- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- AN2-126-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02473-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucijos) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimo D. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Deividas B. K. apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams be transporto priemonės konfiskavimo. Jis nubaustas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. 14.38 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta, ir vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinųjų atsargumo priemonių, persirikiuodamas iš pirmos juostos į antrą, nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Ford Connect“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, padarydamas 696 eurų turtinę žalą neviršijančią penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nesustojęs. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 104, 219.1, 219.2, 220 punktų reikalavimus.
2. Kauno apylinkės teismas, skundžiamame nutarime įvertinęs tai, kad nors D. B. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, tačiau atsižvelgęs į tai, jog sunkių pasekmių nekilo, transporto priemonės konfiskavimo netaikė.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarimą pakeisti ir D. B. taikyti už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimą.
3.1. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas individualizuodamas nuobaudą netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonės) konfiskavimo klausimą. Apylinkės teismo argumentai deklaratyvūs, neparemti jokiais jų teisingumą bei pagrįstumą patvirtinančiais duomenimis. Pažeidėjas privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį - pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, nes D. B. transporto priemonę vairavo, kai teisė vairuoti yra atimta ir sukėlė eismo įvykį. Be to, jis bandė išvengti atsakomybės teigdamas, jog automobilį vairavo jo mama.
3.2. Taip pat skunde pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Apeliantas pažymi ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryta veika yra viena iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių veikų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekse.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į Institucijos skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarymo, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik transporto priemonės konfiskavimo, t. y. administracinio poveikio priemonės skyrimo, klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
6. Skunde teigiama, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 426 straipsnio 8 dalies nuostatas ir nepagrįstai nekonfiskavo administracinio nusižengimo padarymo priemonės – automobilio, nors buvo padarytas itin šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
6.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, ši norma nėra imperatyvi ir teismas spręsdamas ar asmeniui, padariusiam ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, taikyti automobilio konfiskavimą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
6.2. Nagrinėjamu atveju D. B., už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 1 000 dydžio eurų bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog D. B. padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau dėl padaryto sunkių pasekmių nekilo, todėl automobilio nekonfiskavo. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių D. B. atžvilgiu apylinkės teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Institucija apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant skundžiamą nutarimą ir kurios turėtų esminės įtakos nuobaudos individualizavimui.
6.3. Nors kaip teisingai teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju D. B. itin šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, tačiau vien tai, jog jis vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti ir sukėlė eismo įvykį – negali būti laikomi pakankamais motyvais sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo, kadangi būtent už šiuos veiksmus ir kyla atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismui suteikta pasirinkimo teisė – taikyti ar ne transporto priemonės konfiskavimą.
6.4. Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad D. B. sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį, todėl turi prisiimti ir iš to kylančias pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į šį Institucijos skundo argumentą atkreipia dėmesį į tai, jog Institucija nepateikė jokių duomenų, kurie objektyviai pagrįstų šį skundo teiginį. Iš byloje pateikto administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 26-27) matyti, kad D. B. anksčiau už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis. Administracinė atsakomybė kaip vairuotojui buvo taikyta tik už nustatyto greičio viršijimą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad D. B. būtų anksčiau teistas. Nors D. B. administracinio nusižengimo pirminėje tyrimo stadijoje neigė vairavęs automobilį, tačiau vėliau ir apylinkės teisme davė paaiškinimus dėl eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytos aplinkybės neapibūdina D. B. kaip nuolatos sąmoningai pasirenkančio teisei priešingus veiksmus. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu D. B. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieniems metams kartu su paskirta administracine nuobauda – 1000 Eur bauda – bus pakankamos nubausti nusižengimą padariusį asmenį ir atgrasyti jį nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Kaip jau minėta, jokių naujų aplinkybių ir argumentų, dėl kurių turėtų būti griežtinama pažeidėjui skirta nuobauda arba skiriama dar viena administracinio poveikio priemonė, Institucija apeliaciniame skunde nepateikė.
7. Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės buvo tinkamai individualizuotos, jos nėra per švelnios, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiamu nutarimu, nepažeisdamas nusistovėjusios teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai neskyrė alternatyvios administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti Institucijos apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.