Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-13 · Civilinė byla Nr. 2S-203-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-13
Bylos Nr.
2S-203-450/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41253-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
Ž. A.
Kategorijos
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-203-450/2015Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-41253-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 121.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas, civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui Ž. A., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. L., dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Ž. A. 95 080 Lt skolos, penkių procentų metinių palūkanų nuo 95 080 Lt už 5 metus iki ieškinio padavimo ir penkių procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Šalies argumentai

Dėl nurodyto teismo sprendimo atsakovas Ž. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o neatleidus, atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi atidėjo atsakovui Ž. A. žyminio mokesčio dalies, t.y. 3 177 Lt mokėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėtas atsakovo apeliacinis skundas.

Teismas nustatė, kad už apeliacinį skundą turi būti mokamas 3 377 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 4 d.). Atsakovas, kreipdamasis su apeliaciniu skundu, pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio dalį.

Iš byloje esančių atsakovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas moka pinigus už vaiko išlaikymą, jo lėšos, esančios sąskaitose, yra areštuotos, per mėnesį gauna tik apie 1 000 Lt pajamų, jokio turto neturi. Įvertinęs atsakovo į bylą pateiktus jo sunkią materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, atsakovas neturi pakankamai lėšų, kuriomis disponuodamas šiuo metu galėtų sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį (3 177 Lt), tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, sveikas asmuo, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo jo visiškai atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad teisingiausia atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti atsakovą Ž. A. sumokėti 3 177 Lt žyminį mokestį.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų padaryti motyvuotą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Nėra duomenų apie atsakovo pajamas ir turtą 2014 metais, nėra duomenų, kad atsakovas neturi santaupų, indėlių. Atsakovas bylą vedė ir ves per advokatą, šioje byloje advokatui jau sumokėjo 1 500 Lt, todėl darytina išvada, kad jis turi lėšų atsiskaityti už teikiamas teisines paslaugas, jam valstybės garantuojama teisinė pagalba nereikalinga, o tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad atsakovas nėra nepajėgus sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Neatitinka tikrovės atsakovo teiginiai, esą jis reguliariai dengia išlaikymo ieškovui įsiskolinimą. Priešingai, teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą dėl teismo sprendimo teikti išlaikymą vaikui nevykdymo, yra konstatavę, kad atsakovas neteikė išlaikymo, nesant jokių objektyvių pasiteisinimų ar priežasčių ir pripažino atsakovą kaltu pagal BK 164 str. ir 245 str. Atsakovas niekada nesinaudojo savo banko sąskaitomis, siekdamas apsunkinti išlaikymo išieškojimą. Atsakovas savo vardu neįgijo jokio registruojamo turto tuo pačiu tikslu. Atsakovas turėjo lėšų po 1 000 Lt kas mėnesį mokėti už taksi veikloje naudojamą nuomojamą automobilį, kurio vertė buvo tik 3 000 Lt. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. birželio 12 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR FR 1042-7118 nurodė, kad Ž. A. apskaitomos veiklos pajamos yra artimos patiriamoms išlaidoms, veiklos pelnas yra mažas ir ekonomiškai nepagrįstas. Visgi patikrinime nebuvo tirtos Ž. A. pragyvenimo pajamos. Teismas, atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimą, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nemoka savo kreditoriams, įskaitant valstybę. Atsakovas ne kartą baustas baudomis už tai, kad neteikia informacijos apie savo turtinę padėtį, tačiau baudos iki šiol neapmokėtos, todėl nėra jokios tikimybės, kad atidėtą žyminio mokesčio dalį bus įmanoma išieškoti priverstine tvarka. O tai reiškia, kad faktiškai atsakovas pasinaudos atleidimo nuo žyminio mokesčio galimybe, nors teismas konstatavo, jog tam nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui Ž. A. atidėtas žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą mokėjimas. Dėl nurodytos nutarties ieškovas R. A. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas ją panaikinti ir įpareigoti atsakovą sumokėti žyminį mokestį.

Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio trečioje dalyje numatyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Remiantis CPK 100 straipsnio 2 dalimi, dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą. Taigi šioje teisės normoje aiškiai įvardyti asmenys, turintys teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, susijusios su žyminiu mokesčiu. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys, dėl kurių teismo nutartis, susijusi su žyminiu mokesčiu, nėra priimta, apskųsti tokios nutarties neturi teisės, kadangi tokia galimybė nenumatyta Civilinio proceso kodekse ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą yra susijusi ne su apeliantu R. A., o su atsakovu Ž. A., todėl apeliantas neturėjo teisės jos skųsti, o pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti apelianto paduotą atskirąjį skundą (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.). Kadangi to padaryta nebuvo, o aplinkybė, kad apeliantas neturėjo teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto (ieškovo) R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nutraukti.

Teisėja Asta Radzevičienė