Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-709-227/2010

Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00508-2010-5

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ZSTATYBA“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-228/2010 pagal ieškovės UAB „ZSTATYBA“ ieškinį atsakovei ūkininkei V. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas įvertino byloje esančius dokumentus ir kitus duomenis, patvirtinančius novacijos faktą: atliktų darbų aktai, ieškovo surašyti atsakovei, kuriuos atsakovė pasirašė, atliktų darbų aktai, ieškovo surašyti užsakovui UAB „Amilista“, 2008-10-13 PVM sąskaita – faktūra ZST Nr. 800021, išrašyta ūkininkei V. V. dėl apmokėjimo už atliktus darbus, 2008-10-22 PVM sąskaita – faktūra ZST Nr. 800021, išrašyta UAB „Amilista“ dėl apmokėjimo už atliktus darbus, ieškovo UAB „ZSTATYBA“ direktoriaus E. J. paaiškinimai, ieškovo liudytojo N. S. parodymai, atsakovės ūkininkės V. V. paaiškinimai, liudytojo A. R. parodymai dalyje dėl tų aplinkybių, kad ūkininkė V. V. UAB „Amilista“ apmokėjo pagal sutartį visus pinigus ir kad UAB „Amilista“ yra skolinga ieškovui. Remdamasis šiais įrodymais teismas padarė išvadą, kad ieškovas UAB „ZSTATYBA“ aiškiai išreiškė savo valią ir pradinę skolininkę ūkininkę V. V. atleido nuo prievolės apmokėti už atliktus statybos darbus, šią prievolę perkeldamas UAB „Amilista“, ir tokiu būdu įvyko novacija (CK 6.141 str.), todėl ieškinys atsakovės ūkininkės V. V. atžvilgiu atmestinas

Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų( CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Į bylą neįtrauktas UAB „Amilista“ , kuriam sprendimu pripažinta prievolė atsiskaityti su ieškovu.

Teismas netinkamai nustatė aplinkybes. Atsakovė su ieškovu ir UAB “Amelista“ susitarė dėl skirtingų darbų atlikimo. Todėl atsakovui apmokėjus visus pinigus pagal sutartį UAB „Amilista“ negalima teigti, kad ši liko skolinga ieškovui. Ieškovas niekada nesutiko pakeisti 2008-08-07 papildomo susitarimo Nr. 1 sąlygas ir pakeisti atsakovę nauju skolininku UAB „Amilista“. Ieškovas net ir sutikdamas priimti mokėjimą pagal atsakovės prievolę iš UAB „Amilista“ jokia forma neišreiškė sutikimo atleisti atsakovę nuo prievolės vykdymo. Ieškovo veiksmus teismas turėjo kvalifikuoti kaip atsakovės atliktą prievolės įvykdymą netinkamam asmeniui (CK 6.44 str. 2 d.), nes ieškovė už atliktus darbus atsiskaitė ne su ieškovu, o su UAB „Amilista“, arba kaip trečiojo asmens savo iniciatyva ketintą vykdyti prievolę (CK 6.50 str. 1 d.). UAB „Amilista“ pateikti darbų atlikimo aktai ieškovo nepasirašyti, todėl negalioja. Be to, Ieškovo atliktų darbų perdavimas UAB „Amilista“ pagal parengtus aktų projektus buvo formalus ir tariamas, nes darbų rezultatu visą laiką disponavo atsakovė. Ieškovas jokių realių ekonominių santykių su UAB „Amilista“ neturėjo ir neketino turėti. Teismas, netinkamai nustatydamas minėtas aplinkybes, pažeidė CPK 177-185 str. įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei LAT praktiką šiuo klausimu.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2008-10-22 PVM sąskaitą- faktūrą ZST Nr. 800021 sandoriu ir šio sandorio pagrindu gindamas atsakovės teises, privalėjo patikrinti, ar atsakovė, kuri siekė nuslėpti tikrąsias aplinkybes nuo Nacionalinės mokėjimo agentūros, veikė sąžiningai. Be to PVM sąskaitą- faktūrą pasirašė ieškovo darbuotojas, neturintis teisės bendrovės vardu sudaryti sandorius, t.y. biuro administratorė, todėl 2008 10 22 PVM sąskaita- faktūra ZST Nr. 800021 nepatvirtina sandorio sudarymo (CK 2.81 str. 1 d.). Pagal 2008 10 22 PVM sąskaitos - faktūros ZST Nr. 800021 turinį negalima daryti išvados, kad yra perduodamos kokios nors turtinės teisės arba jų atsisakoma. Pagal 2008-06-25 rangos sutarties Nr. 08/06/25/01 8.4 p. ir Papildomo susitarimo nuostatas, visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie sudaryti raštu. Ieškovas nei su atsakove, nei su UAB „Amilista“ jokių rašytinės formos susitarimų nėra sudaręs. Atsakovė teigė, kad susitarė su ieškovu, jog už atsakovę atsiskaitys UAB „Amilista“, nepateikė jokių įrodymų ir neįrodinėjo, kad ieškovas, sutikdamas priimti mokėjimą iš UAB „Amilista“, tačiau jo negavęs, sutiko atleisti atsakovę nuo prievolės įvykdymo. Pažymėtina, kad atsakovė, be teisinio pagrindo sumokėjusi UAB „Amilista“ dalį atsiskaitymo už neatliktus statybos darbus, tapo UAB „Amilista“ kreditore.

Teismas pažeidė CK 141 str. 1, 2 d., 6.142 str., nes novacija pripažino ieškovo ir atsakovės susitarimą, kad ieškovas sutiks priimti mokėjimą iš trečiojo asmens, tačiau šalims nesusitarus ir nesant tai patvirtinančių įrodymų, kad ieškovas leido perkelti skolą galimam naujajam skolininkui UAB „Amilista“. Tokiu sprendimu teismas nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita. Susitarimas dėl prievolės pasibaigimo nepreziumuojamas (LAT 2001 m. balandžio 25 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-483/2001, 2001-11-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1083/2001). Be to teismas, konstatuodamas novaciją dėl prievolės šalių pasikeitimo, teismas tuo pačiu privalėjo konstatuoti reikalavimo perleidimą arba skolos perkėlimą. CK 6.118 str. numatyta, kad skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė, šiuo atveju tokia sutartis tarp ieškovo ir UAB „Amilista“ sudaryta nebuvo. Teismas kartu pažeidė CK 6.44 str. 2 d. numatyta, kad prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens. Atsakovė įvykdė prievolę - sumokėjo už neatliktus statybos darbus asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą - UAB „Amilista“, tačiau Ieškovas iš UAB „Amilista“ faktiškai negavo prievolės įvykdymo, todėl Atsakovės veiksmai negali būti pripažinti tinkamu prievolės ieškovui įvykdymu. Remdamasis CK 6.50 str. 1 d., ieškovas turėjo teisę priimti prievolės įvykdymą iš bet kurio tai padaryti pasiūliusi asmens, tačiau tokiais veiksmais ieškovas nepakeitė prievolės šalių ir neatleido atsakovės nuo prievolės vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas(CPK 329 str.2d.2p).

Vienas iš apeliacinio skundo motyvų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, t.y sprendimu pasisakė dėl neįtraukto į bylą B UAB“ Amilista“ teisių ir pareigų. Procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jeigu procesinės teisės normos netinkamai buvo pritaikytos arba išaiškintos (CPK 329 straipsnis).

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas 2008-04-10 tarp atsakovės ūkininkės V. V. ir UAB „Amilista“ buvo sudaryta skysto mėšlo rezervuaro statybos rangos sutartis Nr. 08-09, pagal kurią rangovas turėjo atlikti darbus iki 2008-10-15. 2008-06-25 tarp ieškovo UAB „ZSTATYBA“ ir atsakovės ūkininkės V. V. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 08/06/25/01 dėl 152 m. ilgio srutų surinkimo kanalų įrengimo. Prie šios sutarties 2008-08-07 buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 dėl ardymo, betonavimo ir grindų betonavimo darbų atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog nėra ginčo dėl to, kad darbus atliko ieškovas tinkamai ir laiku. Už šiuos darbus ieškovas reikalauja atlyginimo iš atsakovės. Pastaroji atsikerta tuo, jog ieškovo sutikimu įvyko novacija, t.y pagal susitarimą su ieškovu ji už šiuos darbus atsiskaitė su UAB “Amilista“, o pastaroji privalo atsiskaityti su ieškovu. Ieškovo teigimu su UAB “Amilista“ jokių susitarimų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių nustatė, kad ieškovas UAB „STATYBA“ atsakovės prašymu sutiko pakeisti 2008-08-07 papildomo susitarimo Nr.1 sąlygas, t.y pagal šią sutartį skolininkę ūkininkę V. V. pakeisti skolininku UAB “Amilista“. Ieškovo UAB „ZSTATYBA“ argumentus , kad nėra dokumento, kuris aiškiai išreikštų ieškovo valią dėl novacijos, teismas atmetė. Teismas sprendimu padarė išvadą, kad šalių susitarimu įvyko prievolės pagal 2008-08-07 papildomą susitarimą Nr. 1 novacija, pakeičiant pradinį skolininką ūkininkę V. V. nauju skolininku UAB „Amilista“. Ši novacija buvo įforminta ieškovui dėl tų pačių darbų atlikimo aktų pasirašius su UAB „Amilista“, kaip užsakovu, darbų atlikimo aktus ir tuo pačiu numeriu, kaip atsakovei, išrašius PVM sąskaitą - faktūrą Nr. ZST800021 UAB “Amilista“. Teismas pažymėjo, kad iš tiesų jokie darbai UAB „Amilista“, kaip užsakovui, atlikti nebuvo, o darbų atlikimo aktuose, adresuotuose atsakovei ir UAB „Amilista“, nurodyti tie patys darbai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės teismas sprendimu nustatė prievolę neįtrauktai į bylą B UAB „Amilista“ atsiskaityti su ieškovu. Nors šalys buvo pareiškę prašymu į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuoju asmeniu B UAB“Amelista“(b.l.104,91), pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišsprendė. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti į bylą B UAB “Amilista“ teisių ir pareigų. Šis pažeidimas reiškia, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas(CPK 329 str.2 d.2 p). Šio padarinio apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti. Todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo(CPK 326 str.1d.4p).

Panaikinus sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėjų kolegija neatsižvelgia į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas- CPK 320 str. ir nepasisako dėl kitų apeliaciniame skundo motyvų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.