Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – Policijos valdyba) 2009-01-14 nutarimu Nr.866676 A. K. pagal LR ATPK 124¹ str. 2d. paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt bauda. Nuobauda paskirta už tai, jog A. K. paliko automobilį stovėti ant šaligatvio.

Administracinio teisės pažeidimo byla pradėta vadovaujantis kartu su anoniminiu skundu pateiktais įrodymais. Tuo tarpu LR viešojo administravimo įstatymas, LR Vyriausybės nutarimu patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo bei jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, o taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr.5-V-218 patvirtintos Asmenų aptarnavimo Policijos departamente prie LR vidaus reikalų ministerijos taisyklės neleidžia nagrinėti anoniminių skundų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad pagal elektroniniu paštu gautą pranešimą ir jame išdėstytus faktus buvo inicijuotas administracinio teisės pažeidimo tyrimas (b.l. 5 ), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas(b.l. 12) ir priimtas skundžiamas nutarimas (b.l.13 ).

Iš pastarojo matyti, kad A. K. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal LR ATPK 124¹ str. 2d., kurioje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

A. K. tiek savo 2009-01-05 paaiškinime policijai, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, jog užgeso jos vairuojamas automobilis, todėl buvo sutrikdytas eismas, susidarė spūstis (b.l. 2, 9, 56). Pareiškėjos teigimu jos veiksmai, pašalinant automobilį nuo važiuojamosios kelio dalies padedant kitiems asmenims, užstumiant ant šaligatvio, atitiko būtinojo reikalingumo sąlygas.

LR ATPK 248, 257 str., 284 str. 1 d. įpareigoja administracinio teisės pažeidimą nagrinėjantį pareigūną išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir savo išvadas grįsti tik visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Bylos medžiaga liudija, kad policijos pareigūnai, nagrinėję administracinio teisės pažeidimą, pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas veikimas būtinojo reikalingumo sąlygomis, nesiaiškino, nutarime nenurodė jokių motyvų, kodėl jos veika nepripažintina veikimu būtinojo reikalingumo atveju.

LR ATPK 17 str. sakoma, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gręsiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta.

Aplinkybę, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku automobilį vairavo A. K., nurodo tik ji pati. Teismo posėdyje paaiškino, kad tiksliai dienos ji neprisimena, bet pagal įvykį sprendžia apie jo datą. Kitų jokių objektyvių duomenų, kas konkrečiu laiku vairavo automobilį, nėra. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad automobilio savininkė yra I. K.. Pastaroji jau savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad automobiliu paprastai naudojasi ji, jos mama, t.y. A. K., ir tėtis ( b.l. 25).

A. K. aiškina, kad jos nurodytu atveju automobilį nustūmus nuo kelio buvo įjungti avariniai žibintai. Pateiktose fotonuotraukose nė vienoje iš jų neužfiksuota, kad šie žibintai būtų įjungti. A. K. teismo posėdyje šią aplinkybę aiškino tuo, kad nuotraukos galimai yra montažas (b.l. 56). Įvertinus visas minėtas aplinkybes ir tai, kad automobiliu paprastai važinėja savininkė I. K., automobiliu naudojasi kartais ir jos tėvas, teismui kyla abejonės ne tik dėl pažeidimo įvykio, bet ir dėl vairavusio automobilį asmens. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir vertinant byloje esančius įrodymus, neatmetama galimybė, kad A. K. dėl įvykio datos galimai nuoširdžiai klysta, o kuris nors kitas iš galėjusių vairuoti asmenų galimai dėl kokių nors subjektyvių priežasčių nenori to pripažinti ar panašiai.

Vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje galiojančiu nekaltumo prezumpcijos principu, visos kilusios abejonės privalomai turi būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgus į tai, kad jokių įrodymų, paneigiančių A. K. nurodytas aplinkybes, bylos medžiagoje nėra, daroma išvada, kad jos paaiškinimai objektyviai atspindi buvusį įvykį ir jo padarymo aplinkybes.

Kelių eismo taisyklių 156 p. nurodoma, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta (pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip numatyta šių taisyklių 98 punkte), ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio.

Taigi, situacija, kaip turi veikti transporto priemonės vairuotojas sustojęs draudžiamoje vietoje, sureguliuota teisės normomis. Nėra paneigiančių įrodymų A. K. nurodytą aplinkybę, jog automobilis buvo pašalintas nedelsiant, t.y. po maždaug 20 minučių, o kitu būdu atlaisvinti kelio važiuojamosios dalies nebuvo galimybės.

Iš LR ATPK 124¹ str. 2d. nurodytos sankcijos ribų darytina išvada, jog šis pažeidimas nelaikytinas sunkiu, todėl jo padarymu gali būti pateisinamas siekis išvengti didesnės žalos sutrikdant eismą.

Vertinant A. K. veiksmus jos nurodomomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad jais buvo siekiama pašalinti eismo sutrikdymo pavojų, taigi ne mažesnę vertybę nei ta, į kurią pasikėsinta pažeidžiant draudimą automobilį pastatyti neleistinoje vietoje, kitu būdu eismo sutrikdymo išvengti nebuvo galimybės, todėl nagrinėjamu atveju nustatyti visi veikimo esant būtinajam reikalingumui požymiai.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad A. K. veika formaliai atitinka ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo (automobilio stovėjimas ant šaligatvio nesant tai leidžiančių kelio ženklų) sudėties požymius ir nesant kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių jos nurodytas aplinkybes, galėtų būti vertinama kaip padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Tačiau, įvertinus nebuvimą objektyvių įrodymų ir apie tokios veikos padarymo tikslų laiką, esant abejonėms dėl asmens, konkrečiu laiku vairavusio automobilį, daroma išvada, kad nėra įrodymų, jog A. K. padarė jai inkriminuotą veiką, kuri galimai ir užfiksuota fotonuotraukose.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla pradėta pagal asmens elektroniniu paštu pateiktą informaciją. Pagal jo pranešime išdėstytus faktus inicijuotas tyrimas (b.l. 5,6 ).

A. K. skunde viename iš motyvų nurodoma, kad jos skunde paminėti teisės aktai neleidžia institucijai nagrinėti anoniminių skundų. Šis argumentas yra nepagrįstas. A. K. nurodytuose teisės aktuose yra pateikiamos „prašymo“, „pranešimo“ ir „skundo“ sąvokos. Nagrinėjamu atveju institucijoje buvo gautas pranešimas, t.y. kreipimasis, kad yra pažeisti tam tikri teisėti interesai ir prašoma juos apginti. Tai nėra skundas- asmens kreipimasis raštu, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos konkretaus asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Todėl šis skundo motyvas nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšmingas.

LR ATPK 250 str. 1p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o 4p. kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo atveju.

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, sprendžiama, kad skundžiamas Policijos valdybos 2009-01-14 nutarimas priimtas neišsiaiškinus visų administracinės atsakomybės taikymui reikšmingų aplinkybių bei sąlygų, netinkamai vertinant A. K. nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2009-01-14 nutarimą Nr.866676, kuriuo A. K. pagal LR ATPK 124¹ str. 2d. paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt bauda ir bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.