Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-235-123/2010

32.5; 122.3; 128.17.

NUTARTIS

2010 m. sausio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens skolininko A. V. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-07 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo kreditoriaus AB PAREX BANKAS pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius kreipėsi su prašymu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto daikto savininko. Nurodė, kad skolininkas nevykdė įsipareigojimų pagal 2007-03-02 kredito sutartį Nr. PS/14/840, todėl 2009-09-22 kredito sutartį nutraukė. Prašė teismo išieškoti iš skolininko skolą iš hipotekos lakštu įkeisto turto.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis, 2009-09-30 kreditorius pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš A. V. priklausančio bei bankui įkeisto turto (b. l. 31?32). Teismo 2009-10-07 nutartimi areštuotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 58?59). Skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įspėjimas, teismo 2009-10-07 nutartis bei kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo įteikti 2009-10-15 (b. l. 66).

Apeliantas teigia, kad teismas priverstinį skolos išieškojimą pradėjo nepagrįstai, įstatymai nenumato, jog hipotekos reikalavimas būtų tenkinamas prieš terminą, jei nevykdoma prievolė arba ji vykdoma netinkamai, todėl kreditorius neturėjo teisės pareikšti prašymą areštuoti nekilnojamąjį turtą, nepasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Teisėjų kolegija su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Hipoteka yra daiktinė teisė, tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Hipotekos sutartis sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius). Viena iš hipotekos kreditoriaus įstatyme numatytų privilegijų yra pagreitintas skolos išieškojimas iš įkeisto turto, kai skolininkas neįvykdo savo skolinių įsipareigojimų. CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkei ir įkeičiamo daikto savininkams, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.

Bylos duomenimis, šalys hipotekos sutartimi (hipotekos lakšto 8 punktas) susitarė, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, jei skolininkas nesilaikys kreditavimo sutartyje Nr. PS/14/840 nustatytų terminų ir sąlygų (b. l. 35-37). Skolininkui neįvykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. negrąžinant kredito, nemokant priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, kreditorius nutraukė sutartį (b. l. 54), todėl jam atsirado teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas įsipareigojimus bankui būtų įvykdęs, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo, areštavęs įkeistą daiktą bei įspėjęs skolininką ir įkeisto daikto savininką, įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo nepažeidė.

Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Skolininkas manydamas, kad kreditorius nepagrįstai nutraukė kredito sutartį, turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka ginčijant kreditavimo sutarties nutraukimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas areštuotino žemės sklypo plotą – (duomenys neskelbtini)ha peržengė kreditoriaus pareiškimo reikalavimo ribas. Iš bylos duomenų matyti, kad hipotekos sandorio sudarymo metu – 2007-01-30 – įkeičiamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas pagal preliminarius matavimus buvo (duomenys neskelbtini) ha (b. l. 4). Po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų pasikeitė įkeisto žemės sklypo plotas, kuris šią dieną yra (duomenys neskelbtini) ha (b. l. 56). Tačiau, nei minėto nekilnojamojo turto unikalus numeris nei adresas nėra pasikeitę. Pirmosios instancijos teismas, pradėdamas priverstinį išieškojimą iš įkeisto žemės sklypo ir nustatęs, kad po atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų pasikeitė įkeisto žemės sklypo plotas, pagrįstai areštavo kreditoriui įkeistą žemės sklypą ir nurodė esamą jo plotą (duomenys neskelbtini) ha (b. l. 56). Todėl aplinkybė, kad šiuo metu yra pasikeitęs įkeisto turto bendras plotas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas peržengė kreditoriaus pareiškimo reikalavimo ribas. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas areštuodamas kreditoriui įkeistą žemės sklypą nurodė teisingus jo duomenis, todėl rašymo apsirikimo klaida skundžiamoje teismo rezoliucinėje dalyje padaryta nebuvo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-07 nutarties paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.