Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos R. B. 2025 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-219-2025 (toliau – ir skundžiamas nutarimas)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotoja R. B. 2025 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-219-2025 D. J. (toliau – ir pareiškėjas) atžvilgiu ir paskyrė jam 900 Eur baudą, už tai, kad jis, 2024 m. lapkričio 13 d. būdamas vežėjo (duomenys neskelbtini) atstovas, pristatė krovinį į įgalioto gavėjo (duomenys neskelbtini) sandėlį pagal (duomenys neskelbtini). Išvykimo muitinės nustatytas tranzito terminas – 2024 m. spalio 24 d. Komisijos reglamento (ES) 2015/2447 306 straipsnio 3 dalyje ir Leidimo laikyti tranzito terminą nepažeistu suteikimo taisyklių 5 ir 6 punkte nurodytų pagrindų nenustatyta. Pateikęs (duomenys neskelbtini) deklaraciją ir prekes muitinės paskirties įstaigai 2024 m. lapkričio 13 d. vežėjo (duomenys neskelbtini) atstovas D. J. nepateikė muitinės formalumams atlikti visų reikalingų dokumentų ir prekių per išvykimo įstaigos nustatytą tranzito terminą iki 2024 m. spalio 24 d., tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad palaiko savo skundą. Paaiškino, kad buvo susitarimas dėl krovinio perkrovimo, kadangi deklaracijoje nebuvo valstybinio automobilio numerio. Perkrauti krovinį leido gavėjo vadovas. Tranzitinė deklaracija turėjo būti uždaryta, (duomenys neskelbtini), kur ir buvo perkrautas krovinys, turėjo būti atsakinga už savalaikį deklaracijos uždarymą. Kadangi neuždarius deklaracijos, negalėjo būti priimtas krovinys. Buvo pasamdyta (duomenys neskelbtini), kuri nuvežė krovinį į (duomenys neskelbtini) sandėlius. Užsakovo vadovas M. R. jam davė leidimą perkrauto krovinį, jis (M. R.) ir seka deklaracijas. M. R. jam atsiųsdavo tik kodus. Jis (pareiškėjas) deklaraciją pamatė, kai jau viskas įvyko, nes jis deklaracijų pateikimo uždarymo nemato. Ne visais atvejais jam pateikdavo elektroniniame pašte. Atsakydamas į institucijos atstovės klausimus, pareiškėjas nurodė, kad jis dirbo transporto vadybininku, į jo funkcijas įėjo krovinių paieška, išaiškinimas vairuotojui, kad tvarkingai pasikrautų dokumentus, jei krovinys yra iš Anglijos, tai jis supildydavo visus dokumentus. Kad atvyko krovinys, jis sužinojo tik iš vairuotojo. Vairuotojas perdavė sandėliui CMR, deklaraciją, todėl (duomenys neskelbtini) vadybininkė viską matė, nes dokumentus turėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris pristatė krovinį į (duomenys neskelbtini) sandėlius. Paaiškino, kad supranta, kad jam sekti krovinį pareiga išliko. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam paskirta 900 Eur bauda yra labai didelė, kadangi šiuo metu jis uždirba tik 1000 Eur, šeimoje auga neįgali dukra, todėl sutuoktinė yra nedirbanti, jis vienas išlaiko šeimą. Iš uždirbamų pajamų didelę dalį pajamų skiria dukters gydymui, tačiau pajamos šiuo metu yra per mažos ir negali užtikrinti pilnaverčio dukters gydymo. Atsakydamas į klausimus, pareiškėjas nurodė, jog administraciniu nurodymu paskirtos pusės baudos – 450 Eur nesumokėjo, nes buvo susitarimas tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kad visi sumokės po 150 Eur, tačiau tas susitarimas taip ir nebuvo įgyvendintas, jis buvo atleistas iš darbo, o bauda padidėjo iki 900 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. J. skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus.

ANK 211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimą per nustatytą jų pateikimo terminą ar pažeidžiant jų pateikimo į muitinės nustatytą vietą tvarką, laikinai saugomų prekių nepateikimą muitinės procedūrai įforminti ar reeksportui per muitinės nustatytą terminą, prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba pateikimą pažeidžiant nustatytą tvarką.

Kadangi ši teisės norma yra blanketinė, jos turinys atskleidžiamas nacionaliniuose ir Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 233 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. SMK 5 straipsnio 33 punkte įtvirtinta, jog prekių pateikimas muitinei - pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą ir galimybę atlikti šių prekių muitinį tikrinimą.

Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl to, jog prekės, kurios gabenamos taikant tranzito procedūrą, bei reikiami dokumentai paskirties muitinės įstaigai nebuvo pateikti per išvykimo muitinės nustatytą tranzito terminą, t. y. iki 2024 m. spalio 24 d. Pareiškėjas savo nesutikimą su jo atžvilgiu priimtu skundžiamu nutarimu grindžia tuo, jog jis pagal savo atliekamas funkcijas, tuomet, kai dirbo (duomenys neskelbtini), nebuvo deklarantas, jis neteikė jokių dokumentų muitinei, jis buvo transporto vadybininkas, todėl net ne visais atvejais matydavo dokumentus, kurie turėjo būti teikiami muitinei. Jis tik pateikė (duomenys neskelbtini) krovinių posto viršininkui prašymą dėl termino, nes tiesiog buvo susitarimas, kai buvo pastebėta, kad neuždaryta tranzitinė deklaracija, kad jis pateiks tokį prašymą.

Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas, įvertinus tik pareiškėjo 2024 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) krovinių postui pateiktą prašymą bei su krovinio vežimu susijusius dokumentus.

Pažymėtina, jog su krovinio vežimu susiję dokumentai yra pateikti į bylą, tačiau jie neišversti į valstybinę kalbą. ANK 568 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba.

Institucija, šiuos ne lietuvių kalba surašytus dokumentus (b. l. 13-15) nagrinėjo, šiuose užsienio kalba surašytuose dokumentuose užfiksuotus duomenis vertino, nors minėtų užsienio kalba surašytų dokumentų vertimų į lietuvių kalbą byloje nėra. Dėl to, byloje nesant minėtų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, teismas negali tinkamai patikrinti, ar Institucija padarė teisingas išvadas dėl D. J.kaltės ar nekaltumo, bei negali įvertinti ir motyvuotai atsakyti į pareiškėjo skundo argumentus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą ir vertindama dokumentus, kurių vertimai į valstybinę kalbą byloje nėra pateikti, pažeidė ANK 568 straipsnio 1 dalį.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek iš skundžiamo nutarimo, tiek iš Institucijos pateikto atsiliepimo, matyti, kad pareiškėjas vertintas kaip tinkamas ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas vien todėl, kad jis, pirma, nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), kuri, kaip nurodoma skundžiamame nutarime, buvo vežėjas ir antra, kad būtent jis pateikė 2024 m. lapkričio 13 d. prašymą dėl termino laikymo nepasibaigusiu dėl tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Visgi, teismo įsitikinimu, vien tokio prašymo pateikimas institucijai ir tai, kad asmenį sieja darbo teisiniai santykiai su bendrove, kuri yra laikoma vežėju (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies prasme, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog būtent D. J. buvo atsakingas už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą. Išvadą, jog D. J. turėjo pareigą atlikti (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje veiksmus, būtų galima daryti įvertinus tai, ar jam tokia pareiga kilo pagal jo pareigybės aprašymą (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgiant į tai, ar jis (duomenys neskelbtini) buvo įgaliotas teikti prekes paskirties muitinės įstaigai. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio dokumentai, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą net nebuvo surinkti, o juo labiau ir įvertinti. Atsižvelgiant į tai, kad D. J. darbo teisiniai santykiai su (duomenys neskelbtini) yra pasibaigę, akivaizdu, kad pačiam asmeniui gauti tokio pobūdžio dokumentus taip pat yra sudėtinga. Čia pažymėtina, jog tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).

Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti kylantys prieštaravimai, tai laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų, pakankamai didelės apimties ir pakankamai tyrimo resursų reikalaujantį bylos duomenų tyrimą – išversti dokumentus, kuriais remiantis buvo atliekamas aplinkybių tyrimas, išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) dokumentus, kurie susiję su pareiškėjo atliktų darbinių funkcijų apimtimi, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Teismo įsitikinimu, tai, kad administracinių nusižengimų tyrimą turinti atlikti institucija nutarimą dėl administracinio nusižengimo priima remdamasi dokumentais, kurie neatitinka ANK 568 straipsnio reikalavimo, nesurinkusi visų būtinų dokumentų kategoriškoms išvadoms padaryti, o remiasi tik prielaidomis, nesudaro pagrindo visą administracinio nusižengimo tyrimą perkelti teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

D. J. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos R. B. 2025 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-219-2025 tenkinti iš dalies.

Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojos R. B. 2025 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-219-2025 panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus teritorinei muitinei.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.