauja protokole nurodytoms aplinkybėms, kad apelianto veiksmai priversdavo priešpriešiais atvažiuojančias mašinas staigiai stabdyti užvažiuojant ant šaligatvio. Nenuoseklios liudytojų J. G. ir T. D. nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovavosi teismas, neatitinka šių liudytojų parodymų teisme, kur jie patvirtino, kad apeliantas priešpriešiais atvažiuojančias mašinas pastebėdavo prieš 100 m, tokiu atstumu apeliantą pastebėdavo ir tos mašinos ir vairuotojai turėdavo pakankamai laiko sustabdyti mašiną atsiradus jų kelyje kliūčiai. Tai patvirtino ir liudytoja L. S.. Teismas nevertino liudytojos L. S. parodymų, kad apeliantas į priešpriešinio eismo juostą išvažiuodavo tuo momentu, kai ji būdavo tuščia, ir važiuodavo iki pamatydavo priešais atvažiuojančią mašiną, tada grįždavo į savo judėjimo juostą. Priešais važiuojantys automobiliai sustodavo, tačiau jokio signalo nerodydavo, sudarydavo apeliantui galimybę grįžti į savo krypties eismo juostą. Ji patvirtino, jog apelianto veiksmai pavojaus nekėlė, apeliantas lenkė du kartus, kas kartą priešais atvažiuodavo tik vienas automobilis, kuris sustodavo, šaligatviais ir bordiūrais nevažinėjo, važiavimo krypties nekeitė. Šios liudytojos parodymai patvirtina, kad apelianto veiksmai nekėlė pavojaus eismo dalyvių saugumui, keleivių sveikatai ar gyvybei, prieš lenkimą jis įsitikindavo, kad tai daryti saugu. Iš liudytojos L. S., apelianto parodymų ir liudytojų V. G. ir T. D. dalies parodymų, kurie sutampa su apelianto ir liudytojos L. S. parodymais, kad apeliantas sustodavo 100 m atstumu pamatęs priešais atvažiuojančią transporto priemonę ir sukdavo į savo judėjimo juostą, į kurią „įlįsdavo“ automobiliams praleidžiant jam važiuoti, patvirtina, kad apeliantas šiais veiksmais pažeidė KET 141 str. 3 p., dėl ko jis prisipažįsta ir gailisi.

Apelianto manymu teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišsiaiškino ir neįvertino visų anksčiau paminėtų reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas pažeidė KET 9 p., 19 p., 28 p., 106 p. Teismas nenustatė, kad apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 141p.-145 p. lenkimo draudimo sąlygas. Apelianto manymu, jo veiksmai atitinka ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą, nes jis padarė tik vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. pažeidė KET 141 str. 3 p. reikalavimus. Teismo išvados dėl pažeidimo padarymo grindžiamos identiškais pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie prieštarauja faktinei bylos medžiagai – apelianto pateiktose nuotraukose atvaizduotai įvykio vietai, pačių pareigūnų parodymams teisme.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas savo išvadas grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuris surašytas pažeidžiant ATPK 260 str. reikalavimus, tik dalinai fiksuojant apelianto veiksmus, nenurodant anksčiau paminėtų svarbių aplinkybių, nenurodant, kokius KET reikalavimus pažeidė tokie veiksmai. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp pareigūnų paaiškinimų ir jų parodymų teisme, nepagrįstai šiuos neatitikimus laikydamas nežymiais, nevertino pareigūnų teisme duotų parodymų, kurie paneigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas įvykio aplinkybes.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pareigūnai teismo posėdžio metu patvirtino, jog V. V. vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo lenkti kitas transporto priemones, sukeldamas pavojų vežamiems keleiviams bei kitoms transporto priemonėms, atvažiuojančioms iš priešais, priversdamas jas staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, bei, esant siauram keliui, užvažiuoti ant šaligatvio, kad išvengtų susidūrimo, taip pat priversdamas kitus automobilius pasitraukti. Pažeidėjo veika kvalifikuota teisingai.

V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

V. V. skunde nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, todėl mano, kad neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės ir jis nepagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d., nes inkriminuoto pažeidimo nepadarė. Taip pat pažymi, kad teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuris surašytas pažeidžiant ATPK 260 str. reikalavimus, nes nenurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kuriuos padarė apeliantas.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentu dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir sprendžia, kad protokolo trūkumai buvo esminiai, jie sukliudė teismui tinkamai išnagrinėti bylą, apylinkės teismas šių protokolo trūkumų neištaisė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje aiškinant ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Tinkamas protokolo surašymas ypatingą reikšmę turi nagrinėjant tuos pažeidimus, kurie išdėstyti ATPK blanketinio pobūdžio normose, nes administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, esmę paprastai sudaro kitų teisės aktų nuostatų, reikalavimų pažeidimai, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje N261-1084/2012 ir kt.). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė.

Taip pat pažymėtina, jog tinkamas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas yra vienas iš svarbiausių asmens teisės į gynybą užtikrinimo būdų, nes jam formuluojamas kaltinimas, pagal kurį asmuo planuoja savo gynybą. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Pastebėtina ir tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.).

Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole V. V. buvo kaltinamas padaręs ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, t. y. buvo kaltinamas dėl chuliganiškų paskatų padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Atsakomybei kilti pagal šį straipsnį būtinos trys sąlygos: 1) buvo pažeistos kelių eismo taisyklės, vienas ar keli iš šiomis taisyklėmis nustatytų reikalavimų, 2) tai buvo padaryta dėl chuliganiškų paskatų ir 3) tai kėlė pavojų eismo saugumui arba paties vairuotojo ar kitų žmonių saugumui.

Administracinio teisės pažeidimo protokole apibūdinant pažeidimo esmę nurodyta, kad V. V. vairuodamas transporto priemonę ir rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, išvažiavo į priešpriešinio eismo įuostą ir pradėjo lenkti kitas transporto priemones, judėjusias ta pačia kryptimi, sukeldamas pavojų vežamiems keleiviams bei kitom transporto priemonėm, atvažiuojančioms iš priešpriešai, priversdamas jas staigiai stabdyti, keisti judėjimo krypti, bei esant siauram keliui užvažiuoti ant šaligatvio, kad išvengtų susidūrimo, taip pat priversdamas pasitraukti transporto priemonėm judėjusioms ta pačia kryptimi. Vairuotojas šiuos chuliganiškus veiksmus rodydamas nepagarbą aplinkiniams eismo dalyviams pakartojo keletą kartų. Veikos padarymo aplinkybės išdėstytos, tačiau nenurodyta, kokius būtent Kelių eismo taisyklių reikalavimus V. V. pažeidė. Administracinio teisės pažeidimo protokole neįvardintas nei vienas KET punktas, nors kaip jau minėta anksčiau, ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir objektyvieji požymiai atskleidžiami tik nurodant konkrečius straipsnius ir punktus kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtinus reikalavimus asmuo pažeidė, bei tiksliai nurodant tuos teisės aktus administracinio teisės pažeidimo protokole. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Nors apylinkės teismas sprendė, jog tai pažeidimo esmės nekeičia, nustatė, kad V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 19, 28, 106 punkto reikalavimus, tačiau su tokiomis išvadomis aukštesnysis teismas nesutinka, laiko jas nepagrįstomis. Visų pirma pažymėtina, jog protokolo trūkumai netrukdo nagrinėti bylos, kai jie nyra neesminiai, juos galima ištaisyti teisme ir jie nepažeidžia asmens teisės į gynybą. Tai, kad jie nekeičia pažeidimo esmės, nepatvirtina, jog trauktinam atsakomybėn asmeniui yra aišku, kokiu kelių eismo taisyklių pažeidimu jis yra kaltinamas ir, kad jis žino nuo ko jam reikia gintis. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad iš paties administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo matyti užuominos į tai, kad galimai buvo pažeistos Kelių eismo taisyklių nuostatos, reglamentuojančios lenkimo manevrą ir nurodytos KET 141-145 p., nes apibūdinant pažeidimo esmę įvardinta, kad „...pradėjo lenkti kitas transporto priemones...“, tačiau apylinkės teismas nenustatė, kad būtų pažeistos lenkimą reglamentuojančios taisyklės. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iš tiesų nebuvo visiškai ir pilnai aiškus kaltinimas ir jis negalėjo tinkamai organizuoti savo gynybos, leidžia pagrįstai manyti ir skundo argumentai, kur V. V. pripažįsta padaręs KET 141.3 p. pažeidimą, nurodo, jog teismas nenustatė, kad buvo pažeistos lenkimą reglamentuojančios taisyklės, numatytos KET 141-145 p., kas leidžia teigti, jog jis savo gynybą organizavo manydamas, jog būtent šių taisyklių pažeidimu ir buvo kaltinamas, tuo tarpu teismas nustatė tik bendro pobūdžio Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus. Taip pat pažymėtina, jog apie lenkimo manevrą reguliuojančias taisykles apeliantas nurodė ir skunde apylinkės teismui, būtent tuo pagrindu prašė keisti veikos kvalifikaciją, tačiau dėl šių skundo argumentų teismas nepasisakė, jų neišnagrinėjo.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog konkrečių taisyklių, kurios buvo pažeistos, įvardijimas, šiuo atveju aktualus ne tik nustatant tikruosius objektyviuosius veikos padarymo požymius, tačiau ir nustatant kitas būtinas atsakomybei kilti sąlygas, t. y. sprendžiant dėl kilusio pavojaus – ar tai kėlė pavojų eismo saugumui arba paties vairuotojo ar kitų žmonių saugumui ir sprendžiant dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Todėl tinkamai neįvardijus ir nenustačius, kokius KET pažeidimus V. V. padarė, byla išsamiai, tinkamai negalėjo būti išnagrinėta nei Institucijai priimant nutarimą, nei apylinkės teismui nagrinėjant skundą.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartus argumentus, konstatuojama, jog byloje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nes nenurodyti konkretūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, kuriuos pažeidė V. V.. Tai ne tik sutrukdė administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui tinkamai realizuoti teisę į gynybą, tačiau sutrukdė nustatyti tikrąsias veikos padarymo aplinkybes bei asmens kaltę, todėl tokie trūkumai laikomi esminiais, kurie negalėjo būti pašalinti bylą nagrinėjant teisme. Dėl šių aplinkybių Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. 20N-10667497-14 naikinami, byla perduodama Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, iš naujo tirti, ištaisius esminius administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas skundus dėl Institucijos nutarimo nagrinėja ATPK 291-302¹ str. nustatyta tvarka. ATPK 302 str. 4d. nustato, jog tuo atveju, kai skundas netenkinamas ir nutarimas paliekamas nepakeistas, apylinkės teismas priima nutartį. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismas netenkindamas skundo ir nekeisdamas nutarimo šioje byloje nepagrįstai priėmė nutarimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 20N-10667497-14, bylą perduoti Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, iš naujo tirti, ištaisius esminius administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus.