- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-524-166-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Audronė Kartaniene, Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- J. J.
Teisėjas Aldona Tumelionytė Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.3.1.
2011 m. gegužės 25 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-o apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 str.1, 2, 5 d. 2 p. ,9 d., 65 str. paskirtoji bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. liepos 9 d. Sodų g., prie namo Nr.8, Vilniuje veikdamas bendrininkų grupėje su V. D. ir D. U., V. D. pargriovus P. S. ant žemės, pribėgus J. J. ir D. U. ir visiems jį mušant rankomis bei spardant kojomis, t.y. panaudodami fizinį smurtą ir padarydami P. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, J. J. apieškojo P. S. kišenes, bet nieko nerado; V. D. iš kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną Nokia už 50 Lt, o D. U. iš P. S. kišenės ištraukė banko mokėjimo kortelę, išduotą „Swedbanko“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino, t.y. bendrais veiksmais J. J., D. U. ir V. D. pagrobė svetimą turtą, o D. U. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę. Apelianto manymu, paskirta bausmė yra per griežta. Sušvelninant bausmę apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėje ir priklausomybės ligų centre nesigydė ir į minėtų gydymo įstaigų įskaitas neįrašytas, mokosi 11 klasėje ir nori tęsti mokslus, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmestinas.
A. J. J. skunde, neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jos kvalifikacijos, prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nors nuteistasis J. J. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam J. J. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis – anksčiau 1 kartą teistas, tačiau teigiamų išvadų nepadarė. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad atsitiktiniam liudytojui nenutraukus nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų, smurtavimo pasekmės nukentėjusiajam neabejotinai būtų buvusios žymiai sunkesnės.
Apelianto prašymas atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėje ir priklausomybės ligų centre nesigydė ir į minėtų gydymo įstaigų įskaitas neįrašytas, mokosi 11 klasėje ir nori tęsti mokslus, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atmestinas. Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, priimant šį skundžiamą teismo nuosprendį J. J. jau buvo teistas 2011 m. sausio 13 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str.2d.10 parų areštu, todėl skundo apelianto argumentas, jog jis nebuvo teistas, yra nepagrįstas.
Apelianto prašymas atsižvelgti į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi, ir šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra atmestinas. Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad nuo tyrimo pradžios jis dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi.
LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimas gali būti teismo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, tai yra savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimas dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Taigi visos šios aplinkybės sudaro vieną pagrindą, todėl teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ne į kurią nors vieną iš jų, bet į šių aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės ar padarytos veikos pavojingumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sąlygos, kurios būtų pagrindas J. J. prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra įvykdytos. Nors J. J. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino, papasakojo esmines nusikaltimo aplinkybes, tačiau dėl šio padaryto nusikaltimo nuoširdžiai neapgailestavo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė. Teisiamojo posėdžio metu per baigiamas kalbas iš viso neturėjo ką pasakyti. Savo gailestį formaliai pareiškė apeliaciniame skunde. Todėl visa tai rodo, kad nuteistojo J. J. gailėjimas yra ne nuoširdus, o formalus, tokiu būdu siekiant sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taigi, vien pagal bendrą J. J. pareiškimą dėl nuoširdaus gailėjimosi, nėra jokio pagrindo pripažinti ir vertinti tai kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus, nori tęsti mokslus. Nors apeliantas skunde nurodo kad yra jauno amžiaus, mokosi ir pasižada toliau tęsti mokslus, tačiau šios aplinkybės nešalina baudžiamosios atsakomybės ir nelengvina jo teisinės padėties.
Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas apeliantui bausmės rūšį apylinkės teismas atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas), į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam J. J. paskirta bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. J. bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas po šio nusikaltimo padarė dar dvi nusikalstamas veikas, pagal kurias už vieną nusikalstamą veiką jis nuteistas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžiu 10 parų arešto, nuosprendis įsiteisėjęs, už kitą nuteistas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, kuris skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2011-03-23 d.), todėl vadovavosi LR BK 63 str.1, 2, 5 d. 2 p. ,9 d., 65 str. taisyklėmis ir paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, teisingai.
Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.