Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui E. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ieškiniu pareiškė reikalavimą iš atsakovo E. B. priteisti 76,84 Eur žalos atlyginimo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai jam įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 123 straipsnio numatyta tvarka. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis.).

Atlikus formalų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateiktų įrodymų: gydymo paslaugų apskaitos išrašo, draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimo registro išrašu, raginimo dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau-PSDF) biudžetui atlyginimo dokumentų tyrimą ir vertinimą, nustatyta, kad atsakovui E. B. 2018 m. spalio 19 d. ir 2019 m. spalio 22 d., buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 76,84 Eur. Atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2018 m. spalio mėnesį nebuvo sumokėta. Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau-Sveikatos draudimo įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas kompensavimą. Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, kurie moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ši nuostata neatleidžia asmens nuo prievolės sumokėti nustatyto dydžio įmoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už asmeniui, kuris nelaikomas apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, šio įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Asmuo, kuriam buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nustatytu laiku nesumokėjęs draudimo įmokos, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 5 dalys, 8 straipsnio 4 ir 5 dalys, 17 straipsnis).

Ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2019 m. liepos 12 d. išsiuntė atsakovui E. B. raginimą alyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta.

Įvertinus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovui buvos suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros (gydymo) paslaugos, kai šis nebuvo apdraustas ir neįgijo apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Šiuo atveju ieškovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 76,84 Eur žalos atlyginimo yra tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 76,84 Eur (septyniasdešimt šešis Eur 84 ct) žalos atlyginimo, ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įpareigojant žalą atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT21730010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 15 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.