- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-751-253/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00627-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Raimonda Andrulienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- Ergo Insurance SE
- Ieškovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- A. M., V. G.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-751-253/2014
2014 m. liepos 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ergo Insurance SE apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Ergo Insurance SE, trečiajam asmeniui A. M. ir pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. ieškinį atsakovui Ergo Insurance SE, trečiajam asmeniui V. G. dėl draudimo išmokų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE 22 252 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-12-29 (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovui priklausantis automobilis Mercedes Benz E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkus trečiojo asmens A. M. vairuojamam automobiliui Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas atsakovo. Atsakovas įvykio nepripažino draudiminiu ir atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi vertino, jog ieškovo automobilis apgadintas ne įvykio metu, t. y. inscenizuotas, ir grindė savo poziciją Specialisto išvada Nr. MV 2012-18, kurią su kita medžiaga pateikti ieškovui susipažinti atsisakė. Ieškovas nurodė, kad trečiojo asmens iki autoįvykio nepažinojo ir bendravęs niekada nebuvo, sugadintų automobilių joks atsakovės ekspertas apžiūrėti nebuvo atvykęs, nors automobilis iki šiol yra nesuremontuotas. Atsakovės Ergo Insurance SE specialisto išvada kelia abejonių, kadangi specialistas atliko ją net neapžiūrėjęs apgadintų automobilių.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE 11 409 Lt draudimo išmoką, 400 Lt išlaidų susijusių su transporto priemonės vertės nustatymu, 1 359,99 Lt automobilio saugojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-12-29 ties (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas ir yra jis. Eismo įvykio metu buvo sugadintas jo vairuotas automobilis Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to sugadintas ir ieškovo automobilis Mercedes Benz E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi su atsakovu buvo sudaręs Transporto priemonių draudimo sutartį ir šia sutartimi buvo apdrausta jo transporto priemonė – Citroen C8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos verte, visomis draudimo variantų rizikomis, kreipėsi į atsakovą Ergo Insurance SE su nevienkartine pretenzija (žodine ir raštu) išmokėti priklausančią draudimo išmoką. Atsakovas tai daryti atsisakė, motyvuodamas, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos ir savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindė specialisto išvada Nr. MV 2012-18. Taip pat kitame savo atsisakyme išmokėti draudimo išmoką papildomai nurodė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo. Mano, kad atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, o ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo pareiškimą dėl sukčiavimo nutrauktas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-01-06 sprendimu ieškovo V. G. ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo Ergo Insurance SE ieškovui V. G. 22 252 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 22 252 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6 990,33 Lt bylinėjimosi išlaidų.; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Ergo Insurance SE A. M. 11 409 Lt draudimo išmoką, 400 Lt išlaidų susijusių su transporto priemonės vertės nustatymu, 35 Lt automobilio saugojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 11 844 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-12-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 860 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitos trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. ieškinio dalies netenkino; taip pat priteisė iš atsakovo Ergo Insurance SE 72,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas, vertindamas teismo paskirtos ekspertizės akte užfiksuotas išvadas, konstatavo, kad ekspertui D. J. tyrimui atlikti buvo pateikta išsamesnė medžiaga. Nors specialistas V. M. išvadoje teigė, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos, nes tokie apgadinimai galėjo atsirasti tik automobiliams esant statinėje būsenoje, teismas atkreipė dėmesį, kad išvadoje pažymėta, jog automobilių sugadinimai tarpusavyje sąlyginai suderinami, jie iš esmės atitinka pagal pobūdį ir lokalizavimą automobiliams esant statinėje būsenoje. Teismas vertino, kad atsakovo specialisto atliktos išvados negalima laikyti patikimu ir objektyviu įrodymų šaltiniu, jo išvadą paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Teismas darė išvadą, jog byloje esantys įrodymai suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad eismo įvykis galėjo įvykti jo dalyvių nurodomomis aplinkybėmis, t. y. eismo įvykis nebuvo dirbtinai sukurtas. Vairuotojai eismo įvykio schemoje, nebūdami specialistai, galėjo ne visiškai tiksliai atspindėti automobilių padėtį po eismo įvykio, juolab įvykis įvyko tamsiu paros metu, vairuotojai atstumus matavo žingsniais, tačiau teismo vertinimu, tai nedaro eismo įvykio kaip tokio nebuvus ir nepašalina atsakovo pareigos išmokėti draudimo išmoką, o į draudiko pateiktus klausimus, praėjus kažkiek laiko po įvykio, vairuotojai atsakė taip, kaip jie subjektyviai suvokė teisingą informaciją, tokius jų paaiškinimus patvirtino ir ekspertizės aktas. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad draudikui pateikta tikrovės neatitinkantys ar klaidinantys duomenys deklaruojant eismo įvykį, todėl teismas konstatavo, jog atsakovo atsisakymas mokėti išmokas yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas ERGO Insurance SE prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad draudikas atliko išsamų praneštų įvykio aplinkybių tyrimą, perdavė surinktą medžiagą nepriklausomam ekspertui, ne draudiko specialistui, kaip neteisingai nurodyta skundžiamame sprendime, kuris pateiktoje specialisto išvadoje MV 2012-18 paneigė įvykio dalyvių teiktas aplinkybes apie eismo įvykį. Išvada leido suabejoti paties įvykio realumu – jo natūraliu susiklostymu, o ne surengtu to sąmoningai siekiant. Atsakovo nuomone, teismas neatliko tinkamo, išsamaus ir visapusiško įrodymų byloje tyrimo. Mano, kad teismui nepagrįstai netenkinus atsakovo prašymo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti ekspertą D. J. bei specialistą V. M., byloje liko nepanaikinti esminiai prieštaravimai tarp techninių mokslinių žinių pagrindu pateiktų įrodymų – ekspertizės akto ir specialisto išvados, nebuvo išsiaiškinta, dėl kokių priežasčių ekspertas D. J. neatsakė į visus jam užduotus klausimus. Nesiaiškindamas prieštaravimo priežasčių, teismas tinkamai neištyrė, ar eismo įvykio dalyvių, ieškovų pateikti paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra teisingi. Mano, kad teismas nepagrįstai netenkino ir atsakovo prašymo dėl ieškovo V. G. apklausos. Atsakovo nuomone, nebuvo atskleista bylos esmė – neatliktas visapusiškas eismo įvykio aplinkybių ir pasekmių, ieškovo V. G., eismo įvykio dalyvių atsakovui teiktų paašikinimų apie įvykio aplinkybes įvertinimas, iš esmės pažeistas rungimosi principas, šalių lygiateisiškumo principas bei įrodymų vertinimo taisyklės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimdamas sprendimą dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas vadovavosi ne tik ekspertizės aktu, bet ir kitais įrodymais. Atsakovas nepateikė teismui savo eksperto kandidatūros, o tik nurodė tą pačią ekspertinę įstaigą kaip ir ieškovas. Tam tikri netikslumai ne apie eismo įvykio aplinkybes, bet apie kai kurias aplinkybes, buvusias po eismo įvykio, kurios neturi reikšmės draudimo išmokai apskaičiuoti, ieškovo nuomone, neturi esminės reikšmės sprendžiant apie paties eismo įvykio faktą. Mano, kad teismas pagrįstai ieškovo dalyvavimo byloje nepripažino būtinu, nes šis tiesiogiai nedalyvavo eismo įvykyje.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka, kad pažeistos esminės draudėjo draudimo sutartimi prisiimtos pareigos, t. y. kad pateikė draudikui klaidinančias aplinkybes apie transporto priemonės „Citroen C8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo (draudiko) pareigos draudimo sutarties pagrindu sumokėti kitai draudimo sutarties šaliai bei dėl padarytos žalos nukentėjusiam asmeniui draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo atsisakymas mokėti išmoką ieškovui ir trečiajam asmeniui yra nepagrįstas.
Apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindžia argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir rungimosi principo pažeidimo. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. Pažymėtina, kad įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Faktiniai duomenys byloje nustatomi CPK 177 str. 2–3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK neįtvirtintas baigtinis įrodymų sąrašas. Įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 177 str. 1 d., 180 str.).
Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl rungimosi principo pažeidimo. Apeliantas nurodo, kad byloje esanti 2012-02-22 Specialisto išvada MV 2012-18 ir 2013-09-16 Ekspertizės aktas vienas kitam prieštarauja, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti ekspertizės aktą surašiusį ekspertą D. J. ir Specialisto išvadą pateikusį specialistą V. M.. Prašyme iškviesti į teismo posėdį išvadas pateikusius ekspertą ir specialistą atsakovas nurodė, kad reikia išsiaiškinti pateiktos išvados ir ekspertizės prieštaravimo priežastis, tačiau šio prašymo motyvuotai nepagrindė, nenurodė, kokie prieštaravimai, ieškovės manymu, yra tarp specialisto ir eksperto išvados. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė prašymo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str.). Tiesiogiai dalyvavę eismo įvykyje asmenys – D. G. ir A. M. – buvo apklausti teismo posėdyje, paaiškino eismo įvykio aplinkybes. Ieškovas V. G. eismo įvykyje nedalyvavo, dėl to teismas turėjo pagrindą atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą šio asmens dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu.
Apeliantė nurodo, kad Specialisto išvadą pateikęs V. M. yra nepriklausomas ekspertas, o ne draudiko specialistas. Pažymėtina, kad specialistas V. M. vertino tik atsakovo pateiktus duomenis apie eismo įvykį, automobilių fotonuotraukas, transporto priemonės neapžiūrėjo. Byloje taip pat atlikta teismo 2013-02-11 nutartimi paskirta eismo įvykio ekspertizė, 2013-09-16 ekspertizės akte išvadas pateikė ekspertas D. J.. Šiam ekspertui tyrimui atlikti buvo pateikta išsamesnė medžiaga. Apeliantė pažymi, kad eksperto išvados nenuoseklios. Tačiau, nors eksperto išvadoje nurodyta, kad ištirti pateiktos medžiagos duomenų negalima nustatyti susidūrusių automobilių važiavimo greičių prieš eismo įvykį, bet ekspertas patvirtino, kad susidūrimas galėjo įvykti automobiliams judant įvykio dalyvių nurodytais greičiais. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad specialisto išvadoje vertinti vairuotojų nurodyti transporto priemonių greičiai prieš susidūrimą ir transporto priemonių išsidėstymas po susidūrimo, atstumus tarp jų, kuriuos vairuotojai pateikė iš atminties, praėjus kelioms dienoms po įvykio, taip kaip jie subjektyviai suvokė kaip teisingą informaciją, nebūdami specialistai, galėjo ne visiškai tiksliai atspindėti automobilių padėtį po eismo įvykio. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nušalinimo ekspertui nereiškė. Skundo argumentai dėl galimo eksperto šališkumo atmestini kaip deklaratyvūs.
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek specialisto pateiktas išvadas, tiek ekspertizės akte pateiktas išvadas, atsižvelgė į tai, kokių duomenų pagrindu šie dokumentai buvo parengti, taip pat pateiktus duomenis, galimus išvadų neatitikimus vertino visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Vienos iš ginčo šalių pateikta specialisto išvada vertinta kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais byloje ir nustatyta, kad ją paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad teismas rėmėsi ir dėl minėto įvykio D. G. ir A. M. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 50-2-00138-12 metu priimtuose procesiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis (CPK 197 str. 2 d.). 2013-02-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2012-11-21 bei vyriausiosios prokurorės 2013-01-04 nutarimai, o ikiteisminis tyrimas Nr. 50-2-00138-12 nutrauktas, nenustačius kad buvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.) (t. 3, b. l. 42–43).
Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, įvertinti įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ištyrusi ir įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus bei bylos medžiagą, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visų įrodymų byloje visumą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, tyrė ir vertino tiek specialisto bei eksperto išvadas, tiek liudytojų paaiškinimus bei ikiteisminio tyrimo duomenis, pateikė įrodymų vertinimą, išsamiai motyvavo, kodėl rėmėsi vienais duomenimis, o kitus atmetė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį, išsamiai, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus byloje. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad neatskleista bylos esmė. Pagrindų taikyti CPK 329 str. 1 d. ir 327 str. 1 d. 2 p. teisėjų kolegija nenustatė. Kitų argumentų keliančių pagrindą abejoti iš įrodymų visumos duomenų padaryta pirmosios instancijos teismo išvada byloje dėl atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumo apeliantė nenurodė.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Skundžiamo sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas V. G. ir savarankiškus reikalavimus pareiškęs asmuo A. M. pateikė prašymus atlyginti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (t. 3, b. l. 98, 102). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE ieškovui V. G. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Ergo Insurance SE trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. M. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.