Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Aiškina, jog kuomet 2014 m. buvo įvykdyta Krymo aneksija, jis laikėsi nedviprasmiškos pozicijos, paremtos Ukrainos valstybės teritorinio vientisumo principu. Jo nuomone, Rusija įvykdė ginkluotą nepriklausomos Ukrainos užpuolimą ir, pasinaudodama sumaištimi, neteisėtai paskelbė Krymą savo teritorija. Teigia, jog jo pozicija šiuo atžvilgiu yra tokia, kad kariuomenės įvedimas į kaimyninės valstybės teritoriją ir ten savo taisyklių nustatymas prieštarauja pasaulio įstatymams, tai yra nusikaltimas, ir visi už šį nusikaltimą atsakingi asmenys turėtų būti patraukti atsakomybėn. Taip pat pabrėžia, kad jo pozicija yra tokia, jog 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą, Ukrainos ginkluotas užpuolimas yra dar žiauresnis nusikaltimas, dėl kurio sunaikinama infrastruktūra, miršta žmonės, kenčia moterys ir vaikai. Taigi atsakingi asmenys už šį agresijos aktą turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Aiškina, kad šį karą palaikantiems politikams ir aktyvistams Rusijoje turėtų būti uždrausta išvykti iš Rusijos į civilizuotą pasaulį ir jiems neturi būti leista mėgautis mūsų kuriamo ir vystomo civilizuoto pasaulio privalumais.

Nurodo, kad 2023 m. kovo 3 d. jis kartu su savo žmona pareiškėja L. K. Migracijos departamente (duomenys neskelbtini) skyriuje pateikė prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) jiems ir jų dukroms. Teigia, jog 2023 m. gegužės 16 d. jie kreipėsi į Klaipėdos skyrių, norėdami sužinoti, kada bus galima atsiimti naujus leidimus lakinai gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau jiems paaiškino, kad leidimai dar nėra paruošti ir visa forminimo procedūra pailgėjo ir jiems reikia paduoti dokumentus laukimo vizai apiforminti. Pažymi, kad jie padavė dokumentus vizai gauti ir sumokėjo 240 Eur. Taigi jiems paaiškino, kad vizos forminimas užtruks iki 3 savaičių, tačiau 2023 m. gegužės 26 d. jis elektroniniu paštu gavo elektroninį dokumentą iš Migracijos departamento, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pažyma jis kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, nes tarnavo Rusijos ginkluotosiose pajėgose. Pažymi, jog tai buvo prieš 20 metų, o visus šiuos metus jis nepritarė valstybės politikai, nukreiptai į jos žmonių žlugdymą, oligarchų praturtėjimą ir visišką korupciją. Akcentuoja, jog esant pirmai progai, jis pardavė visą savo turtą (duomenys neskelbtini). Taigi dabar jis gyvena su šeima Lietuvos Respublikos teritorijoje (duomenys neskelbtini), nuolat moka mokesčius valstybei. Pažymi, jog jų vaikai gimė po laisvos šalies vėliava, kuri vertina žmogaus gyvybę ir gerbia laisvą valią.

Pareiškėjai O. Z. ir L. K. teigia, kad nori auginti savo vaikus sveiko patriotizmo, pagarbos tautiečiams atmosferoje ir apsaugoti juos nuo to, kas dabar vyksta Rusijoje. Nurodo, jog jeigu bus palikti galioti Migracijos departamento sprendimai, yra didžiulė tikimybė, kad O. Z. bus sulaikytas pasienyje kaip užsienio agentas ir išsiųstas kariauti į Ukrainą. Pareiškėjas O. Z. pažymi, jog jo pozicija šiuo klausimu yra vienareikšmiška, jis ilgai negyvens – visų nekenčiantys kariaujantys Rusijos kariai labai greitai susidoros su juo kaip su ilgai civilizuotoje Europoje gyvenančiu žmogumi. Teigia, jog tuo pat metu visa jo šeima pateks į užsienio agentų įstatymo taikymo sritį, o tai reiškia, kad jo žmona pareiškėja niekada negalės susirasti darbo, vaikai niekada neis į darželį ir mokyklą, aukštasis mokslas jiems bus neįmanomas. Pažymi, kad jie taip pat yra pasirengę atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, kad neturėtų nieko bendra su nusikalstamu Rusijos režimu.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jo grėsmė valstybės saugumui grindžiama iš esmės tik paties jo atsakymais į klausimyne pateiktus klausimus, o ne kokiais nors kitais objektyviais duomenis apie jo grėsmę valstybės saugumui, t. y. sprendime nėra nurodyta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis valstybės saugumui keliamos grėsmės galimybė objektyviai tikrovėje ir realiai egzistuoja, o nėra vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Pabrėžia, jog nėra susipažinęs su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada, taip pat jam nėra tiksliai žinoma, kuo ši išvada yra pagrįsta, bet neabejotina, kad ji grįsta tik paties jo sąžiningai ir atvirai pateiktais atsakymais į klausimyno klausimus. Pažymi, jog nėra ir negali būti jokių objektyvių duomenų net ir prielaidai, kad jis savo gyvenimu (duomenys neskelbtini) gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir tokių duomenų VSD negali turėti. Nurodo, jog jis iki šiol gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atsakovas jam išduodavo leidimus gyventi, akivaizdu, kad prieš išduodant leidimus Migracijos departamentui nebuvo pateiktos kokios nors išvados apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui – kitaip leidimai gyventi nebūtų išduoti.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovas skundžiamuose Sprendimuose nepaaiškina, kaip atsakovo formali išvada apie jo keliamą grėsmę koreliuoja su jo klausimyne pateiktu atsakymu į klausimą, ar jis pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, taip pat į klausimą kam priklauso Krymas. Teigia, kad jis atsakydamas į šiuos klausimus nurodė, jog nepritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ir Krymas priklauso Ukrainai.

Aiškina, kad VSD 2023 m. balandžio 19 d. išvadoje Nr. 18-4307 (toliau – ir Išvada) nurodė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir laiko, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Taigi VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pariškėjui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, kurie gali būti išnaudoti kaip lojalūs ir patikimi Rusijos valdžiai, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimo agresyvumui, kuris kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Paaiškina, kad VSD, atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją vertina, jog pareiškėjo gyvenimas (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pabrėžia, kad Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Taigi leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Taip pat nurodo, jog kadangi 2023 m. gegužės 26 d. Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė Sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja ir pareiškėjų dukterys neatitinka Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 5 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo sąlygų, todėl pagrįstai buvo priimti sprendimai atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atkreipia dėmesį, kad byloje ginčijami Sprendimai susiję su pareiškėjo teisine padėtimi. Nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimai buvo priimti remiantis VSD pateikta Išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti išduoti/pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) paaiškėjus, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pažymi, jog priimdamas ginčijamus sprendimus Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pabrėžia, jog pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Taigi atsižvelgiant į tai, priimdamas Sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Pažymi, jog vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

Nesutinka, kad VSD Išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Mano, kad Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nesutinka su skundo argumentais, kad ginčijamas Sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi VSD išvada. Pažymi, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo Sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai nenustatyti, nes iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad šie ryšiai nustatyti. Nurodo, kad jis nacionalinių vizų neturėjo, su leidimais laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai gyvena nuo 2014 m. iki dabar. Taip pat O. Z. nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. dirbo Lietuvos Respublikos įmonėse, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. vykdė individualią veiklą. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs nuo (duomenys neskelbtini), yra vedęs (duomenys neskelbtini) pilietę pareiškėją, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)., jie turi dvi nepilnametes dukras, viena gimusi (duomenys neskelbtini), o kita (duomenys neskelbtini), jos taip pat turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pareiškėjo sutuoktinė leidimus laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) turėjo nuo 2019 m. kovo 19 d. Pareiškėjo motinai 2014 m. suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, iki tol nuo 2009 m. ji (duomenys neskelbtini) gyveno su leidimais laikinai gyventi, vėliau – su leidimu nuolat gyventi. Duomenų apie pareiškėjo tėvo pilietybę nėra, leidimo gyventi (duomenys neskelbtini) jis nėra turėjęs.

Pažymi, kad tai, jog užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad šis leidimas negali būti panaikintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD nesutinka su pareiškėjų argumentais ir teikia atsiliepimą į skundą.

Teigia, jog skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėjus, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas mokslo skyriaus karininku Juridiniame Vidaus reikalų ministerijos institute, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Taigi pareiškėjui turint leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Nurodo, jog apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose 2022 m. ir 2023 m. grėsmių vertinimo ataskaitose.

Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Paaiškina, kad tai reiškia, jog grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Taigi šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo darbas (atitinkamai ir ryšiai) Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad faktas, jog pareiškėjas nebedirba Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis Rusijos tarnybomis yra išnykusi.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Taigi, grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi neišdavimo klausimą. Teigia, jog neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Pažymi, kad šios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. eA-1266-602/2023).

Nurodo, jog pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, o Migracijos departamentas, atitinkamai, priėmė Sprendimus atisakyti pakeisti jam leidimą laikinai gyventi bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pagrįsti ir teisėti Migracijos departamento Sprendimai neišduoti leidimų laikinai gyventi L. K., N. O. Z. ir E. E. Z., kaip neatitinkančioms ĮUTP 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo sąlygų.

VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas atsakovas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjų teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Posėdžio metu pareiškėjai, jų atstovas ir atsakovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Pareiškėjas O. Z. papildomai nurodė, kad turėjo leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m., o dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. Pažymėjo, jog niekada neslėpė ir nuo pat pradžių sąžiningai nurodė duomenis apie savo veiklą, todėl jam nesuprantama, kodėl staiga buvo pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikai.

Pareiškėja L. K. papildomai nurodė, jog ji (duomenys neskelbtini) gyvena penkerius metus ir lietuvių kalbos intensyviai mokosi nuo 2022 m. Taip pat paaiškino dėl savo lietuviškos kilmės pavardės - 2007 m. sužinojusi, jog jos biologinis tėvas yra lietuvis, ji pakeitusi savo pavardę į K..

Taigi 2023 m. gegužės 26 d. Migracijos departamentui priėmus Sprendimą Nr. 1 bei vadovaujantis ĮUTP 133 straipsnio 5 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punktu 2023 m. gegužės 26 d. priimtas Sprendimas Nr. 2, kuriuo pareiškėjui O. Z. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo Nr. 2 priėmimo dienos 30 mėnesių.

Spendime Nr. 3 nurodyta, jog Migracijos departamentui priėmus Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjos L. K. sutuoktiniui pareiškėjui O. Z., pas kurį atvyksta L. K. kaip jo šeimos narys, išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2023 m. gegužės 19 d., taip pat priėmus Sprendimą Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjos L. K. sutuoktiniui pareiškėjui iki 2025 m. lapkričio 25 d. atvykti į Lietuvos Respubliką, pagrindo išduoti L. K. leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų taip pat nėra. Taigi vadovaujantis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu priimtas Sprendimas Nr. 3, kuriuo pareiškėjai L. K. atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atitinkami tuo pačiu nurodytu Sprendime Nr. 3 pagrindu, vadovaujantis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priimtas Sprendimas Nr. 4 ir Sprendimas Nr. 5 sutuoktinių O. Z. ir L. K. dukrų pareiškėjų N. O. Z. ir E. E. Z. atžvilgiu.

Taigi Migracijos departamentas vadovaudamasis VSD išvada, priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriame be VSD išvadoje nurodytų motyvų taip pat remiamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“; 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucija Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“; Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucija Nr. XIV-1070 „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“; Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 14 d. nutarime Nr. XIV-1789(7) „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ pažymima, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę, vykdomas valstybinis terorizmas, sudarytos palankios sąlygos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką. Rusijos Federacija ir toliau laikosi atviros, vis intensyvėjančios grasinimų Ukrainą remiančioms valstybėms retorikos, niekindama jų nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ar netgi neigdama jų egzistavimą, intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą, Rusijos Federacijos retorikoje minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, tęsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotės telkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Europos Parlamentas 2022 m. lapkričio 23 d. savo rezoliucija pripažino Rusijos Federaciją terorizmą remiančia valstybe.

Dėl laikotarpio, kuriuo pareiškėjui draudžiama atvykti, Sprendime Nr. 2 nurodoma, jog įvertinus ĮUTP 133 straipsnio 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, aplinkybę, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad esami šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kad šiam užsieniečiui buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37, 38.3 ir 39 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, nustatytinas 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.

Pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimais kreipėsi į teismą, nurodydami, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimus nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimai priimti formaliai, visiškai neįsigilinus į individualų pareiškėjo O. Z. atvejį, neįvertinus visų pareiškėjų socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, grindžiant vien tik tuo, jog pareiškėjas O. Z. tarnavo (duomenys neskelbtini) ir tai buvo prieš dvidešimt metų.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja ĮUTP, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką, įskaitant leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo, panaikinimo pagrindus ir tvarką. ĮUTP 4 straipsnio 2 dalyje (užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir VSD, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis), ĮUTP 4 straipsnio 3 dalyje (užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba), ĮUTP 4 straipsnio 4 dalyje (leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei). ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonų sveikatai.