- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-20
- Bylos Nr.
- 1S-615-530/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- E. T.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo E. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. T. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieniems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (padarytos Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu) subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirtas laisvės atėmimas vieniems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo N. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios L. D. (S.) atžvilgiu) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios A. T. atžvilgiu,) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendis pakeistas ir: - panaikinta Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalis, kurioje E. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – E. T. išteisintas neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; - panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas subendrintos paskirtos bausmės.- pakeista Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalis, kurioje R. D. ir E. T. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu), iš įrodytomis pripažintų aplinkybių pašalinant aplinkybę, kad R. D. ir E. T. veikė kartu su nenustatytais asmenimis, - panaikinta Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalis, kurioje E. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (A. S. ir R. S. atžvilgiu), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. S. atžvilgiu), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (N. S. atžvilgiu), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (L. D. (S.) atžvilgiu), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. T. atžvilgiu) ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – E. T. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.- panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams; bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams,- panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje iš E. T. priteista: nukentėjusiajam R. S. 1390,20 Eur, nukentėjusiajam A. S. 26006,16 Eur, nukentėjusiajai R. S. 26006,16 Eur ir nukentėjusiųjų R. S., A. S. ir R. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Kita Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2018 m. birželio 20 d. gautas Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus (toliau – Probacijos skyriaus) teikimas, kuriame buvo prašoma E. T. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teikime nurodyta, kad Gyventojų registrų duomenimis, E. T. deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Norvegiją.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartimi tenkintas Probacijos skyriaus teikimas ir E. T. panaikintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.Nuteistojo E. T. gynėja advokatė N. Grubliauskienė skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – teikimą atmesti.Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė nuteistojo teisę į gynybą. BPK 358 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad spręsdamas probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, teismas šį klausimą nagrinėja teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras ir nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. Kaip matyti, teismas į posėdį nekvietė ne tik nuteistojo, tačiau ir gynėjo, nors kaip nurodo skundžiamoje nutartyje teismas, jam buvo žinoma, kad nuteistasis E. T. tiek pirmos, tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismuose naudojosi vieno ir to paties gynėjo pagalba. Pažymėtina, kad teismas advokatės N. Grubliauskienės, kaip E. T. gynėjos neinformavo apie teikimo nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau jai dalyvaujant kitose teisėjo R. S. nagrinėjamose bylose 2018 m. birželio 28 ir 29 dienomis, net nepasiteiravo ar ji, kaip gynėja atstovaus nuteistojo E. T. interesus. Nesudarius galimybės teikimo nagrinėjimo metu turėti gynėją nuteistasis E. T. neteko galimybės teikti įrodymus, paneigiančius teismo padarytas nepagrįstas išvadas dėl jo piktybiško vengimo atlikti bausmę. Tiek baudžiamojo proceso kodeksas, dek Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisė į gynybą ne tik turi būti užtikrintą tačiau šia teise asmuo turi turėti galimybę realiai pasinaudoti. Kaip matyti, teismas nagrinėjant teikimą dėl E. T. šios teisės neužtikrino nei formaliai, nei realiai, kas leidžia teigti, kad probacijos tarnybos teikimas buvo išnagrinėtas pažeidžiant teisę į gynybą.Skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, buvo šališkas. Nuteistasis paduodamas apeliacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio nurodė, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo neobjektyvus, netinkamai vertino įrodymus, prieštaravo pats sau, netenkino nuteistojo gynybos pagrįstų prašymų dėl įrodymų ištyrimo, ir šiuos motyvus patvirtinto aukštesnių teismų priimti sprendimai. Tai yra dar bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, teismas nuteistojo E. T. atžvilgiu buvo šališkas ir neobjektyvus.Skunde pažymima, kad apie tai, kad teismui yra pateiktas probacijos teikimas nuteistojo gynėjai tapo žinoma susisiekus su probacijos tarnyba susitarti dėl nuteistojo E. T. atvykimo datos ir laiko, t. y. šis kontaktas įvyko iš nuteistojo pusės šiam siekiant atvykti į probacijos tarnybą ir pradėti bausmės atlikimą. Gynėja nedelsiant informavo teismą prašydama atnaujinti teikimo nagrinėjimą sudarant nuteistajam ir gynėjui dalyvauti nagrinėjime. Skunde teigiama, jog teismas nurodė, kad nuteistasis gyvenamosios vietos adresu; (duomenys neskelbtini) negyvena, namas seniai parduotas. Nuteistasis iš gyvenamosios vietos išsikėlė ne savo noru - namas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas iš varžytinių, todėl nuteistasis su šeima buvo priverstas išsikelti. Kadangi kitos gyvenamosios vietos neturėjo, todėl nuteistojo šeima išvyko gyventi ir dirbti į Norvegiją o E. T. tam tikrą laiką glaudėsi pas draugus ir pažįstamus. Praradęs gyvenamąją vietą nuteistasis buvo priverstas iš gyvenamosios vietos išsideklaruoti, o kadangi kitos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturėjo, išvyko į užsienį paskui šeimą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu jokių kliūčių dėl nuteistojo dalyvavimo teismo posėdžiuose nekilo, nuteistasis apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą, teismo posėdyje dalyvavo. Lietuvoje nuteistasis neturėjo ne tik gyvenamosios vietos, tačiau ir pragyvenimo šaltinio, nors turėjo pareigą išlaikyti šeimą ir mažametį vaiką, be to, priteisus civilinį ieškinį nuteistajam liko pareiga padengti civilinį ieškinį, todėl nuteistojo išvykimas iš Lietuvos buvo sąlygotas dviejų priežasčių - gyvenamosios vietos praradimu ir pajamų nebuvimu. Nuteistojo darbas ir nuolatinė gyvenamoji vietą užsienio valstybėje nėra kliūtis nuteistajam vykdyti paskirtą bausmę. Be to, nuteistasis į užsienį išvyko nesant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, o kaip matyti iš jo apeliacinio ir kasacinio skundų, jis tikėjosi būti išteisintas. Ilgai užtrukęs apeliacinis (tame tarpe ir kasacinis) procesas, nuteistajam netekus Lietuvoje turėtos gyvenamosios vietos ir neturint pajamų, jo šeimai pasirinkus gyvenimą ir darbą užsienyje, laikytinos svarbiomis ir pateisinamomis, kadangi nuteistasis pasirinko galimybę gauti legalias pajamas, kurios leistų ne tik jam pragyventi, tačiau turėti lėšų civiliniam ieškiniui atlyginti.Skunde pažymima, kad teismas, būdamas šališkas, neatsižvelgė į terminą, per kurį probacijos tarnyba kreipėsi su teikimu į teismą. 2018 m. birželio 4 d. parengtas patvarkymas dėl nuosprendžio pateikimo Probacijos skyriui, probacijos teikimas teisme gautas 2018 m. birželio 20 d., o teismas skundžiamą nutartį paskelbė 2018 m. liepos 5 d., t. y. faktiškai praėjus vos 1 mėnesiui nuo nuosprendžio pateikimo vykdymui. Terminas, per kurį nuteistasis turi susiekti su probacijos tarnyba, nuteistajam nebuvo nustatytas, jam nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pateikta informacija apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas. Skirtingai nei nurodo teismas skundžiamoje nutartyje, tai, kad nuteistasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turėjo gynėją, nereiškia, kad jam yra žinoma bausmės atlikimo tvarka. Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Tai yra, nuteistasis iš gynėjos žinojo, kad jis privalo prisistatyti į probacijos tarnybą, dėl ko jo gynėja su šia tarnyba ir susisiekė, tačiau bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas privalėjo išaiškinti bausmės vykdymo institucijos pareigūnai, o ne nuteistojo gynėjas.Nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės skundas tenkinamas iš dalies.
BPK 358 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nurodytą klausimą teismas nagrinėja teismo posėdyje. Šiame posėdyje dalyvauja prokuroras ir nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo.Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo E. T. nagrinėti žemesnės instancijos teismas paskyrė posėdyje 2018 m. birželio 25 d. 08.50 val., tačiau apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešimus išsiuntė tik prokuratūrai ir Probacijos tarnybai. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismas nuteistajam ar jo gynėjai, kuri nuteistąjį gynė pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos, taip pat ir kasacinės instancijos procesuose, siuntė teismo šaukimus dalyvauti posėdyje. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog teismas nesiėmė jokių priemonių informuoti E. T. ir jo gynėją apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, kuriame bus nagrinėjamas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. priimtame sprendime, Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08, akcentuota, kad siekiant užtikrinti teisingumo įgyvendinimą turi būti tinkamai pranešta apie teismo posėdį, priešingu atveju pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išnagrinėjo probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pažeidžiant BPK 358 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias toks teikimas nagrinėjamas posėdyje apie jį pranešus nuteistajam ir gynėjui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas nesiėmė jokių priemonių užtikrinti E. T. teisę žinoti apie jo atžvilgiu pateiktą ir nagrinėjamą teikimą, kuriuo prašoma bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti, tokiu būdu buvo užkirstas kelias asmeniui jam paskirtos bausmės vykdymo metu įstatymų nustatytomis priemonėmis bei būdais teikti įrodymus, ginti savo interesus. Šių duomenų pagrindu daroma išvada, kad skundžiama nutartis priimta neužtikrinus nuteistojo teisės į tinkamą procesą. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartis buvo priimta pažeidus baudžiamojo proceso normas, todėl ji naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – Kauno probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo E. T. grąžinamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo. Dėl kitų nuteistojo gynėjos skundo argumentų, susijusių su teikime nurodomų argumentų pagrįstumu, teisingumu nepasisakoma, jie bus vertinami pirmosios instancijos teisme, teikimą nagrinėjant iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo E. T. grąžinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.