Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-01-18 · Civilinė byla Nr. e2A-17-278/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-18
Bylos Nr.
e2A-17-278/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09166-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Vygintas Mažuika, Birutė Valiulienė
Ieškovas
UAB „Gelvora“
Atsakovas
D. J.
Civilinė byla Nr. e2A-17-278/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09166-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
PANEVĖŽIO apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės, Vyginto Mažuikos, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-14197-465/2021 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Gelvora“ prašė teismą priteisti iš atsakovo D. J. 6 002,20 Eur skolą, 456,78 Eur pelno palūkanas, 3 925,46 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ ir atsakovas D. J. 2019 m. vasario 13 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.C902141770, pagal kurią UAB „SB lizingas“ atsakovui suteikė kreditą, o atsakovas įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei sumokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Teigė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl pradinė kreditorė 2019 m. spalio 29 d. sutartį nutraukė. Nurodė, kad ieškovė ir UAB „SB lizingas“ 2019 m. birželio 14 d. sudarė Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartį Nr.19-50-06 ir šios sutarties 2019 m. lapkričio 7 d. priedu UAB „Gelvora“ įgijo visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Gelvora“ iš atsakovo D. J. 6 002,20 Eur skolos, 456,78 Eur pelno palūkanų, 540,20 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6 999,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 156,78 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 14 d. ieškovė ir UAB „SB lizingas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 19-50-06, kurios pagrindu 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „Gelvora“ perleista reikalavimo teisė į atsakovo D. J. negrąžintą kredito dalį ir kitas mokėtinas sumas pagal 2019 m. vasario 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C902141770 (toliau – sutartis). Konstatavo, kad, atsakovui nevykdant įsipareigojimų sutartais terminais grąžinti gautas kredito sumas, ieškovė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinės kreditorės, turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti gautą kreditą, todėl iš atsakovo priteistinas 6 002,20 Eur negrąžintas kreditas.

5. Atsižvelgęs į tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, į tai, kad atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas metines pelno palūkanas bei vadovaujantis šalių sudarytos paskolos sutarties mokėjimo grafikais, darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 456,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

6. Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 989,46 Eur palūkanas, paskaičiuotos pagal sutarties mokėjimo grafiką už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. vasario 23 d. (nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos). Sprendė, kad pagal kasacinio teismo praktiką kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Pažymėjo, kad negalima laikyti, jog Vartojimo kredito sutarties 5.1, 6.1 punktai įtvirtina netesybas, t. y. juose įtvirtinta palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka, o ne atsakovo už prievolės pažeidimą mokami nuostoliai. Konstatavo, kad nurodytų palūkanų dydis viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą kompensacinių palūkanų dydį. Darė išvadą esant pagrindui iš atsakovo priteisti 540,20 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos (6 002,20 Eur) už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 proc. palūkanų normą, skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d..

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 936 Eur administravimo mokesčio (pagal sutarties mokėjimo grafiką už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. vasario 23 d.) atmestinas, nes šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, be to, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

8. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi teismas darė išvadą esant pagrindui ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Įvertinęs, kad ieškovės reikalavimai byloje tenkinami iš dalies (67 proc.), sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 2 989,46 Eur palūkanų/negautų pajamų priteisimo bei 936,00 Eur negauto administracinio mokesčio, tenkinti ieškinį šioje dalyje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

11. Teigia, kad reikalavimas dėl palūkanų/negautų pajamų atitinka kasacinio teismo nurodytus kriterijus, nes pajamas, numatytas gauti iš anksto pagal sutarties priede numatytą Vartojimo kredito gražinimo grafiką, pagrįstai tikėtasi gauti, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, t. y. atlikęs įmokas grafike numatyta tvarka ir jos yra negautos atsakovui D. J. netinkamai vykdant sutartį. Tvirtina, kad turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip negautų pajamų, atlyginimo.

12. Nurodo, kad sutarties 1.14 punkte nurodyta, jog administravimo mokestis yra už sutarties administravimą, priežiūrą, mėnesio mokėjimų surinkimą bei paskirstymą nustatytas mokestis, kurio dydis nurodytas sutarties specialiojoje dalyje. Minėtoje sutarties dalyje yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame numatyta, kad administravimo mokestis sudaro 18,00 Eur/mėn. Teigia, kad mokėjimo grafikas buvo pateiktas kartu su sutartimi, todėl administravimo mokestį pagrįstai tikėtasi gauti iki sutarties pabaigos (2024 m. vasario 23 d.), esant tinkamam sutarties įvykdymui. Tvirtina, kad sutarties 14.7 punkte nurodyta, jog sutarties nutraukimas neatleidžia kredito gavėjo nuo mokėtinų sumų grąžinimo ir nuostolių bei netesybų, numatytų sutartyje, atlyginimo. Mokėtinos sumos yra apibrėžtos sutarties 1.11 punkte, t. y. kredito gavėjo kredito davėjui mokėtinos įmokos, sutarties mokestis, administravimo mokestis, viešojo administravimo įstaigoms sumokėtas negrąžinamas mokestis, delspinigiai, ikiteisminio skolos išieškojimo ir visos kitos pagal sutartį mokėtinos sumos. Nurodo, kad administravimo mokestis, dėl kurio buvo aiškiai šalių susitarta ir jis buvo įtrauktas mokėjimų grafike, negali būti traktuojamas kaip reikalavimas priteisti netesybas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, byloje nenustatyta.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės UAB „Gelvora“ reikalavimas dėl negautų pajamų ir administracinio mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ ir atsakovas D. J. 2019 m. vasario 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C902141770, pagal kurią atsakovui, 60 mėnesių laikotarpiui, buvo suteiktas 6 000 Eur kreditas, sutariant 20 proc. metinę palūkanų normą. Atsakovas įsipareigojo suteiktą vartojimo kreditą grąžinti ir sumokėti palūkanas iki 2024 m. vasario 23 d., tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinė kreditorė 2019 m. spalio 29 d. sutartį nutraukė. Nustatyta, kad UAB „Gelvora“ ir pradinė kreditorė 2019 m. birželio 14 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 19-50-06 ir pagal 2019 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedą ieškovė perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę ir apie kreditoriaus pasikeitimą informavo atsakovą.

16. Apeliantė UAB „Gelvora“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių iš dalies patenkinti jos reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, prašo priteisti iš atsakovo 2989,46 Eur negautų pajamų (nuostolių) pagal sutarties mokėjimo grafiką, nuo sutarties nutraukimo dienos bei administravimo mokestį.

17. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai vadovaujantis CK 6.249 straipsniu ir atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Dėl paminėto, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

19. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo paskolos davėjo teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų paskolos davėjas tikėjosi gauti, o nutraukęs sutartį neteko šios galimybės, nesant sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 23 d.), nagrinėjamu atveju, galėjo tikėtis gauti 20 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Todėl pripažintina, kad apeliantė UAB „Gelvora“ pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu po sutarties nutraukimo (2019 m. spalio 29 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 23 d.), kurių dydis paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio (kuris kas mėnesį mažėja) sumos (kaip nurodyta mokėjimo grafike).

20. Kaip minėta, apeliantė prašo priteisti negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 29 d.), kas sudaro 2 989,46 Eur. Iš byloje esančių dokumentų (vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų, vartojimo kredito grąžinimo grafiko) matyti, kad paskolos davėjas nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (2024 m. vasario 23 d.) pagrįstai (tinkamu sutarties vykdymo atveju) galėjo tikėtis gauti 2 989,46 Eur mokėjimo palūkanų. Mokėjimo palūkanų dalis nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. vasario 23 d.), apeliantei priteistina pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką, t. y. palūkanas skaičiuojant nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2019 m. lapkričio 23 d. iki 2024 m. vasario 23 d.), kurių bendra suma 2989,46 Eur.

21. Konstatuotina, kad atsakovas D. J., 2019 m. vasario 13 d. sudarydamas sutartį, susipažino su kredito, palūkanų ir kt. mokėjimų grafiku, dėl sutartų sumų dydžio, grąžinimo laiko ir tam neprieštaravo, todėl įsipareigojo kredito davėjai sumokėti sutartas palūkanas. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, pilnai priteisiant apeliantei negautas pajamas (nuostolius), kurias ji įrodė, kad būtų gavusi jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį (CPK 278 straipsnis).

22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių dalyje, kuria teismas netenkino reikalavimo dėl 936 Eur negauto administravimo mokesčio priteisimo. Nurodo, kad negautą administravimo mokestį skaičiuoja pagal sutarties mokėjimo grafiką nuo sutarties nutraukimo už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 23 d. iki 2024 m. vasario 23 d.. Pirminės kreditorės ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 1.14 punkte nurodyta, kad administravimo mokestis yra už sutarties administravimą, priežiūrą, mėnesio mokėjimų surinkimą bei paskirstymą nustatytas mokestis, kurio dydis nurodytas sutarties specialiojoje dalyje. Sutarties specialiojoje dalyje yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame numatyta, kad administravimo mokestis sudaro 18 Eur/mėn. Sutarties 1.5 punkte nustatyta, kad mokėjimų grafikas - sutarties specialiojoje dalyje išdėstytas kredito, palūkanų, sutarties mokesčio, administravimo mokesčio mokėjimo grafikas, kuriame nurodoma kiekvieną mėnesį grąžintinos kredito dalies, priskaičiuotų palūkanų, sutarties, administravimo mokesčių sumos, mokamos kredito davėjui. Taigi, iš pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties matyti, kad administravimo mokesčio paskirtis yra padengti įmonės išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu, t. y., atliekamų mokėjimų surinkimu, įskaitymu, paskirstymu.

23. Administravimo (tarpininkavimo) mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Kadangi duomenys patvirtina, kad vartojimo kredito sutartis 2019 m. spalio 29 d. buvo nutraukta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl dalies administravimo mokesčio priteisimo, kuris paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo.

24. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies yra keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi pareigą spręsti ir dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

25. Iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, laikytina, kad apeliantės ieškinys patenkintas (91 proc.), todėl iš atsakovo ieškovei UAB “Gelvora” priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Paduodant ieškinį ieškovė sumokėjo 234 Eur, o už apeliacinį skundą - 88 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies iš atsakovo priteistos 156,78 Eur bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 212,94 Eur, o iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, iš atsakovo D. J. priteistina 55,10 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir sprendimą išdėstyti sekančiai:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) naudai 6 002,20 Eur (šešis tūkstančius du eurus 20 ct) skolos, 456,78 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 78 ct) pelno palūkanų, 2 989,46 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 46 ct) negautų pajamų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (9 448,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 212,94 Eur (du šimtus dvylika eurų 94 ct) žyminio mokestį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) naudai 55,10 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nijolė Danguolė SmetonienėVygintas MažuikaBirutė Valiulienė