Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento atstovei E. G. bei vyriausiajam specialistui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2018 m. birželio 26 d. surašytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos statinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-1678-(15.53), kurį surašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas V. K., dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo), t. y. neypatingo statinio savavališkos rekonstrukcijos (b. l. 3-10). Valstybinė Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 21 surašė M. S. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR-P-485-2018, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. 14.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. 16.00 val. jis rekonstravo neypatingos kategorijos pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neturint tam privalomojo statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeidus Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą (b. l. 36-37).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau - Kauno departamentas), vadovaudamasis Inspekcijos viršininko 2013-10-13 įsakymu Nr. 1 V-158 „Dėl valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininko 2010 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1V-95 „Dėl valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos reidų galimoms neteisėtoms statyboms išaiškinti organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, nuo 2018-06-20 iki 2018-06-28 vykdydamas Kauno departamento direktoriaus užduotį (Inspekcijos dokumentų valdymo sistemoje reg. Nr. 4590941, atliko planinį reidą galimai savavališkoms statyboms išaiškinti Kaišiadorių r., Kaišiadorių seniūnijoje ir Žiežmarių apyl. sen. (reido ataskaitos reg. Nr. FAK-1723, registravimo, data 2018-06- 27), kurio metu buvo nustatyta, kad statytojas M. S. (toliau - statytojas), savavališkai, neturėdamas tam privalomo statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini): įrengdamas iš namo išorės naujas sienų ir stogo laikančias konstrukcijas, tuo pačiu pakeisdamas namo išvaizdą ir tūrį. Statytojui 2018 m. birželio 26 d. surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK- 16780.

Inspekcijos Kauno departamento atstovė E. G. prašė asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą pagal LR ANK 352 str. 5 d., paskirti sankcijos ribose numatytą nuobaudą - baudą. Tokį inspekcijos atstovės E. G. prašymą pilna apimtimi palaikė inspekcijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas V. K., kadangi statytojas M. S. savavališkai, neturėdamas tam privalomojo statybą leidžiančiojo dokumento, rekonstravo gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą, įrengdamas iš namo išorės naujas sienų ir stogo laikančias konstrukcijas, tuo pakeisdamas namo išvaizdą ir tūrį, ką patvirtina bylos rašytiniai duomenys, t. y. statytojui surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK- 16780.

M. S. pilnai pripažino kaltę dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. Pripažino aplinkybę, jog neturėdamas tam privalomo statybą leidžiančio dokumento, jis rekonstravo gyvenamosios paskirties pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini): įrengdamas iš namo išorės naujas sienų ir stogo laikančias konstrukcijas (tuo pakeisdamas namo išvaizdą ir tūrį), tačiau prieš savaitę laiko pateikė įstaigai būtinus dokumentus pastato rekonstrukcijai atlikti. M. S. teigimu, šiame name jis gyvena su šeima, kurioje auga nepilnamečiai vaikai (4 ir 7 metų amžiaus), sutuoktinė nedirba, o jis vienas yra šeimos išlaikytojas. Šiame name gyvena jis su šeima ne vienerius metus, šaltu sezonu jame būna šalta, todėl namo rekonstrukcija buvo būtina. Pažeidėjas paaiškino, kad dokumentų tvarkymas užtruko, nes reikėjo kreiptis į architektę (pastaroji ilgą laiko sirgo) bei rekonstrukcijos projektą reikėjo derinti su kitomis institucijomis, o tai užtruko ilgesnį laiką, todėl, neturėdamas tam privalomo statybą leidžiančio dokumento (pastato rekonstrukcijos projekto), jis pradėjo atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, tikslu, kad rekonstrukcijos darbai nenusikeltų į rudenį. Nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį pažeidimą ir prašė skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.6 papunktyje nustatyta, kad kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų ir tuo pakeičiami (padidinami arba sumažinami) bet kurie statinio matmenys, tokia statyba laikoma statinio rekonstravimu.

Statybos techniniame reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nustato statinių naudojimą pagal jų paskirtį, ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą, nesudėtingųjų statinių sąrašą ir nesudėtingiesiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus (1 punktas). Šio reglamento 2 punkte nustatyta, kad statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, skirstomi j nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius statinius. Šis reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, kurioje nustatyta, kad neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 ir 4 dalys ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nustato, kad naujo neypatingo statinio rekonstravimui statytojas teisė aktų nustatyta tvarka privalo parengti statinio rekonstravimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą rekonstruoti statinį. Statytojas aukščiau minėtų dokumentų skyriui nepateikė, nustatytas savavališkos statybos faktas.

Atsižvelgiant į tai, Kauno departamentas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka, statytojui 2018- 07-16 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180716-00076, kuris be paties pažeidėjo M. S. kaltės pripažinimo, įrodo jo padarytą administracinį nusižengimą pagal LR ANK 352 str. 5 d.

LR ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) iki 2300 (dviejų tūkstančių trijų šimtų) Eur.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Šiuo atveju M. S. atlikti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis yra pripažintas kaltu, padarius ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tačiau, teismo vertinimu, būtina atsižvelgi į šiuo konkrečiu atveju susidariusią situaciją, kad M. S. neturėdamas tam privalomo statybą leidžiančio dokumento pradėjo statinio rekonstrukciją, tikslu pagerinti šeimos, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, gyvenimo sąlygas (jį tinkamai apšildyti, nes žiemos sezonu name būdavo šalta), rekonstrukcijos dokumentų tvarkymas užtruko dėl tam tikrų objektyvių priežasčių: kurį laiką sirgo architektė bei juos reikėjo derinti su kitomis institucijomis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažeidėjo M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. S. vienų metų laikotarpyje nėra baustas administracine tvarka, anksčiau yra baustas administracine tvarka už padarytus kelių eismo taisyklų pažeidimus, baudas yra sumokėjęs. Pažeidėjas yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, yra vienintelis šeimos išlaikytojas, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo (pateikė inspekcijai pastato rekonstrukcijos projektą dėl leidimo išdavimo atlikti rekonstrukcijos darbus), teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skiria M. S. už ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, kuri neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, tam kad būtų pasiekti būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kartu pažymėtina, kad ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas M. S. būtų neproporcinga priemonė jo padaryto pažeidimo pavojingumui, būtų per griežta ir nebūtų teisinga. Atsižvelgęs į tai, teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, kad M. S. laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys teisės pažeidimų ir administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui paskyrus švelnesnę negu ANK 352 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta nuobaudą. Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 34 str. 5 d. taikymas, nes nors ir minimalios 1200 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumą, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 300 Eur dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 352 straipsnio 5 dalimi, 628 straipsniu, 635-637 straipsniais, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, M. S., gim. (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK numerį - (duomenys neskelbtini), esantį administracinio nusižengimo protokolo viršuje (kairiajame kampe), kitaip įmoka nebus užskaitoma.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.