Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Azerbaidžane, azerbaidžanietis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, bausmės vykdymas A. P. atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metam. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė - aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2014-03-08, apie 22.00 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), namuose, šeimyninio konflikto metu, tyčia tempė nukentėjusiąją I. D. už plaukų, taip nukentėjusiajai I. D. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-03-08 jis buvo namuose ir prižiūrėjo mažus vaikus. Jo sugyventinė I. D. jau iš pat ryto gėrė. I. D. buvo išėjusi pas seserį ir grįžo namo apie 20.00 val. su savo seserim R. B. ir kaimyne J., parsinešė 0,7 litro butelį degtinės, kurią drauge gėrė. Jis vėliau su jomis taip pat išgėrė degtinės, bet nedaug, gal dvi taureles. I. D. sesuo su drauge išėjo namo. I. D. pradėjo konfliktą, priekaištavo dėl vaikų nepriežiūros, ūkio, neuždirbamų pinigų, nors jis visą vasarą dirbo. Jis jai liepė nusiraminti ir eiti miegoti. Po to I. D. pagriebė nuo stalo peilį ir mosikavo peiliu, norėjo jam durti į pilvą. Jis atėmė iš jos peilį ir tempė ją į lovą, norėjo paguldyti. Tempė ją paėmęs už pažastų, tačiau ji vėl pašoko ir puolė jį. Suplėšė jo maikę. Po to ji čiupo keptuvę ir vėl jį puolė, vėliau puolė jį pagriebusi suoliuką. I. D. pasakė, kad jį pasodins. I. D. iškvietė policiją. Galėjo netyčia jai suduoti besigindamas, kai ji puolė, nes jo gyvybei grėsė pavojus. Kuriuo metu jai galėjo suduoti, neprisimena. Gal ir buvo paėmęs jai už plaukų kai jai iš rankų išmušė peilį, keptuvę, arba suoliuką. Jis buvo paslėpęs jos telefoną, kad nekviestų policijos. Vėliau I. D. čiupo vaiką ir pasakė, kad iškvies policiją ir keliuku nubėgo pas savo seserį. Pas juos į namus buvo atvykę du policijos pareigūnai. Jis visas buvo subraižytas, jam bėgo kraujas, maikė buvo suplėšyta. Nei medikai, nei ekspertai jo neapžiūrėjo. Jis nežino, ar pareigūnai fiksavo jo sužalojimus. Jį išvežė į izoliatorių, ten jį nufotografavo. Tą vakarą I. D. buvo neblaivi, jai nustatyta 1,6 promilės. Ikiteisminio tyrimo metu jis tyrėjai sakė, kad I. D. jį sužalojo. Jam liepė rašyti pareiškimą, tačiau jis nerašė.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kaltu neprisipažįsta, jokio nusikaltimo nepadarė, I. D. nesumušė. Buvo namuose su mažais vaikais, juos saugojo, o sugyventinė I. D. išėjo pas seserį ir grįžo namo apie 20.00 val., girta. Vaikai jai tuomet nerūpėjo. Ji namo grįžo su savo seserim R. B. ir kaimyne J.. Dar parsinešė išgerti, butelį degtinės ir namuose su seserim ir drauge išgėrė. Su jomis jis taip pat išgėrė, nedaug. Irenos sesuo su drauge išėjo namo. I. D. pradėjo konfliktą, priekaištavo dėl vaikų nepriežiūros, ūkio, neuždirbamų pinigų. Po to I. D. pagriebė nuo stalo peilį ir mosikavo peiliu prieš veidą. Sugriebė jai už rankos, išmušė iš rankos tą peilį. Tačiau I. D. ir toliau nenurimo. Ji griebė keptuvę ir bandė suduoti ja, tačiau jai nepavyko. Smūgių jai nesudavė, nesužalojo. Po to ji dar bandė jam suduoti kėde, taip vadinama taburete. Bet jis apsisaugojo nuo jos. Nuo I. D. nenukentėjo. Po įvykio I. D. išėjo iš namų ir iškvietė policijos pareigūnus. Nemušė I. D., smūgių jai nesudavė ir už plaukų jos netampė (36,44-45 b.l.).

Pagarsinus parodymus A. P. patvirtino, kad parodymai teisingi bei parodė, kad gal ir sudavė I. D. su ranka per ausį kai ji ant jo puolė, o jis nuo jos gynėsi. Galėjo suduoti iš nugaros pusės kumščiu jai į galvą kai gynėsi.

Nukentėjusioji I. D. teisme parodė, kad 2014-03-08 ji nuo 16.00 val. buvo pas sesę R. B. ir draugę J.. Šventė Kovo 8-ąją. Ten jau buvo išgėrusios tris butelius šampano. Vėliau dar nusipirko butelį degtinės, kurį parsinešė pas ją į namus ir išgėrė. Tuo metu A. P. buvo namuose ir prižiūrėjo du mažuosius vaikus. Vėliau jis atėjo pas jas į virtuvę ir taip pat išgėrė porą taurelių degtinės. Kai sesuo ir draugė išėjo namo, tarp jos ir A. P. kilo konfliktas. Ji jam pirma su ranka sudavė per veidą. Ji buvo neblaivi. Ji pradėjo konfliktą su A. P. ir pirma jam sudavė ranka per veidą dėl to, kad jis ją koliojo. Tada jis ją stūmė, ji pargriuvo. Kai ji jau kėlėsi ir norėjo pasiimti telefoną ir išsikviesti policiją, jis ją griebė už plaukų. A. P. jai tris kartus trenkė su kumščiu, tačiau pataikė tik vieną kartą. Ji nei su peiliu, nei su keptuve, nei su suoliuku, nei su šluota A. P. nepuolė, bet ji pati išprovokavo konfliktą. Ji nematė ar po konflikto A. P. buvo sužalotas. Jokios maikės ji jam nesuplėšė. Iš savo mobilaus ryšio telefono ji norėjo išsikvieti policijos pareigūnus, bet A. P. pagriebė ją už plaukų ir tempė į lovą, liepė eiti gultis. Kai nebegalėjo atsiginti nuo jo, išsikvietė policiją.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino nukentėjusiosios I. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji kartu gyvena su sugyventiniu A. P. 11 metų. 2014-03-08, apie 22 val. Namuose adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. kilo žodinis konfliktas ir konflikto metu A. P. paėmęs už plaukų ją tampė sukeldamas fizinį skausmą. Kūno sužalojimai nepadaryti, nepageidauja, kad būtų pranešta Socialinės pagalbos centrui. Prieš tai ji buvo išgėrusi šampano. Kai ją tampė už plaukų ji rankose turėjo 5 mėnesių vaiką, jis sužalojimų nepatyrė, tačiau kitas vaikas tai A. viską matė ir labai verkė (21 b. l.). Teismas pagarsino I. D. papildomos apklausos protokolą, kad 2014-03-08 ji nuo 16.00 val. buvo pas sesę R. B. ir draugę J.. Visos išgėrė, šventė kovo 8-ąją. Grįžo namo, dar parsinešė butelį degtinės, dar išgėrė. Tada pradėjo su A. kaip visada ginčytis, koliotis. Sesuo R. su drauge J. išėjo namo. Joms išėjus su A. ginčijosi vis labiau ir ji supykusi sudavė A. P. kumščiu vieną kartą į veidą, nusisuko eiti, ir A. sudavė jai du kartus kumščiu į galvą iš nugaros pusės ir tai sukėlė fizinį skausmą. Iš savo mobilaus ryšio telefono norėjo išsikvieti policijos pareigūnus, bet A. P. pagriebė už plaukų ir tempė ją į lovą, liepė eiti gultis. Tampymas už plaukų sukėlė fizinį skausmą. Pasiėmė vaikus ir išėjo pas sesę, iš jos mobilaus ryšio telefono išsikvietė policijos pareigūnus. Po įvykio niekur nesigydė ir medikų pagalbos neprireikė. Nesikreipė pas medicinos specialistus. Civilinio ieškinio nereiškia. Prieš A. P. su peiliu nepuolė, su kėde ar su keptuve nesudavė (22-23 b.l.).

Pagarsinus parodymus I. D. parodė, kad paties konflikto daugiau niekas nematė, tik keturmetė dukra, kuri visą laiką verkė. Ji labai gerai atsimena įvykio aplinkybes. Alkoholis tam įtakos neturi. Ji A. P. jau ne pirmą kartą kviečia policiją. Jis visą laiką sako, kad ji yra durna. Ji į medikus dėl sužalojimų nesikreipė, nes neturėjo kur palikti vaikų. Po jo smūgių jai skaudėjo. Ji prašė tyrėjos, kad ji nutrauktų šitą bylą, tačiau kadangi A. P. jau buvo teistas, bylos nenutraukė. Tą dieną ji gėrė, nes buvo šventė. Nemano, kad per daug išgėrė. Tą vakarą A. P. alkoholio negėrė, jis buvo namuose su vaikais, o ji su draugėmis šventė. Pas juos į namus buvo atvykę du policijos pareigūnai. Jie išsivežė A. P.. Ji jokios šluotos nesulaužė. Šluota nelūžo, o tik jos detalė atsisuko. Atvykusi policija jokių daiktų neapžiūrinėjo. Kaltinamasis ją tempė už plaukų kai ji norėjo pasiimti telefoną ir paskambinti policijai. Kai norėjo pabėgti, jis trenkė kumščiu. Kai ji sudavė A. P., jis nuo jos atsistūmė. Ji su vaiku nubėgo pas seserį, sesuo iškvietė policiją. Jei tą dieną būtų buvusi blaivi, vis tiek jie būtų susipykę. Šeimoje dažnai ginčijasi. Su peiliu A. P. nepuolė. Iš karto pareigūnui nieko nepasakojo apie smūgius kumščiais, nes nenorėjo ekspertizių, ji neturėjo kur palikti vaikų. Policiją kvietė, nes norėjo, kad ją apgintų, kad ji galėtų pareiti namo. Kai A. P. ją puolė, vieną vaiką ji turėjo rankose. Nežino kokiais jos parodymais reikia tikėti. Ji sakė, kad ji pirma trenkė A. P., po to nuo jo daug sykių gavo atgal. Iš pradžių nesakė apie visus smūgius, o policiją kvietė tam, kad jį išvežtų iš namų. Neatsisako parodymų, kad ją tampė už plaukų ir smūgiavo į galvą. Iš dalies jaučiasi kalta dėl įvykusio konflikto.

Liudytoja L. L. teisme parodė, kad ji dirba Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. Kaltinamasis jai yra žinomas. Per budėjimą ji jam pareiškė įtarimą ir apklausė įtariamuoju. Jei gerai atsimena, kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies. Jis aiškino, kad jo sugyventinė nuo pat ryto girtuokliavo, o jis prižiūrėjo vaikus. Vien dėl to, kad sugyventinė buvo neblaivi, tarp jų kilo konfliktas. Jei gerai prisimena, kaltinamasis pripažino, kad jis tampė sugyventinę už plaukų, dėl kitų veiksmų jis kaltės nepripažino. Neprisimena, ar kaltinamasis sakė, kad nukentėjusioji pirma jam sudavė smūgį, o jis tik gynėsi. Įtariamojo apklausos protokolą ji rašė iš jo žodžių.

Teismas pagarsino 2014-03-09 įtariamojo A. P. apklausos protokolą (35-36 b.l.).

Pagarsinus parodymus liudytoja L. L. patvirtino, kad parodymai užrašyti teisingai. Mano, kad nebuvo fiksuoti kaltinamojo sužalojimai. Šiuo atveju, jis nebuvo siunčiamas pas teismo medicinos ekspertus. Kaltinamasis pats nesisiūlė, kad jį siųstų pas ekspertus. Kaltinamąjį ji apklausė iš ryto. Mano, kad areštinės darbuotojai turėtų fiksuoti, ant žmogaus matomus sužalojimus. Kadangi ne ji vedė ikiteisminį tyrimą šioje byloje, ji kaltinamojo nurodytų daiktų neapžiūrėjo, ir nesiėmė priemonių surasti tiems daiktams. Ji šioje byloje atliko tik pirminius veiksmus. Su nukentėjusiąja ji nebendravo.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad dirba Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės būrio vyresniuoju patruliu. 2014-03-08 dirbo su kolega A. P.. Naktį gavo budėtojo pranešimą, kad T. kaime vyksta šeimyninis konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko dvi moterys ir du vaikai. Viena iš moterų pasakė, kad vyras ją su vaikais išvijo iš namų. Nuėjo į butą. Bute buvo kaltinamasis. Pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Kaltinamasis pasakė, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, triukšmavo namuose. Kaltinamasis norėjo, kad nukentėjusioji nurimtų ir eitų miegoti. Dėl to įvyko konfliktas. Kaltinamasis neatrodė agresyvus ar įsiutęs. Jis buvo susijaudinęs, bet ramus. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, įsiaudrinusi, neblaivi. Kiek atsimena, kaltinamasis turėjo išorinių sužalojimų. Kur ir kokių, tiksliai neatsimena. Kaltinamasis sakė, kad jį sužalojo nukentėjusioji moteris. Nepamena, ar įvykio vietoje buvo kalbama apie tai, kad nukentėjusi moteris būtų puolusi kaltinamąjį su šepečiu, ar kokiu kitu daiktu. Nepamena, ar nukentėjusioji sakė, kad jai buvo suduoti smūgiai. Jam įstrigo tik tai, kad ją tempė už plaukų. Jei nukentėjusioji apklausos metu būtų nurodžiusi, kad jai spyrė, ar jai buvo suduoti smūgiai, būtų užfiksavę tarnybiniame pranešime, nes tai yra svarbu. Kaltinamasis buvo pristatytas į sulaikymo patalpas. Jei asmuo nesiskundžia dėl sužalojimų, tai dažniausia jo niekas neapžiūri. Jei vizualiai matosi kokie tai sužalojimai, jie žmogaus apie tai paklausia. Kiek prisimena, ant nukentėjusiosios sužalojimų nesimatė. Iš įvykio vietos daiktus paima operatyviniai darbuotojai. Šiuo atveju vyko A. T..

Liudytoja R. B. teisme parodė, kad kaltinamasis A. P. yra jos sesers I. D. sugyventinis. 2014-03-08, apie 16.00 val. pas ją atvažiavo jos dukra K. B., atsivežė šampano. Ji pas save pasikvietė seserį I. D. kartu išgerti šampano. Sesuo atėjo ir jos išgėrė šampaną. Po to, 19.00 val. pasiėmėme 0,5 l butelį degtinės ir nuėjo į I. D. namus, kur tą degtinę ir išgėrė. Degtinę gėrė ji, I. D., o vėliau prie jų prisidėjo ir kaltinamasis. Vėliau ji išėjo namo. Naktį pas ją atbėgo verkdama I. D. su vaikais. Matėsi, kad sesuo yra sumušta. Sesuo buvo visa nupešiota, nusiverkusi, visas jos veidas buvo raudonas. Sesuo parodė, kad kaltinamasis jai trenkė iš šepečio koto, ar dar iš kažko. Sesers galvoje buvo didelis guzas. Sesuo pasakė, kad iš jos buvo atimtas telefonas, todėl paprašė, kad ji iškviestų policiją. Ji sesei padavė savo telefoną, kad ji išsikviestų policiją. Sesuo sakė, kad jai davė į galvą. Kiek kartų sudavė, sesuo nepasakė. Sesuo jai nesakė, kad ji pati pirma sudavė smūgius A. P.. Tą vakarą ji kaltinamojo nematė, nes policija jį išsivežė.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino liudytojos R. B. duotus parodymus 2014-09-09 ikiteisminio tyrimo metu, kad sesers I. D. sugyventinis A. P. yra nemalonus, piktas, negražiai pastoviai vadina savo vaikus. 2014-03-08 buvo Moters diena. Su seserim I. D. ir drauge J. šventė namuose maždaug nuo 16.00 valandos iki 19.00 valandos. A. P. namuose prižiūrėjo mažuosius vaikus G. ir A.. Apie 19.00 val. su seserim I. D. ir drauge J. L. užsuko į parduotuvę, nusipirko butelį degtinės ir nuėjo išgerti pas I. D. į namus. Namuose buvo A. P. su vaikais, vaikai dar nemiegojo nes buvo ankstus laikas. A. P. kartu išgėrė degtinės. J. L. išgėrė ir išėjo į namus. Abi su I. D. ir A. P. pabaigė gerti butelį degtinės ir ji taip pat išėjo namo. Būnant pas I. D. niekas nesiginčijo, pati I. D. su A. nesipyko, buvo ramu. Grįžo namo ir nuėjo miegoti. Nepamena po kiek laiko į langą pabeldė I. D., atėjusi su mažąja G. 5 mėnesių ir A. 4 metukų. Didesniesiems vaikams buvo atostogos ir jų namuose nebuvo. I. D. pasakė, kad ją namuose sumušė sugyventinis A. P. ir išsikvietė pagalbą. Pasakojo, kad A. tampė už plaukų, mušė, atėmė mobilaus ryšio telefoną, neleido išsikviesti pagalbą. Pagalbą kvietė iš telefono kurio numeris 6725629 ( b.l.26-27).

Pagarsinus parodymus liudytoja parodė, kad J. yra pardavėja, tą dieną ji dirbo iki 19.00 val. Tyrėja blogai užrašė parodymus. Ji tyrėjai sakė, kad nematė kaip A. P. sumušė seserį. Gal būt tyrėjai ji ir nepasakė, kad sesers galvoje buvo guzas. Šampaną ji gėrė dviese su seserimi I. D.. J. L. atėjo tik 19.00 val. ji išgėrė vieną taurelę ir išėjo į namus. Jai sesuo nurodė, kad kaltinamasis jai trenkė į galvą, tempė už plaukų. Gali būti, kad tuomet tyrėjai ir nepasakė, kad seserį tampė už plaukų, gal ir apie guzą ji užmiršo pasakyti. Savo parodymus ji pasirašė neskaičiusi, nes neturėjo su savimi akinių. Šiandieniniai jos parodymai yra teisingesni nei ikiteisminio tyrimo metu. Ji pati čiupinėjo tą guzą. Sesuo sakė, kad kaltinamasis jai trenkė. Su kuo trenkė ji nežino. Sesers guzą ji čiupinėjo kitą dieną po įvykio. Sesuo sakė, kad jai buvo išrauti plaukai, skundėsi, kad jai skaudėjo.

Liudytojas A. T. teisme parodė, kad prieš daug metų yra dirbęs kartu su kaltinamuoju A. P.. Jis yra dirbęs kriminalinių tyrimų skyriuje, ekspertu. 2014-03-08 jis dirbo operatyvinėje grupėje. Iš budėtojų gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą jis rašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Įvykio vietoje jis su A. P. nebendravo. Nepamena, ar įvykio vietoje jis matė sulaužytą šepetį ar suoliuką. Apžiūra daryta nakties metu. Dalyvavo nukentėjusioji ir mažamečiai vaikai. Nepamena, ar tuo metu nukentėjusioji kalbėjo apie šepetį, ar suolą. Komisariate buvo surašytas sulaikymo protokolas. Tuo metu trumpai kalbėjo su A. P.. Jei gerai prisimena, A. P. buvo neblaivus. Jis elgėsi santūriai, ramiai. Nepamena, ar ant A. P. matėsi kokie nors sužalojimai. Nukentėjusioji sakė, kad vyras prieš ją smurtavo. Kur ir kiek smūgių buvo suduota, jis neprisimena. Viską užrašė ką sakė nukentėjusioji. Nepamena, kad nukentėjusioji būtų sakiusi apie smūgius į nugarą. Iš karto po įvykio ką sakė nukentėjusioji, tą ir užrašė. Nukentėjusioji buvo neblaivi, buvo lengvame šoke.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad įvykio datos nepamena, buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Vyko kažkur į kaimą Šiaulių rajone. Nuvykus į įvykio vietą, faktas pasitvirtino. Nukentėjusioji papasakojo, kad konflikto metu ji iš kaltinamojo pusės patyrė smurtą, juto skausmą. Įvykio vietoje jie aiškinosi aplinkybes. Nukentėjusiajai medikų pagalbos nereikėjo. Kaltinamasis buvo sulaikytas ir pristatytas į skyrių. Nepamena, ar ant kaltinamojo matė smurto žymes. Jei taip būtų buvę, viskas būtų užfiksuota tarnybiniame pranešime. Kaltinamasis nebuvo agresyvus, elgėsi ramiai, santūriai. Nukentėjusioji buvo neblaivi. Jei jiems atvykus į įvykio vietą kaltinamasis būtų jiems sakęs, kad nukentėjusioji jį puolė, jo statusas šiandien būtų kitoks. Nepamena ką kaltinamasis pasakojo įvykio vietoje. Atvykus į įvykio vietą jie apžiūrėjo namus. Nepamena, ar matė kokią nors sulaužytą šluotą, ar medinį suoliuką. Jei sulaikant asmenį, ant jo matosi sužalojimai, tai būtinai užfiksuoja tarnybiniame pranešime. Negali atsakyti, kodėl šiuo atveju nebuvo užfiksuoti kaltinamojo sužalojimai, kurie buvo nustatyti, kai jis buvo patalpintas į sulaikymo kamerą.

2014-03-09 I. D. protokole-pareiškime nurodyta, jog 2014-03-08, apie 22.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kilus konfliktui sugyventinis A. P. ją tampė už plaukų, tuo sukeldamas fizinį skausmą, kūno sužalojimai nepadaryti. Įvykį matė mažametė dukra A., gim. (duomenys neskelbtini) m., be to ji rankose turėjo 5 mėn. dukrą G., galėjo jai kas nors atsitikti (3 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta (5-7 b.l.).

Įvykių suvestinėje užfiksuota, jog 2014-03-08, apie 22.00 val. konflikto metu neblaivus A. P. tampydamas už plaukų sukėlė fizinį skausmą neblaiviai sugyventinei I. D.. Nukentėjusioji į gydymo įstaigas nesikreipė ir nesutiko, kad būtų apie įvykį informuotas specializuotos pagalbos centras (8-12 b. 1.).

2014-03-09 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotas faktas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš I. D., nurodant, kad A. P., 2014-03-09, apie 00.10 val., bute, paėmęs savo sugyventinei už plaukų tampė ją po kambarį bei išstūmė iš buto. Savo veiksmais A. P. sukėlė fizinį skausmą I. D.. A. P. paaiškino, kad sugyventinės už plaukų netampė, kad sugyventinė pati prieš jį naudojo smurtą. A. P. labai ramus, neagresyvus (13-15 b. 1.).

Asmens blaivumo teste Nr.1108 užfiksuota, jog A. P. 2014-03-09, 01.12 val. nustatytas 0.62 promilės girtumas (16 b.l.).

Asmens blaivumo teste Nr.1023 užfiksuota, jog I. D. 2014-03-09, 00.38 val. nustatytas 1.41 promilės girtumas (17 b.l.).

Dokumentų apžiūros protokole užfiksuota skaitmeninės laikmenos su garso įrašu apžiūra, padaryta pokalbio stenograma, iš pokalbio matyti, jog I. D. kvietė pagalbą, tačiau priežasties nenurodė (19-20 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamasis A. P. nukentėjusiajai I. D. tyčia tempė už plaukų ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nors kaltinamasis kaltę dėl šių jam kaltinime inkriminuotų veiksmų neigia, teigdamas, kad I. D. pradėjo konfliktą suduodama jam į veidą bei jis jai galėjo patempti už plaukų gindamasis, teismas laiko įrodyta, jog I. D. už plaukų A. P. tempė ne gindamasis, o jau vėliau I. D. norint paimti telefoną ir iškviesti policiją. Nukentėjusioji I. D. tiek protokole pareiškime, tiek vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtino, jog ji pati, būdama neblaivi, išprovokavo konfliktą suduodama A. P. per veidą, o vėliau, jai norint iškviesti policiją A. P. tempė jai už plaukų ir neleido to padaryti. Tai, kad A. P. tempė nukentėjusiajai už plaukų patvirtino ir posėdžio metu įvykio vietoje atvažiavęs pareigūnas A. M., patvirtindamas, kad nukentėjusioji nurodė, jog A. P. tampė ją už plaukų, o, kad būtų buvę suduoti smūgiai, nepamena. Tokias pačias aplinkybes dėl to, kad A. P. tampė I. D. už plaukų, I. D. nurodė ir savo sesei D. B., kuri apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas ją naktį atėjusi sesuo I. D. sakė, jo A. P. ją tampė už plaukų. Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos pareigūnų rašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajai A. P. tempė už plaukų. Tokios pačios aplinkybės, kad I. D. norint paimti telefoną ir iškviesti policiją A. P. tempė jai už plaukų, užfiksuotos ir I. D. iš karto po įvykio rašytame protokole pareiškime bei pirminiame apklausos protokole. Šie įrodymai yra tarpusavyje sutampantys, esminių prieštaravimų juose nenustatyta, todėl nustatydamas įvykio aplinkybes teismas remiasi nukentėjusiosios I. D. parodymų apimtimi, kad jai A. P. tempė už plaukų, kai ši norėjo paimti telefoną, ir dėl to ji juto fizinį skausmą, bei remiasi liudytojos R. B. parodymų apimtimi, dėl to, kad jai I. D. sakė, kad A. P. ją tempė už plaukų. Kaltinamojo A. P. nurodytomis aplinkybėmis, kad I. D. jį puolė ir su peiliu, keptuve ir su šluota bei taburete, teismas nesiremia ir vertina tai kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šių jo nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje ištirti įrodymai. Nors kaltinamojo parodymai nuo pat pirmos apklausos yra nuoseklūs, tačiau atvykusiems pareigūnams jis šių aplinkybių nedetalizavo, nerodė nei sulaužytų daiktų, nei tų daiktų kuriais neva jam buvo grasinama. Šios aplinkybės neužfiksuotos jokiuose pirminiuose ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose.

Teismas laiko neįrodyta, jog kaltinamasis A. P. tyčia sudavė kumščiu I. D. į galvos sritį du kartus. Kaltinamasis kaltės dėl šių jam kaltiname inkriminuotų veiksmų nepripažino, teigdamas, kad į galvos sritį I. D. kumščiu nesudavė, galėjo tik netyčia suduoti gindamasis, kai ji jam sudavė smūgį į veidą bei kai grasino peiliu, taburete, keptuve. Nukentėjusioji nei atvykusiems pareigūnams, nei savo pirminiame protokole pareiškime, nei pirminėje apklausoje tokių aplinkybių, kad A. P. būtų du kartus jai sudavęs į galvos sritį nenurodė. Minėtuose dokumentuose užfiksuota, jog jokie sužalojimai I. D. nepadaryti. Liudytojai pareigūnai A. P., A. M. ir A. T. taip pat teisme parodė, jog nepamena, kad nukentėjusioji būtų sakiusi apie smūgių sudavimą jai į galvą ir jei taip būtų sakiusi, būtų pažymėta jų tarnybiniame pranešime. Nukentėjusiosios parodymai dėl to, kad jai buvo suduoti du smūgiai kumščiu į galvą užfiksuoti jau vėlesnės apklausos metu paaiškinant, kad ji nenorėjo šių aplinkybių nurodyti, kad sugyventiniui nebūtų blogiau. Teisminio nagrinėjimo metu I. D. parodė, jog nuo suduotų smūgių jai buvo guzas galvoje, tačiau šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo apklausos metu paaiškindama apie smūgių sudavimą, nenurodė. Apie smūgių sudavimą į galvą ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir I. D. sesuo R. B., nurodydama apie tai, kad I. D. sakė, jog A. P. ją tampė už plaukų. Ši liudytoja aplinkybes, dėl smūgių sudavimo I. D. ir, kad ji lietė I. D. guzą galvoje kitą dieną po įvykio, parodė teisminio nagrinėjimo metu, nors pas tyrėją buvo apklausiama praėjus dviem mėnesiams po įvykio, t.y. 2014-05-09 (26-27 b.l.) ir tokių aplinkybių tyrėjai nenurodė, nors tai, kad A. P. tampė už plaukų I. D., nepamiršo nurodyti. I. D. šiuo metu su A. P. kartu negyvena, tarp jų yra priešiški santykiai, tokie jie buvo ir ikiteisminio tyrimo metu. I. D. parodymai dėl šių A. P. veiksmų – tyčinių smūgių sudavimo į galvą, yra nenuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys: I. D. į ekspertus iš karto po įvykio nesikreipė, o jos sesuo R. B. pati įvykio nematė ir tik pasakojo tai, ką sužinojo iš I. D.. Tai, kad R. B. teisme nurodė, jog ji lietė I. D. galvoje buvusį guzą, teismas nesiremia, nes šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai bei šia apimtimi liudytojos parodymai yra nenuoseklūs lyginant su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Be to, R. B. yra I. D. sesuo ir galimai duoda palankius parodymus sesers naudai. Esant tokioms aplinkybėms kai nustatyta, jog I. D. pirma sudavė smūgį A. P. į veidą ir, kad A. P. buvo padaryti sužalojimai veide, lieka nepaneigtos A. P. nurodytos aplinkybės, jog smūgius jis galėjo suduoti netyčia gindamasis. Dėl to, teismas daro išvadą, jog jokių kitų objektyvių įrodymų, kad A. P. būtų tyčia sudavęs du smūgius I. D. į galvos sritį, nėra. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės dėl smūgių sudavimo šalintinos iš kaltinimo. Šių aplinkybių pašalinimas nesunkina kaltinamojo padėties ir veiklos kvalifikacijai neturi reikšmės.

A. P. tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas, nes jis tempdamas nukentėjusiajai už plaukų sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje nustatyta, kad A. P. įvykio dieną buvo neblaivus, tačiau nenustatyta, kad ši aplinkybė turėjo įtakos jo veiksmams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnis numato, jog asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Veika mažareikšme yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat, kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Nustatant veikos mažareikšmiškumą turi būti atsižvelgiama ir į objektyviuosius, ir į subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“).

Iš teismo metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamąjį A. P. ir nukentėjusiąją I. D. siejo artimi santykiai, bendra buitis, jie vedė bendrą ūkį, augina 5 vaikus. Įvykio dieną nukentėjusioji I. D. palikusi vaikus prižiūrėti A. P., pati išėjo švęsti su seserimi ir draugėmis kovo 8-osios šventės ir grįžusi į namus neblaivi pati sukėlė konfliktą pirma suduodama A. P. smūgį į veidą. Tai, kad A. P. į veidą buvo suduotas smūgis, patvirtino tiek pati nukentėjusioji I. D., tiek pats A. P., tiek bylos nagrinėjimo metu gauta informacija iš Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro, kurioje nurodyta, kad prieš patalpinant A. P. į areštinę jam buvo užfiksuotos dvi kraujosruvos veido srityje. Įvertinant bylos aplinkybes, darytina išvada, jog formaliai A. P. padaryta veika – plaukų tempimas I. D. nenorint, kad pastaroji iškviestų policiją, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. požymius (fizinis skausmo sukėlimas). Tačiau įvertinant tai, jog A. P. šią nusikalstamą veiką padarė išprovokuotas pačios nukentėjusiosios elgesio, kad nusikalstama veika žalos padaryta nebuvo, kad jam pačiam nukentėjusiosios veiksmais buvo padaryti sužalojimai, darytina išvada, kad ši nusikalstama veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio dėl kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė ir vadovaujantis BK 37 straipsniu ši veika pripažintina mažareikšme, baudžiamoji byla nutrauktina ir A. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Procesinės prievartos priemonės, pritaikytos pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistomis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio pagrindu – dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

A. P. skirtas procesines prievartos priemones – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, bei įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistomis.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.