Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. N., jo atstovui advokatui R. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. 2014 m. lapkričio 4 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jame nurodyta, kad jis 2014 m. lapkričio 1 d. 10.18 val. (duomenys neskelbtini) ., vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , atbuline eiga, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 9, 101, 222 p. reikalavimus. Už tai numatyta administracinė atsakomybė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už [...] pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

I. N. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad 2014-10-31 apie septintą vakaro susitiko su O. K., kuris norėjo pirkti jo mašiną, mašina registruota mamos vardu, bet jis ja važinėja. O. K. atvažiavo iš Skuodo, dokumentus surašė sesuo, pasirašė mama ir O.. O. vairuotojo pažymėjimo neturi. Į A. pas draugą išvažiavo tuo pačiu automobiliu „Renault Laguna“. Jis vairavo, šalia sėdėjo O.. S. K. sutiko gimtadienyje, ten miegojo. K. S. paskambino, jis prašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą, O.buvo už vairo, jis atsisėdo keleivio pusėje, kurioje pusėje gale atsisėdo Simas, negali pasakyti. Atvažiavę į Skuodą pasiėmė M. M., šis atsisėdo mašinos gale, dešinėje pusėje, Simas sėdėjo už vairuotojo nugaros. Tuomet nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. S. su M. nuėjo į parduotuvę. Išėjęs iš parduotuvės M. M. pasakė, kad Simas kabinėjasi prie senyvo amžiaus žmogaus, šiam žmogui išėjus iš parduotuvės, jie prie jo priėjo. Žmogus išsikvietė sūnus, vienas iš jų spyrė O.i į pilvą, sakė „dinkit iš čia“. Į mašiną atsitrenkė O., išlipę apžiūrėjo, kas įvyko. Pabėgo, nes bijojo, kad nesumuštų. Keleivio pusėje iš vidaus apie pusę metų neatsidaro mašinos durelės, jis išlipo per vairuotojo pusę. O. žinojo, kad neatsidaro keleivio pusėje priekinės durelės. Gal ir matė kas, kad jis išlipo per vairuotojo pusę.

Liudytojas S. K. parodė, kad I. N. pažįsta apie metus laiko. O. K. pažįsta iš matymo. O. K., I. N. sutiko (duomenys neskelbtini) kaime, pas draugą šventė Helovyną, buvo daug žmonių. Su I. N. bendravo vakarėlio metu. Kaip įsėdo į automobilį neprisimena, atsibudo mašinos gale, atrodo, kad sėdėjo už vairuotojo, kas prieš jį sėdėjo, neatkreipė dėmesio. Pabudo prie parduotuvės, nuėjo alaus, ten pradėjo kabinėtis prie senyvo amžiaus žmogaus. Išėjęs iš parduotuvės, nuėjo pas draugą, gyvenantį šalia, išgirdo bumbtelėjimą. Jam atėjus nieko nebebuvo, buvo žmonės iš kitos mašinos. Nelabai ką prisimena, paaiškinimą surašė pareigūnas, neblaivumo nenustatinėjo, mano, kad buvo labai neblaivus, baliavojo visą naktį. Kad vairavo I. sakė dėlto, kad jo mašina buvo, yra matęs jį vairuojant automobilį. 2014-11-01 buvau apklaustas policijos pareigūnų, po apklausos bendravo su I. N., susitiko atsitiktinai, apie įvykį šiek tiek kalbėjo.

Liudytojas M. M. parodė, kad 2014-11-01 susiskambino su O. K., sutarė susitikti. Privažiavo su automobiliu, kuris yra Irmanto. Kiek prisimena, vairavo O. K.. Jis sėdėjo gale, už vairuotojo, dar buvo S. ir I.. I. sėdėjo keleivio pusėje, priekyje, S. gale. Automobilyje su S.gėrė brendį. S. miegojo, jį pažadino, jis ir vėl miegojo. Sustojo (duomenys neskelbtini) kaime, prie parduotuvės. Jis išlipo, mašinoje liko O., I. ir S.. O. prie vairo, I. šalia ir S. gale. Parduotuvėje nusipirko alaus, išėjus iš parduotuvės stovėjo vaikinai, pradėjo grasinti, jie išsigando. Parduotuvėje incidentų neprisimena. Jis buvo vienas, iš keleivių niekas nebuvo atėjęs. P. norėjo juos primušti. Buvo jis, O. ir I., S. buvo pas draugą kitame kieme. Jis įlipo į galą, priekyje už vairo O., I. šalia. Kai bumbtelėjo, jis paliko mašinoj, O. ir I. išlipo per vairuotojo pusę. Durelės yra sugedusios iš senų laikų. Kur paliko O. ir I., nežino. Kai išlipo, apžiūrėjo mašiną ir nuėjo, kur, nežino. Nematė, kad jie būtų pabėgę. Policijos pareigūnams davė paaiškinimus, juos užrašė pareigūnai, blaivumo nenustatė, jautėsi neblaivus. Kai kuriuos momentus prisimena, sakė, kad vairavo O..

Liudytojas P. P. parodė, kad 2014-11-01 paskambinęs tėvas pasakė, kad parduotuvėje jį apstojo jaunuoliai. Kai atvažiavo, tėvas buvo prie savo mašinos, aplink jį jaunuoliai. Iš tų jaunuolių atpažįsta salėje sėdintį prie lango, pilku megztiniu, I. N., buvo dar vienas, kurio čia nėra, iš karto pamatęs atpažintų. Ranka tą jaunuolį nustūmė, sakė, kad pasitrauktų. Į mašiną įlipo du jaunuoliai. I. N. sėdėjo už vairo. Paties įsėdimo momento nematė, priėjęs iš tos pusės, kur vairuotojo durelės, pasakė jam, kad šis yra girtas, keleivio pusėje kažkas sėdėjo, salėje nemato. Kai tai pasakė, šis dideliu greičiu stūmėsi atgal ir įpuolė į automobilį. Jis pasakė tėvui, kad kviestų policiją, atsisukus jų nebebuvo, pamatė bėgančius.

Liudytojas O. K. parodė, kad pirko I.automobilį, I. vairavo automobilį, jis vairuotojo teisių neturiu, draugas būtų vežęs į darbą. Aleksandrijoje pas draugą šventė gimtadienį, ryte S.važiavo pas draugą į (duomenys neskelbtini) kaimą. S. K. kabinėjosi prie senyvo amžiaus žmogaus. Jam išėjus iš parduotuvės, pamatė to žmogaus du sūnus. Vienas iš kojos spyrė jam į pilvą. Jis sėdau už vairo, Irmantas šalia. Stumdamasis atgal trenkėsi į kitą mašiną. Senyvas vyras sakė, kad duotų raktelius, jis sakė, kad neduos, tuomet šis trenkė jam į veidą. Tada jis išlipo ir bėgo. Kad jis girtas, jam niekas nesakė. .

Liudytojas E. N. parodė, kad 2014 m. lapkričio 1 d. buvo gautas pranešimas apie įvykį, nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, asmenys iš eismo įvykio buvo pasišalinę, buvo liudytojų, protokolą surašė pagal liudytojų paaiškinimus. P. buvo paminėjęs, kad jaunuolis buvo šviesiais plaukais, smulkaus sudėjimo. Kiti liudytojai irgi rašė paaiškinimus. Bendravo su S. K., M. M., jų blaivumas nebuvo nustatomas, neatrodė girti. Kvietėsi į automobilį po vieną asmenį ir uždavinėjo klausimus, apklausiami asmenys rišliai kalbėjo, vienas iš jų minėjo, kad vakarykščiai buvo gėrę. Atvykę į įvykio vietą žinojo, kad automobilis priklausė I. N.. Sutartį dėl automobilio pardavimo atnešė kitą dieną po apklausų. 2011-11-01 buvo apklausti M. M., P. P., K. P.. 2014-11-01 neturėjo informacijos, kad automobilis perleistas. I. N. ir O. K. buvo apklausti 2014-11-04, tada buvo atnešta ir sutartis apie automobilio perleidimą.

Liudytojas K. P. (vyresnysis) parodė, kad visų šventų dieną žmona pasiuntė į parduotuvę apsiprekinti. Prekinantis pajuto smūgį į petį, atsisukus pamatė jaunuolį, šis jam pasakė „tėvai, nuskusiu“. Koridoriuje gavo smūgį iš kojos, griebė už peties. Išėjęs į lauką matė šviesų jaunuolį stovintį prie vairuotojo durelių, tamsusis priėjo prie jo. Visi jaunuoliai dvelkė alkoholiu. Padėjęs prekes į mašiną paskambino sūnui, kad jaunuoliai neleidžia praeiti. Atvyko sūnūs, tuo metu paskambino žmona, pasakė, kad nusižudė jos brolis. Girdėjo sūnų P. sakant jaunuoliams „visi esat girti“. Užsivedus mašinai, pasigirdo smūgis, sudaužė sūnaus mašiną. Jis norėjo paimti jų mašinos raktelius, raktelių nebuvo, buvo naujoviška kortelė, tuo metu jis buvo pasilenkęs į jų automobilį, priekyje abejose vietose jaunuoliai sėdėjo, kuris buvo už vairo nežino, kuris šalia taip pat neprisimena, buvo nuo gautos žinios streso būsenoje. Ieškojo aplink vairą raktelių, suradęs užraktą, paėmė. Rinko policijos numerį, atsisuko pažiūrėti mašinos numerių, vyrukų jau nebebuvo prie mašinos.

Liudytojas K. P. (jaunesnysis) parodė, kad 2014-11-01 apie 10 val. paskambino tėtis, sakė, kad reikia pagalbos, prie jo kabinėjasi jaunuoliai. Su broliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės. Pasistatė mašiną, jų mašinos galas buvo į jo mašinos priekį. Nustačius kuris lindo prie tėčio, nuėjau ieškoti žmogaus plika galva. Eidamas prie mašinos, matė iš mašinos išlipant jaunuolį šviesiais plaukais. Buvo du jaunuoliai tamsiais plaukais, vienas plikai nusiskutęs. Tamsiais plaukais jaunuolis stovėjo šalia mašinos, pusiau išlipęs iš mašinos buvo šviesiais plaukais jaunuolis. Jų susėdančių į automobilį jis nematė, buvo nuėjęs ieškoti jaunuolio, kuris kabinėjosi prie tėvo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Byloje ginčas kilęs dėl to, kas vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuomet šis automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. N. nurodė, kad apklausus asmenis dėl įvykio jam nekilo abejonių, kad automobilį vairavo I. N.. Teismo posėdžio metu buvo apklausti kartu su I. N. į Kaukolikų kaimą Skuodo rajone atvykę jaunuoliai – S. K., M. M., kurie teismo posėdyje tvirtino, kad automobilį vairavo O. K., šią aplinkybę pripažino ir jis pats. Iki protokolo surašymo buvo užrašyti minėtų asmenų paaiškinimai, S. K. buvo nurodęs, kad automobilį į Kaukolikų kaimą vairavo I. N., tačiau kaip matyti iš liudytojų parodymų visumos, tuo metu, kai po konfliktinės situacijos I. N., O. K. ir M. M. susėdo į automobilį ir važiuojant atbuline eiga buvo kliudytas už jų buvęs automobilis, S. K. buvo nuėjęs pas šalia gyvenantį draugą ir kas būtent tuo momentu sėdėjo už vairo, nematė, jam grįžus į įvykio vietą, ten nebebuvo nei I. N., nei O. K.. Jaunuolių vadinamas „senyvo amžiaus vyru“ K. P., prie kurio kabinėjosi S. K., parodė negalintis tvirtai nurodyti, kuris jaunuolis sėdėjo už vairo, liudytoju apklaustas jo sūnus K. P. tvirtino iš toliau esančio kiemo, kuriame aiškinosi su S. K. dėl savo tėvo, po automobilių susidūrimo matęs pusiau išlipusį pro vairuotojo dureles šviesiais plaukais jaunuolį, tai yra I. N.. Duodamas paaiškinimus I. N. nurodė, kad galbūt jis yra kaltinamas vairavęs automobilį todėl, jog kas nors matė jį išlipantį iš automobilio pro vairuotojo dureles. Paaiškino, kad priekinės keleivio pusės durelės iš vidaus neatsidaro, yra sugedusi spynelė. Iš Skuodo r. PK buvo gautas raštas, kad automobilis „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , stovintis saugojimo aikštelėje, buvo apžiūrėtas, priekinės keleivio pusės durelės neatsidaro nei iš vidinės, nei iš išorinės pusės (77 b.l.). Liudytojas P. P. parodė, kad jis nematė jaunuolių įsėdimo į automobilį momento, priėjęs iš tos pusės, kur vairuotojo durelės, pasakė vairuotojui, kad šis yra girtas, jis atpažino vairuotoją teismo posėdžio salėje kaip I. N.. Byloje nėra duomenų, kad P. P. dėl kokių nors aplinkybių siektų apkalbėti I. N., jo parodymai buvo tvirti ir nuoseklūs, jis gerai įvykio vietoje įsidėmėjo O. K., nurodydamas, kad šitas jaunuolis daugiausia lindo į akis, buvo girčiausias, jis nustūmęs jį ranka, vėl jam lendant, koja jį nustūmė. Tai, kad I. N. ir O. K., atvykdami į apklausas 2014-11-04, pateikė policijos pareigūnui automobilio perleidimo sutartį, teisiškai nėra reikšmingas faktas, tai vertintina kaip būdas savo pasirinktą versiją padaryti įtikinamesnę. O. K. parodymai, kuriuose jis tvirtina vairavęs įvykio metu automobilį vertintini kaip bandymas padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės, nes I. N. turi vaiką, gyvena šeimoje, turi vairuotojo pažymėjimą, kuris jam būtinas verčiantis pagal verslo liudijimą. Taigi esant aptartų įrodymų visetui, darytina išvada, kad I. N. vairavo automobilį, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, pažeisdamas kelių eismo taisykles ir jo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, taip pat į pažeidimo pobūdį bei aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. N. skirtinas sankcijoje nurodytos nuobaudos vidurkis.

I. N. išaiškintina, kad transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

I. N. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) (1013,67 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones ketveriems metams atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 330 straipsniu I. N. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Nutarimui įsiteisėjus, iškelti administracinę bylą O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., už melagingų parodymų davimą 2014 m. lapkričio 18 d. Skuodo rajono apylinkės teisme, teismo posėdžio metu apklausiant jį liudytoju administracinio teisės pažeidimo byloje, iškeltoje I. N. pagal ATPK 130 str. 1 d., įspėtam dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, už jo parodymus, kad I. N. pažeidimo padarymo metu, t.y. 2014-11-01 10.18 val., (duomenys neskelbtini) automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vairavo ne I. N., o jis.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Nutarimo dalis dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo O. K. neskundžiama.

INFORMACIJA: Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nuta­rimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos, į valstybinės mokesčių inspekcijos atitinkamas są­skaitas (įmokos kodas 6030) ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.