- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-28
- Bylos Nr.
- 2YT-4657-1179/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01657-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Renkytė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. ir suinteresuoto asmens G. K. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja R. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos B. K. mirties, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina B. K.. Pareiškėja po motinos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pažymėjo, kad daugiau nei 6 metus pareiškėjos mama gyveno kartu su pareiškėja jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), pastaroji slaugė motiną.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškėjos R. L. pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimu į pareiškėjos R. L. pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo G. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos B. K. mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą.
4.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos R. L. ir suinteresuoto asmens G. K. motina B. K.. Po motinos mirties nei jis, nei pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė palikimą, pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pažymėjo, kad ginčo dėl palikimo priėmimo tarp jo ir pareiškėjos nėra.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja R. L. atsiliepimu į suinteresuoto asmens G. K. pareiškimą su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
6. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir NŽT atsiliepimų į suinteresuoto asmens G. K. pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimai tenkintini
7. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Z. K. ir B. K. sudarė santuoką. Z. K. ir B. K. susilaukė vaikų R. L. (K.) ir G. K.. Z. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro duomenų išrašo nustatyta, kad B. K. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė B. K.. Šilutės rajono 3-ojo notarų biuro notarė A. A. 2022 m. spalio 6 d. pranešimu nurodė, kad po B. K. mirties į Šilutės rajono 3-ąjį notarų biurą įpėdiniai nesikreipė.
8. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo prašo nustatyti juridinį faktą, kad jie priėmė palikimą, atsiradusį po motinos B. K. mirties, pradėję faktiškai valdyti paveldimą turtą. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
9. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo G. K. nurodė, kad jie po motinos B. K. mirties prižiūrėjo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir jį valdė. Suinteresuoti asmenys minėtų aplinkybių neginčijo. Atsižvelgus į pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. K. nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. K. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo G. K. po motinos B. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdami įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
10. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai ir į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui, pareiškimai kaip pagrįsti, tenkintini, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja ir suinteresuotas asmuo G. K. po motinos B. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos R. L. ir suinteresuoto asmens G. K. pareiškimus tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu ir paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.