Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nustatyti juridinę reikšmę, kad D. S., S., miręs (duomenys neskelbtini) (akto įrašas Nr. 9) ir V. D., miręs (duomenys neskelbtini) (akto įrašas Nr. 28), buvo broliai;

- nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. 21-50315423) ir pareiškėja G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo palikėjo tėvo V. D. ir jo brolio S. D. vaikai, t. y. pusbrolis ir pusseserė;

- nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo pusbrolio V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama nekilnojamąjį turtą – 437/1749 dalis (t. y. 4,37 ha) žemės ūkio paskirties sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mieste mirė pareiškėjos pusbrolis V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas Nr. 21-50315423). Jis buvo vienišas: nebuvo sudaręs santuokos ir neturėjo vaikų. Jo artimiausia giminaitė buvo sesuo G. P. (D.), kuri yra mirusi dar (duomenys neskelbtini) metais. Pastarosios vienintelė duktė K. P. yra mirusi (duomenys neskelbtini) metais. V. D. gyvenamoji vieta iki mirties buvo (duomenys neskelbtini), tačiau, pareiškėjos žiniomis, šis turtas nėra registruotas kaip jo nuosavybė. Kadangi jo tėvai, sesuo ir dukterėčia jau seniai yra mirę, pareiškėja laiko save jo artimiausia giminaite ir įstatymine paveldėtoja. Dėl to, po pusbrolio mirties ji ėmė tvarkyti jo kilnojamąjį turtą, buvusį pusbrolio gyvenamosios vietos adresu: perėmė saugoti kai kuriuos jo namų apyvokos daiktus, sutvarkė patalpas, kurios buvo apleistos, netvarkingos ir iš esmės paverstos tam tikros rūšies šiukšlynu. Taip pat, po pusbrolio mirties kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Ž.“, kuri iš pusbrolio nuomojo jam priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, ir pranešė, kad perima šio žemės sklypo valdymą kaip mirusio giminaičio įpėdinė. Bendrovė neprieštaravo ir jie sutarė, kad nuomos santykiai bus įforminti pareiškėjos vardu tuomet, kai gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir ten paaiškėjo, kad ji yra praleidusi trijų mėnesių terminą pareiškimui pateikti. Tai atsitiko dėl to, kad pareiškėja buvo įsitikinusi, jog pas notarą privalo kreiptis per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties. Pareiškėja negali nurodyti jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šį terminą praleido, tačiau mano, kad ėmusi faktiškai valdyti ir tvarkyti mirusio pusbrolio turtą, priėmė jo palikimą. Per laikotarpį nuo pusbrolio mirties G. M. nėra mokėjusi jokių mokesčių už jo gyvenamosios vietos naudojimo patalpų eksploatavimą, nes nemato tam teisinio pagrindo – turtas nėra jos mirusio pusbrolio nuosavybė. Į jį pareiškėja nepretenduoja, todėl neturi pareigos už trečiuosius asmenis atlikti kokius nors teisines pasekmes sukeliančius veiksmus. Tačiau nuomininko teisių faktinis perėmimas – sutarimas, kad žemės nuomos mokestis bus mokamas į pareiškėjos sąskaitą – rodo, kad nekilnojamojo turto faktinis valdymas yra perimtas. Pareiškėja jau kartą kreipėsi į teismą su panašiu teisiniu reikalavimu, tačiau teismui kilo klausimas dėl pareiškėjos ir mirusiojo giminystės ryšio. Išlikusiuose archyviniuose dokumentuose yra skirtingai įrašytos mirusiojo tėvo ir pareiškėjos tėvo pavardės. Pareiškėjos gimimo liudijime tėvu įrašytas S. D., o pareiškėja įvardinta kaip D. Tačiau mirties liudijime pareiškėjos tėvas yra įvardintas kaip D. S., S. Istorijos archyvo pažymoje apie pareiškėjos tėvo gimimą 1914 metais nurodyta dviguba pavardė – D.-D. S., S. Jo brolio V. D. likęs įrašas (gim. 1916 m.) darytas jau pokario metais esant okupuotai Lietuvai, tačiau tėvo vardas nurodytas analogiškai – S. Atkreiptinas dėmesys, kad pusbrolio gimimo įraše 1941 m. apie jo gimimą praneša tėvas V. D., o liudininku yra brolis S. D., kuris pasirašo kaip D. Be to, matyti, kad abiejų brolių pavardę buvo bandoma rašyti dvigubai – D.-D. Akivaizdu, kad dėl kažkokių aplinkybių, nepriklausančių nuo brolių S. ir V., jų pavardės buvo užrašomos skirtingai, tačiau tai nepaneigia jų giminystės ryšio.

Liudytoja E. A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja G. M. su V. D. buvo pusseserė su pusbroliu iš tėvo pusės. V. visi kaimynai vadino D. V. D. šeimos neturėjo, turėjo tik sesę, kuri yra mirusi, sesės dukrytė taip pat yra mirusi. V. D. buvo likęs vienui vienas.

Liudytoja G. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. M. ir V. D. buvo pirmos eilės pusseserė ir pusbrolis. Ji nuo pat vaikystės pažinojo V. D. ir jo tėvus. Žino, kad V. D. tėvas ir G. M. tėvas buvo broliai, vienas brolis S., berods, pareiškėjos tėvas, ir kitas brolis buvo V.s ar V. Pareiškėjos tėvas gyveno (duomenys neskelbtini), o V. D. tėvas gyveno (duomenys neskelbtini). Šiuos brolius ir V. D. (duomenys neskelbtini) vadino D. V. D. turėjo seserį, kuri buvo jos klasiokė, bet sesuo jau yra mirusi, sesers dukra taip pat yra mirusi. V. D. niekada neturėjo šeimos, vaikų, gyveno su tėvais, mirus tėvams liko gyventi tėvų name. V. D. laidojo seniūnija, bet ji žino, kad pareiškėja yra visur prisidėjusi. Jos žiniomis, V. D. turėjo kažkiek žemės ir gyvenamąjį namą, kuris yra labai apleistas ir tinkamas griovimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjos pareiškimu ir pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), kuris iki mirties gyveno vienas, adresu (duomenys neskelbtini), ir po kurio mirties į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreikė ir Testamentų registre nėra įregistruotų V. D. palikimo priėmimo faktų. V. D. tėvas V. D., S., gimė (duomenys neskelbtini), tėvai S. D. ir M. D., ir mirė (duomenys neskelbtini). Iš 1992 m. vasario 4 d. Lietuvos Valstybinio istorijos archyvo pažymos matyti, kad Naujosios Žagarės bažnyčioje (duomenys neskelbtini) buvo pakrikštytas D.-D. S., S., gimęs (duomenys neskelbtini), motina M. D., tėvas D.-D. S.. Iš Mirties liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. S., S. Iš V. D. gimimo metrikos matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbtini) ir apie jo gimimą pranešė V. D., liudytojas S. D., kuris metrikoje pasirašė „D.“. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Šiaulių apskrityje, gimė D. G., S., kurios tėvu gimimo liudijime įrašytas D. S..

Pareiškėjos, liudytojų E. A. B. ir G. R. teisme duotais paaiškinimais, kuriuos iš dalies patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, nustatyta, kad pareiškėjos G. M. tėvas D. S., S. (taip nurodyta mirties liudijime, o kituose dokumentuose – S. D., S. D.-D. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir V. D., S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo broliai. Iš (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. 183317 ir iš 1992 m. vasario 4 d. Lietuvos Valstybinio istorijos archyvo pažymos matyti, kad D. V., S. ir D.-D. S., S. tėvai buvo D. M. ir D.-D. S., tai tik patvirtina, kad pareiškėjos tėvas ir velionio V. D. tėvas buvo broliai. Tokiu būdu, pareiškėja G. M. (iki santuokos – D.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir velionis V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pusseserė ir pusbrolis. Todėl nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos pusbrolis V. D., a. k. (duomenys neskelbtini). V. D., kuris gyveno vienas ir neturėjo šeimos, paliktą turtą (žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)), jo pusseserė pareiškėja G. M., faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjo mirties, nes ji pradėjo tvarkyti velionio kilnojamąjį turtą, perėmė saugoti kai kuriuos jo namų apyvokos daiktus, sutvarkė patalpas, kuriose iki mirties gyveno velionis, be to, 2021 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į UAB „Ž.“ dėl žemės sklypo, kuris priklausė velioniui, nuomos santykių pratęsimo. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo, kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Iš 2021 m. lapkričio 30 d. Joniškio rajono notarų biuro liudijimo Nr. 5439 matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. D. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruoto šio asmens palikimo priėmimo fakto.

G. M. , būdama V. D. pusseserė, paveldi pagal įstatymą su šeštos eilės įpėdiniais (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – pareiškėja turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje, nes pareiškėja įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę, kad D. S., S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir V. D., S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo broliai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. D., mirusio (duomenys neskelbtini), ir jo brolio S. D., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai, t. y. pusbrolis ir pusseserė.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje po pusbrolio V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.