Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno šiltadaržiai“ atskirąjį skundą ir A. M. Š. atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9699-285/2012 pagal pareiškėjos kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kauno apygardos teisme 2012-06-22 gautas apeliantės prašymas dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo, nes su pareiškėju pasirašė taikos sutartį (T.2, b.l. 55).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas pagal apeliantės A. M. Š. atskirtąjį skundą nutrauktinas.

Apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios (CPK 308 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliantė A. M. Š. prašymą dėl atsisakymo nuo skundo pasirašė savo vardu, todėl laikytina, kad suinteresuotojo asmens valia atsisakyti skundo yra išreikšta tinkamai (CPK 51 str. 1 d., 56 str. 3 d.).

Apeliantų atskirojo skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (CPK 42 str. 2 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis nebuvo apskųsta kitų asmenų, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 str. 1, 2 d., 338 str., 42 str. 2 d.). Pažymėtina, kad atskirojo skundo atsisakęs asmuo jo pakartotinai paduoti neturi teisės (CPK 308 str. 3 d.).

BUAB „Kauno šiltadaržiai“ atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto, yra pagrįsta ir teisėta.

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). CK 4.175 straipsnyje nustatyta, kad gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“ – normos, pagal kurias nagrinėjami prašymai dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 straipsnyje. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnio nuostatas nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Hipotekos registre įregistruotas hipotekos lakštas, kodas (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais), kuriuo A.. M. Š. kreditorei akcinei bendrovei SEB bankas įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, užtikrindama prievolių pagal tarp akcinės bendrovės SEB bankas ir uždarosios bendrovės „Kauno šiltadaržiai“ 2006-12-12 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)įvykdymą (T.1, b.l. 113-124). Iš bylos duomenų nustatyta, kad, pasirašydamos hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais), šalys susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkas pažeis 2006-12-12 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir jos pakeitimuose, papildymuose nustatytus terminus ir sąlygas. Kauno apygardos teismo 2012-02-14 nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Kauno šiltadaržiai“ iškelta bankroto byla (T.1, b.l. 8-9), nutartis yra įsiteisėjusi. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (ĮBĮ 16 str.). Kadangi skola bankroto nutarties įsiteisėjimo dienai sudarė 198642,37 Lt sumą, kreditorė kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš A. M. Š. įkeisto nekilnojamojo turto (T.1, b.l. 4-5).

Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012-04-02 nutartimi areštavo hipoteka įkeistą A. M. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir įspėjo tiek skolininkę uždarąją akcinę bendrovę „Kauno šiltadaržiai“, tiek įkeisto turto savininkę A. M. Š., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių (T.1, b.l. 126-127). Bylos duomenimis nutartis skolininkės bankroto administratoriui bei pačiai įkeisto turto savininkei buvo įteikta 2012-04-05 (T.1, b.l. 136-137). Skolininkei per nustatytą terminą skolos negrąžinus, kreditorė, vadovaudamasi CPK 558 straipsnio 2 dalimi, 2012-05-09 Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (T.2, b.l. 5-6). Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012-05-15 nutartimi, konstatavusi, kad prievolė pagal 2006-12-12 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai ir laiku neįvykdyta, kreditorės reikalavimą, parduoti įkeistą turtą iš varžytynių, patenkino (T.2, b.l. 10-11). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo išvada.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinio turto pardavimo iš viešųjų varžytynių tuo atveju, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo skolinio įsipareigojimo (CK 4.192 str. 1 d.). Ši bendroji išieškojimo iš įkeisto turto taisyklė taikoma, kai nėra ypatingų, įstatyme nustatytų aplinkybių, kurioms esant kreditorius įgyja teisę patenkinti turimą reikalavimą iš įkeisto turto prieš terminą. Viena tokių aplinkybių yra nustatyta CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte – skolininko ar įkeisto daikto savininko (ne fizinio asmens) bankroto procedūros pradėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2012). Nagrinėjamu atveju yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. CPK 560 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo teiginį, kad teismas, nutartimi leidęs išieškoti skolą tiesiogiai iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno šiltadaržiai“ turto, pažeidė imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, laiko nepagrįstu. Teismo nuomone apeliantė netinkamai interpretavo pirmosios instancijos teismo nutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais), įkeistas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso A. M. Š.. Faktiškai 2012-05-15 nutartimi nurodyta priverstinai parduoti A. M. Š. priklausantį įkeistą ir teismo nutartimi areštuotą nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu išieškant skolininkės 198642,37 Lt sumos skolą. Todėl teismas nesutinka, kad minėta nutartimi išieškojimas buvo nukreiptas į bankrutuojančios įmonės turtą.

Pagal suformuotą teismų praktiką CPK 560 straipsnio 3 dalies normos taikymas aktualus tada, kai bankroto byla keliama įkeisto turto savininkui, nes bankroto procedūros metu yra apskaitomas, realizuojamas ir įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti panaudojamas bankrutuojančios įmonės (ne trečiųjų asmenų) turtas. Tuo atveju, kai skolininkui, kurio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas tretiesiems asmenims, ne jam priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, iškeliama bankroto byla, kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto bendra CK 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinės išieškojimo procedūros iš įkeisto turto pradėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2012).

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal suinteresuotojo asmens A. M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutraukti.

Bankrutuojančios UAB „Kauno šiltadaržiai“ atskirąjį skundą atmesti – Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.