- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-17
- Bylos Nr.
- AS-858-792-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „LIETUVOS ENERGIJA“
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „LIETUVOS ENERGIJA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui (tretysis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „LIETUVOS ENERGIJA“) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. L. skundu (b. l. 5–8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Antkopčio kaime“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui nustatytas žemės servitutas: teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (servituto naudotojas – akcinė bendrovė „LIETUVOS ENERGIJA“, servituto paskirtis – 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai statybai ir aptarnavimui), o akcinė bendrovė „LIETUVOS ENERGIJA“ (toliau – ir Lietuvos Energija, Įmonė) įpareigota žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto, išmokant vienkartinę 3 417,06 litų dydžio kompensaciją
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą ir uždrausti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – ir NŽT) bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nekilnojamojo turto registre įregistruoti servitutą. Pareiškėjas nurodė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas, skundo tenkinimo atveju gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes tretysis suinteresuotas asmuo gali pradėti vykdyti pareiškėjui priklausančiame žemės sklype miško kirtimo darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi (b. l. 22–24) pareiškėjo A. L. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino iš dalies; nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Antkopčio kaime“ galiojimą; nutarties vykdymą pavedė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai L. P..
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas 2010 m. birželio 22 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 11A nurodyta, kad tarnaujančio daikto savininkui A. L. viešpataujančio daikto savininkas AB „Lietuvos energija“ turi atlyginti už iškirstą 3 ha mišką 2 887,12 litus. Taigi šio akto pagrindu darytina išvada, kad, tiesinat elektros perdavimo linijos Klaipėda–Telšiai požemines ir antžemines komunikacijas, bus iškirsti 3 ha pareiškėjui priklausančio miško. Nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos energija gali pradėti žemės sklype miško kirtimo darbus. Teismui pripažinus Įsakymą neteisėtu ir jį panaikinus, realus buvusios padėties atkūrimas ir teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui ir nepažeidžia proporcingumo principo bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, atkurti buvusios iki Įsakymo priėmimo padėties būtų neįmanoma, jei Lietuvos energija pradėtų miško kirtimo darbus; pareiškėjo skundo pripažinimo nepagrįstu atveju, iš esmės neatsirastų realių neigiamų pasekmių. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu siekiama išvengti tų padarinių, kurie gali atsirasti pradėjus vykdyti Įsakymą, jei teismas pripažintų Įsakymą nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas taikė vieną iš įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių – laikinai, iki sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdė Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Antkopčio kaime“ galiojimą. Pareiškėjo prašymas uždrausti atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre netenkintinas. Iš Įsakymo turinio matyti, kad pareiga per 3 mėnesius nuo Įsakymo priėmimo įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre nustatyta trečiajam suinteresuotam asmeniui. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 dalies 1 punktas numato, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždraudimas atlikti tam tikrus veiksmus – gali būti taikoma tik atsakovui. Taigi prašymas uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos energija“ įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre nepagrįstas įstatymu, todėl negali būti tenkinamas.
II.
Tretysis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „LIETUVOS ENERGIJA“ atskiruoju skundu (b. l. 30–34) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Lietuvos Energija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. AS438-473/2009, Nr. AS756-368/2009 ir kt. dėl būtinybės, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, įvertinti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Nurodomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išskirti kriterijai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Įsakymas pats savaime nesuteikia Lietuvos Energijai teisės kirsti miško pareiškėjo žemės sklype. Tam, kad Lietuvos Energija galėtų pradėti kirsti mišką, jai reikia pakeisti miško žemę į kitas naudmenas ir gauti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą miško kirtimui. Tai galima atlikti teisės aktų nustatyta tvarka pagal atitinkamas procedūras. Kompensacija pareiškėjui yra dėl jo būsimų nuostolių, kuriuos tarnaujančio žemės sklypo savininkas patirs, kai bus įgyvendintas servitutas. Įsakymo sustabdymas sukels ženklių nuostolių Lietuvos Energijai, bus pažeistas proporcingumo principas bei viešasis interesas. 330 kV elektros perdavimo linija Klaipėda–Telšiai (toliau – ir Linija) yra ypatingos svarbos objektas, kurio statyba yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Lietuvos bendrajame plane. Linija, be kita ko, reikalinga Lietuvos integracijai į Europos Sąjungos elektros energijos rinką. Įsakymo sustabdymas sukels didelių nuostolių tiek Lietuvos Energijai, tiek Lietuvos valstybei ir gyventojams. Linijos statyba yra prioritetinis Lietuvos Energijos projektas, kuriam numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Todėl projekto įgyvendinimo atidėjimas gali lemti Europos Sąjungos finansavimo praradimą, nes finansavimas teikiamas, tik jeigu projektas įgyvendinamas per nustatytą finansavimo terminą. Apskaičiuojant elektros energijos tarifą visiems Lietuvos gyventojams turėtų būti įtraukti papildomi kaštai. Linija tarnaus viešajam interesui, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo proporcingumas pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintas trečiojo suinteresuoto asmens, valstybės ir viešojo intereso atžvilgiu.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 42–44) prašo trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad tretysis suinteresuotas asmuo neturi pagrindo skųsti teismo nutarties, kuri yra taikoma atsakovui, nes ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata negali būti aiškinama plečiamai. Įsakymu nustatytas servitutas trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjui priklausančio miško kirtimu, nes, esant nustatytam servitutui, tretysis suinteresuotas asmuo įgyja teisę teikti paraiškas miško kirtimo projektui, teikti prašymus leidimui kirsti mišką gauti ir atlikti visus kitus su miško kirtimu susijusius veiksmus. Pareiškėjas nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės tėra prielaidos, šiuo metu elektros energijos tiekimas gyventojams nėra sutrikęs, reikalavimo užtikrinimo priemonės nedaro jokios įtakos elektros energijos tiekimui. Pareiškėjas pažymi, kad tretysis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės patirs kokius nors nuostolius, be to, 2010 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Energija LITGRID turtas AB perleido perdavimo sistemos ir elektros rinkos operatoriaus veiklą bei dalį informacinių technologijų bei kitos veiklos, todėl jokių nuostolių patirti negali.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Antkopčio kaime“ (b. l. 9) galiojimo sustabdymas – taikymas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė Įsakymo galiojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atsiliepime pateikti argumentai dėl to, jog tretysis suinteresuotas asmuo neturi teisės atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties yra nepagrįsti, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas (Įsakymo galiojimo stabdymas) nagrinėjamoje byloje sukelia teisines pasekmes trečiajam suinteresuotam asmeniui. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje galimybė kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra nustatyta, inter alia, proceso dalyviams. Tretysis suinteresuotas asmuo yra laikomas proceso dalyviu pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 ir 3 dalis. Todėl tretysis suinteresuotas asmuo turi ne tik teisę pateikti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, bet ir ABTĮ 71 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę pateikti atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. ABTĮ 71 straipsnio 4 dalis nenumato apribojimų dėl subjektų, galinčių teikti atskiruosius skundus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įsakymas nagrinėjamoje byloje sudaro prielaidas Lietuvos Energijai pradėti veiksmus, susijusius su pareiškėjui priklausančio miško kirtimu. Vis dėlto Įsakymas nėra individualus administracinis aktas, kuris tiesiogiai leidžia Lietuvos Energijai kirsti pareiškėjui priklausantį mišką – kaip pagrįstai pažymi tretysis suinteresuotas asmuo nagrinėjamu atveju iki galimybės pradėti kirsti pareiškėjui priklausantį mišką būtina atlikti tam tikrus teisės aktais nustatytus veiksmus, inter alia, gauti leidimą kirsti mišką. Todėl Įsakymas ir dėl jo taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti motyvuojamos pareiškėjui priklausančio miško kirtimu, nes Įsakymas nesukelia tokių teisinių pasekmių, kokiomis remiasi pareiškėjas, t. y. savaime neleidžia Lietuvos Energijai kirsti pareiškėjui priklausančio miško, tik sudaro tam tikras prielaidas atlikti tolesnius veiksmus, susijusius su galimu pareiškėjui priklausančio miško kirtimu. Todėl negalima teigti, kad, byloje, sprendžiamoje iš esmės, tenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus Įsakymą, teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas, kadangi būtų faktiškai neįmanomas padėties iki Įsakymo priėmimo atkūrimas – pareiškėjui priklausantis miškas negali būti kertamas vien Įsakymo pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra pagrįsta.
Trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, pateikti atskirajame skunde, pagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo būtinybę nagrinėjamoje byloje. Tretysis suinteresuotas asmuo atskirajame skunde remiasi su viešuoju interesu susijusiais argumentais. Elektros perdavimo linija Klaipėda–Telšiai yra vienas iš prioritetinių energetikos objektų Lietuvoje, Linija inter alia yra pripažinta kaip būtina, siekiant užtikrinti Lietuvos elektros energijos tiekimo strateginį patikimumą ir integraciją į ES rinką pagal Nacionalinės energetikos strategijos 31 punktą.
Esant nagrinėjamos bylos aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – Įsakymo galiojimo stabdymo, nes pareiškėjas byloje nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo argumentai yra susiję su prielaida, kad Įsakymo pagrindu tretysis suinteresuotas asmuo pradės pareiškėjui priklausančio miško kirtimo darbus, tačiau iš tiesų ne Įsakymas suteikia tokią teisę. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo keistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „LIETUVOS ENERGIJA“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pakeisti: Pareiškėjo A. L. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.