Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusiam asmeniui A. V., jo gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, pradinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam, už įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Uždraustos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės

A. V. nužudė bejėgiškos būklės žmogų, o būtent: 2025-01-01 apie 05.00 val., (duomenys neskelbtini) ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini), trečio aukšto vidaus ligų ir neurologijos skyriuje, A. V. nusiplėšęs nuo koridoriaus medinę atramą, ja ne mažiau nei du kartus sudavė antroje palatoje lovoje gulėjusiai, į ligoninę paguldytai dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. M., (duomenys neskelbtini), į galvos, kaklo ir dešinio peties sritį bei tokiu būdu padarė galvos ir kaklo muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir į skilvelius, kraujo išsiliejimą galvos smegenų požievio srityje, dėl ko nuo dauginių galvos sužalojimų, kurie komplikavosi progresuojančiu centrinės kilmės širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu, 10.35 val. A. M. mirė.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo A. V. parodė, kad žino dėl ko yra (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Jis ligoninėje sužalojo senutę, kuri mirė, bet neatsimena kaip ją sužalojo. Ligoninėje gulėjo dėl išgertuvių, paprašė vaistų, o kai vaistus suleido daugiau nieko neprisimena. Dar naktį per langą matė avariją, žaidė telefonu. Tokios haliucinacijos, kad kažkur ėjo kaip per miglą, vaidenosi kaip sesutės ar daktarai, jis kažkur bėgo, o kai atsibudo, buvo pririštas. Vėliau policija išsivežė. Dabar gydosi, normaliai jaučiasi, kyla mintys kodėl ir kaip taip įvyko. Nežino kodėl ir kaip tai nutiko. Jis alkoholikas. Jį iš ligoninės paleido ir tą patį vakarą greitoji vėl išvežė į ligoninę, nes jam buvo blogai. Prieš grįžtant į ligoninę antrą kartą nevartojo alkoholio, nespėjo net ugnies užsikurti.

Iš A. V. apklausos protokolo matyti, kad apklausiamas kaip įtariamasis jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad prieš Šv. Kalėdas buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl aukštos temperatūros. Prisimena, kad būnant pas draugą G. M. išgėrė karštos arbatos ir prarado sąmonę. 2024-12-27 jį išleido iš ligoninės, tačiau vakare atvažiavo seniūnas ir jį vėl išvežė į ligoninę. Kodėl vakare atvažiavo seniūnas ir kodėl jį išvežė į ligoninę - nežino, galimai jį išvežė, nes jam „atsisakė“ kojos, negalėjo atsikelti. Seniūnas pasakė, kad mirė jo draugas G. M.. Neigė, kad per tą laiko tarpą, kuomet buvo išleistas iš ligoninės ir kol atvažiavo seniūnas, vartojo alkoholį. Vėl atvežtas į ligoninę prašė, kad jį išleistų namo, nes norėjo nueiti į G. M. laidotuves. Jam paaiškino, kad pirmadienį ateis daktarė ir nuspręs. Toliau negali paaiškinti ar jis kalbėjo su daktare ir ką jam sakė. Jam maišosi įvykiai, nuosekliai ir sklandžiai visko paaiškinti negali. Apie įvykio naktį atsimena, kad naktį po trečios valandos šaudė fejerverkai, dar įvyko kažkokia avariją, kurią matė per langą, po to jis dar žaidė telefonu, dar kažkuriuo momentu pas jį į palatą buvo užėjusi pasiklydusi senutė, ji pasėdėjo ir išėjo. Pamena, kad dar išsinešė savo indą, kuriame atliekami gamtiniai reikalai. Einant į tualetą išpilti gamtinių reikalų, sutiko dvi sesutes, kurioms pasakė, kad padėtų šalia jo palatoje gulinčiam žmogui. Sesutės padėjo pas jį palatoje gulinčiam žmogui, po to viena iš jų jam suleido vaistų. Kokius vaistus suleido nežino. Nuo suleistų vaistų „išsijungė“, kas reiškia, kad nebeprisimena. Po to pamena, kad šeštą valandą, kai leidžia vaistus, jis jau buvo pririštas. Kodėl buvo pririštas – nežino, nes anksčiau jo nerišdavo. Jis neatsimena, kad smūgiavo lovoje gulinčiai moteriai, kad sesutė nutraukė jo veiksmus ir kaip jį rišo prie lovos. Jis nepažįsta A. M.. Kažką tą naktį girdėjo apie mirusią moterį, tačiau jis nežino kas įvyko. Tvirtina, kad anksčiau atminties praradimų neturėjo, tik po girtavimų yra pasitaikę. Jis gyvena vienas, turi du brolius. Niekur šiuo metu nedirba, gauna maistą iš savivaldybės. Vartoja alkoholį, mėgsta įvairų, kokį tik pavyksta gauti. Yra vieną kartą gulėjęs anksčiau ligoninėje dėl alkoholio vartojimo, nes buvo sutrikusi kepenų veikla, kad negalėjo atlikti gamtinių reikalų (t. 2, b. l. 72-75).

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad nužudytoji yra jos mama, ji buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini). Mama prieš 6 metus buvo (duomenys neskelbtini), nevaikščiojo, jai buvo (duomenys neskelbtini), todėl ji mamą slaugė, bendravo su ja kiekvieną dieną ir suprasdavo ką ji nori pasakyti. Apie tai, kad mamą ligoninėje sumušė kitas ligonis jai pranešė policija, liepė atvažiuoti į ligoninę. Mamą rado labai blogos būklės, reikalavo peršviesti galvą, o po rentgeno sužinojo, kad mama miršta, kad nėra įmanoma suteikti jokios medicininės pagalbos. Ligoninėje sužinojo, kad mamą sumušė A. V..

Iš nukentėjusiosios A. J. apklausos protokolo matyti, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos mama. 2024-12-09 (duomenys neskelbtini) ligoninėje mamai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operaciją. Po operacijos buvo numatyta dar viena operacija, kurią turėjo atlikti 2025-01-07. Šios operacijos mama laukė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo paguldyta į Vidaus ligų ir neurologijos skyrių. Mama dėl prieš 6-7 metus (duomenys neskelbtini) nekalbėjo, buvo (duomenys neskelbtini), tačiau ji jausdavo, jos susikalbėdavo. 2025-01-01 su ja susisiekė policijos pareigūnai ir pranešė, kad mama buvo sumušta kito ligonio. Pareigūnai jai paskambino apie 07.00 val. Atvažiavo apie 08.00 val. ir pamatė, kad mamai per visą galvą užklijuotas pleistras, ant grindų buvo numesta kruvina lenta. Mama sunkiai kvėpavo, dejavo, buvo visa išbalusi, taip pat pastebėjo kraujo dėmes ant grindų. Slaugytojos jai paaiškino, kad mamą su lenta sumušė pacientas, kuris yra ne iš jų skyriaus, o iš nervų skyriaus. Teiravosi, ar peršvietė galvą ir koks gydymas bus taikomas. Jai atsakė, kad galvos dar neperšvietė. Netrukus atėjo daktaras ir slaugytoja pasakė, kad jau galima mamą vežti šviesti galvą. Peršvietus galvą, nervų skyriaus daktaras, kurio pavardės nežino, diagnozavo kraujo išsiliejimą į smegenis. Prašė, kad mamą paguldytų į reanimaciją. Tada atėjo iš reanimacijos gydytoja, ji pamatavo spaudimą, pasakė, kad labai žemas, apie 56-60, pasakė, kad dėl tokios būklės negalima nei operacijos atlikti, nei kitaip padėti. Apie 09.00 val. mama buvo išvežta į reanimaciją, kur netrukus buvo konstatuota jos mirtis. Mano, kad ligoninė netinkamai atliko savo pareigas ir nesavalaikiai suteikė medicinines paslaugas. Sužinojo, kad mamą sumušė A. V., kuris gulėjo toje pačioje ligoninėje, tik kitame, nervų skyriuje. Jis žinomas jai, nes gyveno toje pačioje seniūnijoje. Jai žinoma, kad jis visiškai degradavęs, visiškas alkoholikas. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąją, nes dėl mamos praradimo patyrė didelių moralinių išgyvenimų, kaip minėjo, ji ją pati prižiūrėjo ir ja rūpinosi (t. 1, b. l. 35- 38).

Liudytoja R. K. parodė, kad dirba slaugytoja (duomenys neskelbtini) ligoninės terapiniame skyriuje. Nukentėjusioji močiutė gulėjo antroje palatoje, ji nei kalbėjo, nei judėjo, ją reikėjo vartyti, galima sakyti, kad buvo bejėgiškos būklės. Apie 05.00 val. ryte buvo procedūriniame kabinete ir ruošėsi rytinėms procedūroms, kai išgirdo duslų garsą ir pagalvojo, kad gal kas nors iškrito iš lovos ar nugriuvo. Ėjo koridoriumi, kai antroje palatoje, kur gulėjo nukentėjusioji pacientė A. M., pamatė, kad neurologijos skyriaus šeštos palatos pacientas stovi su rankose iškelta lenta, kuri buvo nuplėšta nuo sienos prie pirmos palatos ir skirta įsikibti pacientams. Ji suriko jam „Ką tu darai“, bet jis nesureagavo ir jai matant dar kartą trenkė močiutei į galvą. Ji pribėgo prie jo, griebė už tos lentos ir tempė su ta visa lenta lauk. Tarpduryje jis į ją pažiūrėjo tokiomis paklaikusiomis akimis, kad ji pradėjo rėkti ir jį ištempė į koridorių, išplėšė iš rankų lentą ir nubėgo link kolegių, nes kolegės bėgo link jos, o jis nuėjo link lifto. Tai kolegės nuėjo ir parsivedė jį į palatą fiksuoti. Ji iškvietė budintį gydytoją ir pradėjo teikti pirmąją pagalbą, stabdyti kraujavimą. Matė, kad buvo prakirsta ausis, galva ir viena didelė kirstinė žaizda galvoje, o skruoste išdrėskimas galėjo būti padarytas su lentos varžtais.

Iš liudytojos R. K. apklausos protokolo matyti, kad dirba bendrosios praktikos slaugytoja (duomenys neskelbtini) ligoninės Vidaus ir neurologijos skyriuje. Pagal nustatytą grafiką dirbo naktį iš 2024-12-31 į 2025-01-01. Apie 05.00 val. išgirdo du garsus, panašius į kritimą ar smūgio sudavimą, ir iš pradžių pagalvojo, kad kažkas iškrito iš lovos. Pribėgusi suprato, kad garsai sklido iš palatos Nr. 2, kurioje gulėjo ir šiuo metu jau mirusi pacientė A. M.. Moteris buvo nekalbanti, nereaguojanti į aplinką, sureaguodavo tik ją verčiant, t. y. tik suaimanuodavo. Atbėgusi prie palatos pamatė, kad durys atidarytos ir jai nežinomas vyriškis stovi prie A. M. lovos, į rankas paėmęs medinę atramą ir abejomis rankomis laikydamas atramą, ją iškėlęs į viršų virš savo galvos bei pasiruošęs smūgiuoti A. M.. Ji dar sušuko ką darai, o vyriškis medine atrama sudavė A. M. į galvos sritį. Suprato, kad medinė atrama yra nuo ligoninės sienos nuplėšta atrama, nes jų skyriuje visur tokios pačios atramos, kaip ir ta, kurią laikė vyriškis. Kaip jis ją nuplėšė, nežino, to nematė, tačiau po įvykio apžiūrėjus koridorių, pamatė, kad prie pirmos palatos nuplėšta atrama, kuri pagal dydį atitiko atramą, kurią laikė vyriškis. A. M. nakčiai buvo paguldyta ant kairio šono, todėl vyriškis jai smūgiavo į jos dešinę galvos pusę. Matė, kad jai prakirsta ausis, už ausies buvo kelios nedidelės žaizdos ir viena didelė kirstinė, apie 10 - 12 cm. dydžio, žaizda smūgio srityje bei viena žaizda skruoste. Ji suprato, kad vyriškis ne pirmą smūgį sudavė jai matant, kad A. M. buvo smūgiuota ir dar prieš jai ateinant, tačiau kiek smūgių jai buvo suduota nežino, tačiau mano, kad moteriai buvo suduota nemažiau dviejų smūgių jai nematant ir dar vienas prie jos akių. Po suduoto smūgio ji iš karto pagriebė medinę atramą panašiai per vidurį, o jis laikė ją už galo. Jis jos nepaleido, todėl ji iš lėto traukdama lentą, ištraukė jį iš palatos. Jis dar laikydamas lentą pasakė: „Ir tau bus tas pats“, tada jį stipriau patraukė link savęs ir išplėtė iš jo tą lentą bei su kruvina lenta nubėgo šaukti pagalbos. Iš išgąsčio net pamiršo kolegių vardus, tačiau pagalbą prisišaukė. Po to atsisuko pažiūrėti ką daro tas vyriškis ir pamatė, kad jis stovi prie lifto. Nubėgo kitos slaugytojos, jos jį pagavo ir paguldė į jo palatą bei prifiksavo prie lovos. A. M. buvo suteikta skubi pagalba, iškviesti gydytojai, stabdomas kraujavimas, pacientė paguldyta į reanimaciją, tačiau dėl patirtų sužalojimų pacientė mirė. Atvykę pareigūnai kalbėjo su vyriškiu, klausė kodėl šis močiutę sumušė, kodėl personalui grasino, tačiau vyriškis atsakė, kad jis nieko nedarė. Šį pokalbį girdėjo ir ji, nes tuo metu buvo šalia. Nors palatoje buvo kraujo, tačiau ant vyriškio drabužių nesimatė kraujo, iš dalies lenta jį saugojo nuo kraujo tiškalų. Yra tikra, kad vyriškis, kurį sulaikė pareigūnai, tai yra tas pats vyriškis, kuris ir smūgiavo A. M.. Žino, kad pacientas, kuris sužalojo A. M. anksčiau gulėjo ligoninėje, matydavo jį sunkiai vaikščiojantį, tačiau dėl ko buvo paguldytas, nežino. 2024-12-29 jis buvo pabėgęs, tačiau toli nenubėgo, buvo sugrąžintas į ligoninę ir po to jis buvo išrašytas namo, bet tą pačią dieną sugrąžintas į ligoninę. Iš kolegų taip pat girdėjo, kad tas vyriškis iš alkoholikų šeimos, kad turi du brolius ir abu alkoholikai. Pati įvykio metu nenukentėjo fiziškai, tačiau kaip minėjo patyrė šoką, kad net kolegų vardus pamiršo, nes jo grasinimų išsigando, tuo labiau, kad matė, kaip jis mušė kitą žmogų, todėl suprato, kad ir jai gali suduoti smūgius (t. 1, b. l. 51-54).

Liudytoja D. T. parodė, kad dirba slaugytoja (duomenys neskelbtini) ligoninės neurologijos skyriuje. A. V. buvo gydomas jos skyriuje, buvo orientuotas, paliepimus vykdė, aplinkoje orientavosi. Jis sunkiai vaikščiojo, ypač kai atsigulė pirmą kartą. Naktį išgirdo triukšmą ir pamatė A. V. einant į liftą. Ji spėjo pribėgti iki lifto durims užsidarant ir pagauti A. V.. Jis vedamas į palatą nesipriešino, bet jį pririšo prie lovos, kad jis nepabėgtų. Kito skyriaus palatoje matė moterį, kuri buvo sumušta, kruvina ir padėjo stabdyti kraujavimą. A. V. diržais pririšo, kad nieko nenutiktų kažkam kitam, nes jis norėjo pasišalinti iš ligoninės, kad agresyviai nesielgtų. A. V. buvo skirti geriami vaistai, ji jam galėjo suleisti antibiotikus, jei tokie buvo paskirti, jokių kitų vaistų tą naktį nesuleido.

Iš liudytojos D. T. apklausos protokolo matyti, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje slaugytoja. Pagal nustatyta grafiką dirbo naktį iš 2024-12-31 į 2025-01-01. 2024-12-23 į ligoninę buvo paguldytas A. V. dėl (duomenys neskelbtini). Jo tyrimai buvo neblogi ir 2024-12-30 ryte buvo išleistas namo, tačiau jam, gal seniūnaitis, vėl iškvietė greitąją ir jį vėl pristatė į ligoninę. A. V. elgėsi ramiai, nerodė jokio agresyvumo, vykdė paskirtą gydymą, t. y. gėrė paskirtus vaistus ir panašiai. Įvykio naktį tikrino A. V., jis miegojo užsidengęs galvą antklode. Ji išgirdo kolegę R. K. šaukiančią: „Ką tu padarei?“ ir ėjo pažiūrėti kas vyksta. Pamatė kaip A. V. išeina iš antros palatos. Jis iš karto nuėjo prie lifto ir jį išsikvietė. Ji atbėgo prie jo ir spėjo jį pagauti jau įėjusį į liftą. Jam tai nepatiko. Prie jos pribėgo, greičiausiai, kolegė A. S. ir padėjo jį laikyti. A. V. nenorėjo eiti, kažką žodžiais paprieštaravo, tačiau nesipriešino. Jos su kolege jį nuvedė iki jo palatos ir prifiksavo jo galūnes bei iš karto suteikė pirmąją pagalbą A. M.. Daugiau kitų ligonių po koridorius nevaikščiojo. Ar R. K. rankoje laikė lentą, pasakyti negali, nes nepamena. Kažkuriuo momentu matė, jog lenta atremta į sieną. Buvo iškviesta policija, kuri atvykusi kalbėjo su A. V., šis paaiškino, kad jis pyko, nes jo neišleidžia, tada nusiplėšė lentą. Ką darė su ta lenta nepasakojo, o galimai ji išėjo ir nebegirdėjo. A. V. buvo basomis kojomis, galimai dėl to negirdėjo kaip išėjo naktį iš palatos, buvo apsirengęs pižaminių švarku ir sauskelnėmis. A. V. 22.00 val. buvo suleisti antibiotikai ir paskirti geriami vaistai. Naktį, trečią valandą niekas jokių vaistų jam neleido, jis miegojo tuo metu. A. M. gulėjo ne jos skyriuje, todėl jos iki įvykio nematė ir dėl ko moteris buvo gydoma nežino. Nors nematė A. V. suduodamų smūgiu, tačiau apie tai papasakojo R. K. (t. 1, b. l. 57-60).

Liudytoja A. G.-C. parodė, kad dirba slaugytojos padėjėja Vidaus ir neurologijos skyriuose. Ji tą naktį kartu su slaugytoja D. T. pririšo prie lovos pacientą A. V., kad jis nepabėgtų iš ligoninės. Iš kitų slaugytojų sužinojo, kad A. V. lenta daužė per galvą kito skyriaus pacientei, kuri mirė.

Iš liudytojos A. G.-C. apklausos protokolo matyti, kad dirba pagalbine darbuotoja. (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pagal nustatyta grafiką dirbo naktį iš 2024-12-31 į 2025-01-01. Įvykio naktį, būnant skalbinių patalpoje, išgirdo triukšmą, šauksmą ir išėjo pažiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad kolegės D. T. ir A. S. parsiveda A. V. iš lifto. Tuo metu kolegė R. K. pradėjo šaukti, kad vyriškis sužalojo ligonę. Ji nežinojo jo nei vardo, nei pavardės, bet davė suprasti, kad būtent šis jų skyriaus ligonis, t. y. A. V. sužalojo ligonę, kad jis ją daužė su lenta. Kiek kartų daužė su lenta – nesakė. Buvo nuspręsta, kad reikia A. V. prifiksuoti, kad daugiau nesukeltų pavojaus sau ar ligoniams. Ji bėgo atnešti diržus ir jį prifiksavo prie jo lovos. A. V. nesipriešino joms ir nieko nepasakojo, jis tik gulėjo, žiūrėjo ir nieko nesakė. Ji apskritai ir vėliau negirdėjo jo jokio paaiškinimo apie įvykį kas įvyko. Kokie jam buvo paskirti vaistai pasakyti negali, nes tai neįeina į jos pareigas. Matė lentą, kuri buvo kraujuota ir atremta į sieną. Nematė, kad kas nors ją laikytų. Kitų ligonių po koridorių nevaikščiojo. Po įvykio iš karto buvo suteikta A. M. pagalba. A. V. buvo basomis kojomis, buvo apsirengęs maikute ir sauskelnėmis. Nepastebėjo, kad ant jo būtų kraujo. A. M. buvo sunkus ligonis, ji nei vaikščiojo, nei kalbėjo, buvo vartoma (t. 1, b. l. 63-66).

Liudytojas R. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje dirba gydytoju terapeutu skubios pagalbos skyriuje. Jam paskambino slaugytoja ir pranešė, kad vienas ligonis iš kitos palatos sumušė į kitą ligonį. Atėmė iš jo tą mušimo įrankį ir pakvietė jį į skyrių. Apžiūrėjo sumuštąją pacientę ir pamatęs žaizdas dešinėje smilkinio dalyje, ausies kaušelyje, iškarto iškvietė chirurgą, kadangi galva priklauso chirurgui. Chirurgas jo paprašė iškviesti, todėl grįžo į priėmimo skyrių ir iškvietė policiją. Kaltininkas žinomas, nes prieš tai gruodžio mėnesį jį buvo guldęs į skyrių. Nukentėjusiosios sveikatos būklė buvo sunki, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o pati ji buvo vangi, mieguista. Pasirūpinti savimi ji negalėjo, judėjo minimaliai. Mano, kad būtų galima jos būklę vadinti bejėgiška būkle.

Iš liudytojo R. D. apklausos protokolo matyti, kad dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje vidaus ligų gydytojo, skubios medicinos pagalbos vedėjo pareigose. Budėjo iš 2024-12-31 į 2025-01-01. Tiek A. M., tiek A. V. jam nebuvo žinomi, nežinojo, kad šie pacientai gydomi ligoninėje. 2025-01-01 paryčiais slaugytoja R., kurios pavardės nežino, vietiniu telefonu susijaudinusi pranešė, kad Vidaus ligų ir neurologijos skyriuje ligonis sumušė kitą ligonį. Apžiūrėjęs pacientę A. M. nustatė, kad moteriai padarytos žaizdos dešinėje galvos pusėje, plaukuotoje srityje, dešinės ausies srityje ir skruosto dešinėje. Moteris buvo vangi, mieguista. Akivaizdžiai matėsi, kad reikalingas chirurgas, nes žaizdos kirstinės. Jis pats iškvietė budintį chirurgą V. M.. Atėjęs V. M. paprašė, kad iškviestų policiją. Iš karto grįžo į savo kabinetą pirmame aukšte ir apie įvykį pranešė policijai. Apie 07.30 val. paskyrė A. M. galvos kompiuterinę tomografiją. Pagal nustatytas sveikatos apsaugos ministerijos taisykles, už galvos traumas atsakingas yra chirurgas, todėl jam pirmam įvertinus A. M. sužalojimus ir nustačius, kad sužalojimai yra padaryti galvoje, už tolimesnį gydymą atsakingas buvo V. M.. Pats įvykio kaip buvo sužalota A. M. nematė, slaugytoja sakė, kad pacientas nuo sienos nuplėšė medinę atramą ir su ja sumušė moterį. Jis buvo apžiūrėti ir vyriškio, kuris sužalojo moterį. Jis tuo metu ramiai gulėjo prifiksuotas prie lovos. Apie įvykio detales nieko nepasakojo (t. 1, b. l. 69-72).

Liudytojas T. S. parodė, kad pažįsta A. V. kaip (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoją, žino, kad jis pragyvena iš pašalpos, kartais dirba pas ūkininkus. A. V. gyveno socialiniame būste, juo rūpinosi socialinė darbuotoja, nes jis nesugeba savimi pasirūpinti, mėgsta išgerti. Jam buvo siūloma gydytis ir keisti gyvenimo būdą, jis gydytis nepageidavo. Jis du kartus guldė A. V. į ligoninę, nes pirmą kartą A. V. negalėjo vaikščioti dėl problemų su kojomis, o antrą kartą paskambino A. V. kaimynas ir pasakė, kad jis neatidaro durų. A. V. nebuvo agresyvus.

Iš liudytojo T. S. parodymų matyti, kad nuo 2021 metų dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu. A. V. gyveno vienas (duomenys neskelbtini) suteiktame socialiniame būste. Būstas buvo prastas, ne kartą buvo jam siūlyta keisti būstą į geresnes sąlygas, bet jis nenorėdavo kitur kraustytis. A. negeba pasirūpinti savo buitimi, todėl jį prižiūri socialinė darbuotoja. Jis gauna pašalpą, bet jam žinoma, kad jam socialinė darbuotoja neatiduoda visos pašalpos, duoda tik dalimis, nes jis gautą sumą tiesiog „pragertų“ per dieną. Seniūnija yra ne kartą siūliusi A. gydytis nuo priklausomybių, siūlyta keisti gyvenimo būdą ir panašiai, tačiau jo tai nedomino. A. su seniūnijos darbuotojais elgdavosi ramiai, niekada nėra agresyviai elgęsis. Jis asmeniškai yra A. ne kartą kvietęs greitąją pagalbą, yra ir kiti socialiniai darbuotojai kvietę. Tiesiog nuvažiuodavo patikrinti kaip jis gyvena, rasdavo sukniubusį, todėl ir kviesdavo. Paskutinį kartą, kai kvietė greitąją pagalbą, sulaukė iš vietinio gyventojo skambučio, kad parvežė A. iš ligoninės. Buvo šalta, namai nešildyti, buvo neramu, kad jis ten sušals. Atvažiavęs pamatė A. V. per langą, jis buvo sukniubęs, todėl iškvietė medikus, kad jie įvertintų jo būklę. Medikai pamatė kokiomis sąlygomis gyvena, matė, kad jis nesugeba atsistoti, todėl išvežė į ligoninę. A. V. trūko socialinių įgūdžių, jis negebėjo savo buitimi pasirūpinti, o paklausus ką veikei ar panašiai – atsakydavo paprastai, nes jo kasdienybė ir buitis paprasta (t. 1, b. l. 75-78).

Liudytojas E. V. atsisakė duoti parodymus teisme. Iš teisme pagarsintų jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad A. V. yra jo brolis. Iš tikro yra trys broliai, t. y. jis, A. ir A.. Visi yra vienos mamos, tačiau skirtingų tėčių. Mama yra mirusi, o savo ir A. tėvo nepažinojo. A. nebuvo sukūręs savo šeimos, gyveno vienas (duomenys neskelbtini), seniūnijos suteiktame socialiniame būste. A. sunkiai tvarkydavosi buityje, nelabai gebėdavo savimi pasirūpinti, turėjo širdies problemų. Nors jam niekada nebuvo nustatytos jokios psichinės diagnozės, tačiau pavartojęs alkoholio tapdavo agresyvus, daužydavo buities daiktus, daužydavo langus, apskritai kas papuldavo po ranka. Pamena, kad kai buvo mažas, su mama pamatydavo, kad grįžta A. išgėręs, tai lipdavo per langą ir bėgdavo su mama pasislėpti į daržinę ar kitas ūkines patalpas ir laukdavo kol jis nurimdavo arba užmigdavo. Kai jau išsiblaivydavo – būdavo ramus. Negali pasakyti ar jis atsimindavo, kad namuose daužė langus, daiktus, indus, jis tiesiog elgdavosi kaip niekur nieko. A. anksti pradėjo vartoti alkoholį ir gerdavo dideliais kiekiais bei kiekvieną dieną. A. šiaip rimto darbo neturėdavo, kartais dirbdavo pas žmones prie ūkio, gaudavo pinigų ir iš to gerdavo. Kiek žino, narkotikų nevartodavo (t. 1, b. l. 81-84).

Ekspertė L. Š. apklausiama teisiamajame posėdyje patvirtino ekspertizės metu pateiktą išvadą ir parodė, kad A. V. nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) – buvo laikino pobūdžio psichikos ir elgesio sutrikimas, dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti jam inkriminuojamos veikos padarymo metu. Taigi už tą laikotarpį nusikaltimo metu A. V. negali atsakyti, nes tuo metu jam buvo visiškai sutrikęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir po to sekanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šiuo metu tai A. V. nėra tokioje sutrikimo būsenoje, kad negalėtų suprasti kas vyksta šiuo metu, bet išliekant pakitimams dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, smegenų ir visų kitų būsenų pasikartojimų tikimybė išlieka labai didelė, jei nebus nutraukta pagrindinė toksinė medžiaga. Dabartinė jo būsena atitinka lėtinius pakitimus dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, nes jau yra tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), kas įeina į psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį. Yra ilgametė gili priklausomybė sukėlusi jau reikšmingus pakitimus, tiek asmenybės, tiek psichikos tam tikrų funkcijų – mąstymo, dėmesio ir atminties. A. V. kontroliuoti savęs savarankiškai nepajėgus, o išliekant medžiagos vartojimo tikimybei, gali kartotis ir tos būsenos. Kuo ilgiau bus nevartota medžiaga, tuo didesnė tikimybė bent jau dalinio atsistatymo.

Iš 2025-01-01 Tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025-01-01 10.35 val. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reanimacijos skyriuje konstatuota A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirtis. Priežastis – trauminis kraujo išsiliejimas į smegenis. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą sulaikytas A. V., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1- 4).

Iš 2025-01-01 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad Vidaus ligų ir neurologijos skyriaus koridoriuje prie palatos Nr. 1 ant grindų padėta pagalvė, ant jos matomos rudos spalvos dėmės (galimai kraujo) ir apgadinta siena, t. y. nuplėšta medinė pilkos spalvos atrama, kuri atremta į sieną ir ant jos matomos rudos spalvos dėmės (galimai kraujo). Palatoje Nr. 2 ties kairiąja lova ant grindų matomos rudos spalvos dėmės (galimai kraujo) (t. 1, b. l. 21-29).

Iš 2025-02-13 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų.

Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip pareigūnas nueina prie ligoninės personalo darbuotojų ir prašo papasakoti kas atsitiko. Tyrimui žinoma R. K. pasakoja (kalba žemaitiška tarme, tačiau nepakeičiant sakinio prasmės, protokole pažymima netrumpintais žodžiais): „Nervų skyriaus pacientas išsilupo nuo sienos, va ten prie durų (rodo ranka) lentą ir..“

R. K.: „Va yra kruvina lenta ir nuėjo prie mūsų pacientės gulinčios ir su ta lenta... Nesuprantu, galvoju bild kažkas, kas čia, bėgu žiūrėti, Jėzus sakau, ką tu darai? Išplėšiau tą lentą, sako dabar tau tas pats bus.“

Įsiterpia kitas medikas: „Matot, čia, čia, čia, aš paaiškinsiu truputėli, ką pats prastai žinau. Šitam koridoriuj yra du skirtingi skyriai, skirtingos sesutės. Ten yra nervų ligų skyrius.“

Toliau medikas pasakoja, kad pacientas sužalojęs pacientę, iki šiol buvo ramus ir dabar yra ramus bei nurodo, kad patirti sužalojimai yra daugybinės galvos muštinės, kirstinės žaizdos, lūžių neįtaria. Taip pat nurodo, kad su nukentėjusią moterimi nesusišnekės, nes ji jau ne pirmą dieną tokios būklės.

Ateina kita medicinos slaugytoja, kuri nurodo, kad pacientas pas juos jau gulėjo, gerą savaitę išgulėjo ir buvo išleistas namo, bet vakare vėl paguldė „kaip su (duomenys neskelbtini)“. Ir atvežė lygtais seniūnaitis, jie nesuprato. Apie psichikos ligas nieko negali pasakyti. Pareigūnas klausia ar pastarasis turi psichikos ligų, slaugytoja nurodo, kad to negali pasakyti. Nurodo, kad įtariamasis yra A. V.. Slaugytoja pasakoja, kad vakar A. V. dar klausinėjo „kur, k??“, sakė, kad yra jo draugas miręs, juokėsi iš jo, kad jis mirs, bet jis mirė. Dar klausinėjo apie autobusą, kada iš stotelės, slaugytoja jam pasakė kur naktį „trijuos“, galimai turima galvoje, trečią valandą, važiuosi. Po to pati svarsto ar jau trys valandos buvo, pasako, kad ne, iš vakaro to klausė.

Toliau kalba apie tai kokių veiksmų reikėtų imtis ir panašiai.

Pareigūnas: „O tai kaip, jis po visko parėjo pats į palatą?“

R. K.: „Ne, ne, pagavo mergaitės, jis jau ėjo į lauką, į liftą.“

Medikės nurodo, kad jis sunkiai vaikščioja, yra „pragėręs kojas, jis alkoholikas, nenueina į tualetą.“

Pareigūnas nueina į palatą ir kalbasi su A. V., klausia pastarojo kas buvo naktį?

A. V. aiškina, kad norėjo išeiti iš tų namų, pabėgti, o jo neišleido. Pareigūnai teiraujasi ar jis supranta kur yra, kad jis yra ligoninėje, gydymo įstaigoje, o ne namuose. Pastarasis aiškina, kad čia psichiatrinė „skaitos“. Pareigūnai nurodo, kad čia nepsichiatrinė. Pareigūnas klausia kodėl su lenta sudavė močiutei, pastarasis atsako, kad nemušė močiutės su lenta. R. K. pasako A. V., kad jis ir jai grasino. Matoma, kad A. V. ranka pritvirtinta prie ligoninės lovos (iš vaizdo įrašo padaroma skaitmeninė nuotrauka Nr. 1). Pareigūnas paprašo med. sesučių išeiti iš palatos. Šios išeina. A. V. kalba apie lentos nuplėšimą, sako, kad nuplėšė ir sudavė moteriai. Pareigūnas klausia, kodėl A. V. ją nuskriaudė? A. V. paaiškina, kad jo neišleido iš tų namų, jo neišleidžia, kaip „beprotnamis“ koks.

A. V. pasakoja, kad buvo paleistas į namus ir jį po to vėl atvežė čia, kad jis matė avariją. Pareigūnams atsako, jog suvokia, kad yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pareigūnas išeina iš palatos. Įrašo pabaiga.

Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip pareigūnas nueina prie palatos, šalia kurios padėtas daiktas, galimai, pagalvė. Pareigūnas įeina į palatą, kurioje yra dvi pacientės. Vienos iš pacienčių galvos dešinysis šonas sutvarstytas. Pareigūnas apžiūri aplinką ir išeina. Prie palatos, ant sienos matomi pažeidimai. Pareigūnas pasiteirauja šalia esančios moters (personalo) ar „jis“ iš tos vietos išplėšė? Moteris patvirtina, kad taip. Po to pareigūnas nueina prie R. K., užsirašo duomenis. Pareigūnas teiraujasi ar informuoti artimieji. Ši atsako, kad ne, bei nurodo, kad kiekvieną dieną aštuntą valandą ateina duktė. Pareigūnas teiraujasi ar švietė galvą, R. K. atsako, kad ne, kad sprendžia daktaras. Pareigūnas nurodo, kad reikėtų šviesti galvą. Po to eina prie pareigūno ir su juo kalbasi. Netrukus grįžta prie R. K. ir užsirašo nukentėjusios moters duomenis bei dukros telefono Nr. Pareigūnas skambina moteriai (nukentėjusiosios dukrai) ir praneša apie įvykį. Moteris prisistato, kad yra A. J.. Pareigūnas patikslina, kad nuo sienos buvo nuplėšta lenta ir su ja jos mamai sužalojo galvą. Įrašo pabaiga.

Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip pareigūnas ligoninėje nueina į palatą, kur gulėjo A. V.. Pareigūnas kalbina palatoje gulintį vyriškį ar šis girdėjo kas dėjosi? Vyriškis atsako, kad nematė, matė tik policiją. Pareigūnas klausia ar matė, kad buvo išėjęs kaimynas (A. V.) iš palatos? Vyriškis sunkiai kalba, sako kad buvo išėjęs iš palatos, kad su A. V. nebendravo, jis tiek „teprigirdi“. Į klausimą ar girdėjo, kad šūkautų, atsako, kad tiek „tesupranta“. Įrašo pabaiga.

Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip aprengiamas A. V.. Pareigūnas eina prie personalo aiškintis kas dirbo įvykio naktį. Užsirašo dirbusių medikų duomenis. Po to grįžta prie kolegos, kuris veda A. V. link lifto. A. V. pasakoja, kad jis kažką pastūmė, kažką pasiėmė. Kalba žemaitiškai, neaiškiai sako. Pareigūnas išeina prie budinčio daktaro, kitas pareigūnas lieka su A. V.. Pareigūnas užsirašo budinčio gydytojo duomenis, tai R. D.. Tada pareigūnas išeina, susitinka su kolega ir A. V.. Visi išeina į lauka, nueina prie automobilio, sėda į automobilį. Įrašo pabaiga.

Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip pareigūnas prašo A. V. iškraustyti daiktus, nusimauti striukę, pasiūlo į tualetą, po to eina į sulaikymo kamerą ir siūlo pasikalbėti. Pareigūnas klausia ar supranta kodėl čia yra?

A. V. atsako, kad turbūt už žmogžudystę.

Neina suprasti ką atsako A. V..

A. V. pasako, kad atsimena, jog tą lentelę nusiėmė.

A. V. pradeda kalbėti apie narkotikus (aiškiai nesigirdi).

Pareigūnas teiraujasi ar naktį nebuvo ištikusi (duomenys neskelbtini)?

A. V. pasako, kad buvo atsibudęs naktį. Pareigūnas klausia ar šis atsimena, kad jis mušė moterį? A. V.: „Ar senikę tą?“ Pareigūnas patvirtina, kad taip. A. V.: „Ne.“ Toliau aiškina, kad jis nebuvo ten ir negalėjo tos senikės užgauti. Pareigūnas klausia, kodėl jis ryte kitaip pasakojo? A. V. pasakoja, kad žiūrėjo fejerverkus, avariją.

Pareigūnas: „Bet, A., ryte kai aš tavęs klausiau, tu sakei, kad mušei. Kodėl dabar parodymai keičiasi?“

Pareigūnas patvirtina, kad ten gale ir buvo sumušta. Toliau su pareigūnu aiškinasi tikslią vietą.

Pareigūnas praneša, kad pastarasis sulaikomas 48 valandoms, klausia ar reikia pranešti kam nors dėl sulaikymo, dėl gynėjo.

A. V.: „Kon aš galiu pasakyt, rodos mušiau, rodos nemušiau“. Po to rankomis, pirštais braukia per galvą.

Toliau pasakoja, kad yra buvęs iškritęs, yra buvęs su broliu susimušęs, į klausimą ar yra tokių dalykų buvę kaip dabar, atsako, kad yra, tačiau ką toliau pasako, neina suprasti. Dar A. V. pasakoja, kad prašė ar seselės, ar daktarės, kad ryte jį paleistų į draugo laidotuves. Jam pasakė, kad neišleis. Pareigūnas užrakina sulaikymo kamerą. Įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 90-96).

Iš 2025-01-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. nustatyti sužalojimai:

1. Galvos ir kaklo muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir į skilvelius, kraujo išsiliejimas galvos smegenų požievio srityje, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus dešinę galvos pusę kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai visumoje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.2 ir 5.6.15 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir jų komplikacijos sąlygojo mirtį;

2. Dešiniojo peties muštinė žaizda, dešiniojo peties ir žasto odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus dešinę ranką kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo;

3. Dešiniojo kelio odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, kurie galėjo būti padaryti 12 valandų laikotarpyje iki mirties mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo;

4. Abiejų žastų, dilbių ir kairės plaštakos poodinės ir intraodinės kraujosruvos, remiantis makromorfologiniu vaizdu ir medicininių dokumentų duomenimis, su užduotyje nurodytu įvykiu nesusijusios, galėjo atsirasti tiek savaime, tiek po medicininių manipuliacijų ir kaip sužalojimai nekvalifikuojamos.

5. A. M. mirtis įvyko nuo dauginių galvos sužalojimų, kurie komplikavosi progresuojančiu centrinės kilmės širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Į tai nurodo galvos ir kaklo muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir į skilvelius, kraujo išsiliejimas galvos smegenų požievio srityje, medicininių dokumentų duomenys. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligos istorijos duomenimis A. M. mirtis įvyko 2025-01-01 10 val. 35 min. Tam neprieštarauja autopsijos metu nustatytų lavoninių reiškinių duomenys.

6. A. M. gretutinės ligos neįtakojo mirties priežasties (t. 1., b. l. 101-105).

Iš 2025-02-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus DNR tyrimą, nuoplovoje nuo medinės atramos kairės pusės rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999999998 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, nuoplovoje nuo medinės atramos dešinės pusės, gautas mišrus dalinis ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau negalima atmesti galimybės, kad mišriame DNR profilyje gali būti DNR profilis, kuris sutampa su A. V. DNR profiliu (t. 1, b. l. 119-123)

Iš 2025 m. kovo 10 – balandžio 9 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti jam inkriminuojamos veikos padarymo metu. Šiuo metu A. V. nustatoma diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (asmenybės ir elgesio sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas), dėl psichikos būsenos A. V. gali šiuo metu suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie jas parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad dėl tuometinio laikino psichikos sutrikimo tiriamojo prisiminimai apie byloje nagrinėjamą įvykį yra tik fragmentiški, netikslūs. Su A. V. galima atlikti procesinius veiksmus. A. V. gali dalyvauti teismo posėdyje. A. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

A. V. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu nustatytas laikinas psichikos sutrikimas (duomenys neskelbtini), nulemtas daugiafaktorinio poveikio centrinei nervų sistemai: (duomenys neskelbtini) dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). A. V. 2025-01-01 skirtas (duomenys neskelbtini) į raumenis, jau buvo skirtas 2024-12-31 tabletine (geriama) forma.

A. V. netikslūs ir fragmentiški prisiminimai apie byloje nagrinėjamą įvykį yra sąlygoti tuometinio laikino sąmonės sutrikimo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 168-175).

Iš Įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad A. V. sulaikytas 2025 m. sausio 1 d. 12.40 val. (t. 2, b. l. 56-58).

Iš 2025-04-17 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutarties matyti, kad įtariamasis A. V. perkeltas į specializuotą gydymo įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo (t. 1, b. l. 4-6, 8).

III. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinta baudžiamosios bylos medžiaga nustatytos faktinės aplinkybės: 2025-01-01 apie 05.00 val., (duomenys neskelbtini) ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini), trečio aukšto vidaus ligų ir neurologijos skyriuje, A. V. nusiplėšęs nuo koridoriaus medinę atramą, ja ne mažiau nei du kartus sudavė antroje palatoje lovoje gulėjusiai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), į galvos, kaklo ir dešinio peties sritį, taip padarydamas galvos ir kaklo muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir į skilvelius, kraujo išsiliejimą galvos smegenų požievio srityje, dėl ko nuo dauginių galvos sužalojimų, kurie komplikavosi progresuojančiu centrinės kilmės širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu, 10.35 val. A. M. mirė.

Liudytojos R. K. parodymai patvirtina, kad ji akivaizdžiai matė, kaip A. V., nekreipdamas jokio dėmesio į jos šauksmą, virš galvos iškeltose rankose laikoma medine atrama sudavė pacientei A. M. į galvos sritį. Taip pat iš liudytojos R. K. parodymų matyti, kad tai nebuvo pirmas smūgis, nes ji prieš tai girdėjo triukšmą ir dėl to atėjo į palatą. Iš liudytojų D. T. ir A. G.-C. parodymų matyti, kad jos A. V. po įvykio sulaikė lifte, parvedė į palatą ir pririšo prie lovos. Ištyrus iš įvykio vietos paimtą medinę atramą nustatyta, kad nuoplovoje nuo medinės atramos rastas žmogaus kraujas ir nustatytas A. M. DNR profilis su 99,9999999999999999998 % tikimybe, bei gautas mišrus dalinis ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis. Taigi DNR tyrimas patvirtina R. K. parodymus, kad ji atėmė iš A. V. medinę atramą ir tokiu būdu ant jos fiksuotas mišrus dalinis dviejų asmenų DNR profilis. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. M. kelių valandų laikotarpyje iki mirties patyrė ne mažiau kaip du smūgius kietu buku daiktu paveikus dešinę galvos pusę ir dešinįjį petį. Buvo padarytos galvos ir kaklo muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje pusėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir į skilvelius, kraujo išsiliejimas galvos smegenų požievio srityje. A. M. mirtis įvyko nuo dauginių galvos sužalojimų, kurie komplikavosi progresuojančiu centrinės kilmės širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu.

Tokiu būdu teisminio nagrinėjimo metu ištirtų, tarpusavyje susijusių ir vienas kitą patvirtinančių duomenų visetu nustatyta, kad A. V. suduodamas ne mažiau kaip du smūgius A. M. į gyvybei pavojingas vietas padarė sužalojimus nesuderinamus su gyvybe ir dėl padarytų sužalojimų pasekmių A. M. mirė.

Nukentėjusiosios A. J., liudytojų R. K., R. D. parodymai, teismo medicinos specialisto ištirta medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji A. M. dėl komplikacijų po (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savarankiškai nejudėjo, negalėjo pasirūpinti savimi, todėl buvo bejėgiškos būklės.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui.

Tokiu būdu konstatuotina, kad A. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri įstatymo leidėjo apibrėžta BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

IV. Priverčiamoji priemonė ir jos skyrimo motyvai

Baudžiamojoje byloje remiantis Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atlikus psichologinį-psichiatrinį A. V. tyrimą konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. V. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti jam inkriminuojamos veikos padarymo metu. Šiuo metu A. V. nustatoma diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (asmenybės ir elgesio sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas).

Be to, vertinant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio A. V. parodymus tiek teisme tiek ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis neprisimena baudžiamojo įstatyto uždraustos veikos padarymo aplinkybių ir tai atitinka psichologinio-psichiatrinio tyrimo metu nustatytą diagnozę - laikiną psichikos sutrikimą – (duomenys neskelbtini), nulemtą daugiafaktorinio poveikio centrinei nervų sistemai: (duomenys neskelbtini) dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad ekspertizės aktu konstatuotas išvadas dėl A. V. psichologinės, psichiatrinės sveikatos būklės, gebėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu ekspertizės aktą pateikusi ekspertė L. Š. patvirtino visa apimtimi ir teisminio nagrinėjimo metu bei nurodė, kad A. V. negali būti be priežiūros dėl aukštos pakartotinumo rizikos, todėl būtinas stacionarus stebėjimas ir gydymas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje dėl jo pavojingumo ir galimo veiksmų pakartotinumo.

Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

BK 98 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

BK 98 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare.

Taigi surinkus pakankami duomenų, patvirtinančių, kad A. V. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nustačius, kad veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir valdyti savo veiksmų, bei atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo uždraustos padarytos veikos sunkumą bei pavojingumą, galimą pakartotinumą, A. V. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

V. Kiti spręstini klausimai

A. V. sulaikytas 2025-01-01, 2025-04-17 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi A. V. perkeltas į specializuotą gydymo įstaigą – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Ši prievartos priemonė paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: A. V. daktiloskopinė kortelė, A. V. DNR (seilių) pavyzdžiai, medinė atrama, kurie saugomi PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Klaipėdos AVPK daiktų saugykloje), nutarčiai įsiteisėjus, kaip menkaverčiai, sunaikintini.

Vokas su 2 vnt. skaitmeninių laikmenų paliktinas saugoti prie bylos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 4 punktu, 307 straipsnio 6, 7 dalimis, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, esant nepakaltinamam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, A. V. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

A. V. paskirtą prievartos priemonę – perkėlimą į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: A. V. daktiloskopinę kortelę, A. V. DNR (seilių) pavyzdžius, medinę atramą, saugomus Klaipėdos AVPK daiktų saugykloje, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Voką su 2 vnt. skaitmeninių laikmenų palikti saugoti prie bylos.

Nutartis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.