Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria panaikinti Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato tyrėjo 2012 m. spalio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 28-At-00793-12 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013 m. vasario 8 d. nutarimas atmesti skundą dėl 2012 m. spalio 3 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), automobilis „Crysler“ partrenkė vaikiną, kuris iš įvykio vietos pasišalino.

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato tyrėjo 2012 m. spalio 3 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 28-At-00793-12. Nutarime nurodyta, kad L. S. elgesys buvo nukreiptas ne į automobilio sugadinimą, o į bandymą pakenkti sau, dėl šios priežasties L. S. veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., kaip svetimo turto sužalojimas. Taip pat pažymėta, kad šiuo atveju Kelių eismo taisyklės buvo pažeistos tyčia, tuo tarpu įvykį galima traktuoti kaip eismo įvykį tik tuo atveju, kai Kelių eismo taisyklės pažeidžiamos dėl neatsargumo. Tyrėjas nutarime pabrėžė, kad dėl automobilio apgadinimo patirtos materialinės žalos, tikslinga kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013 m. vasario 8 d. nutarimu atmestas pareiškėjos R. G. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato tyrėjo 2012 m. spalio 3 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Prokuroro nutarime teigiama, kad nebuvo nustatyti visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., požymiai. Dėl nusikalstamo nerūpestingumo L. S. veiksmai galėtų būti kvalifikuoti pagal BK 188 str. (turto sugadinimas dėl neatsargumo), tačiau nėra būtino požymio – didelės turtinės žalos. Nutarime pažymėta, kad atsakomybė pagal BK 281 str. (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) kyla tik specialiam subjektui, t.y. asmeniui, vairuojančiam kelių transporto priemones.

Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: palikti galioti 2012 m. spalio 3 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skunde detalizuojamos Lietuvos Respublikos BPK 166 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo pradžią. Teigiama, kad L. S. veiksmuose galėtų būti BK 188 str. požymių, bet nėra nustatyta didelės turtinės žalos, nes akivaizdžiai tokia žala nebuvo padaryta. Be to, ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 407 str., dėl šios kategorijos nusikaltimų neatliekamas, jeigu yra žinomas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nes šios bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka. Nurodoma, kad administracinės L. S. atsakomybės neišsprendimas neduoda pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pabrėžiama, kad pagal ATPK 35 str. administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl patraukti L. S. administracinėn atsakomybėn nėra galimybės.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro skundas atmestinas.

Išnagrinėjus prokuroro skundą ir teismui pateiktą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą Nr. 28-At-00793-12, daroma išvada, jog Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato tyrėjo 2012 m. spalio 3 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), priimtas skubotai, neištyrus ir neišsiaiškinus visų aplinkybių, turinčių reikšmės tokio procesinio sprendimo priėmimui.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba, 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 str. 1 d.).

Tuo tarpu, skundą nagrinėjančio teismo manymu, nepatikrinus R. G. pareiškime bei skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytų aplinkybių, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog R. G. nurodyti faktai apie automobilio apgadinimų atsiradimą yra akivaizdžiai neteisingi ar kad yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Prieš priimant vienokį ar kitokį procesinį sprendimą, visos R. G. pareiškime (skunde) nurodytos aplinkybės turi būti išsamiai ir objektyviai ištirtos, neapsiribojant vien tik jų vertinimu, pažymint ir tai, kad pareiškėjos pareiškime ar skunde nurodyta galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro, turinčių atitinkamą išsilavinimą bei kvalifikaciją, neįpareigoja pradėti ikiteisminį tyrimą būtent dėl pareiškėjos nurodytos veikos.

Analizuojant teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), automobilis „Crysler“, vairuojamas R. G., partrenkė vaikiną, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Praėjus trumpam laiko tarpui į Elektrėnų PK buvo pristatytas vaikinas (L. S.), kuris buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. L. S. paaiškino, kad susipyko su drauge ir norėdamas save sužaloti, šoko ant automobilio, apie pasekmes negalvojo, automobilio sugadinti nenorėjo (atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. 28-At-00793-12, b. l. 16). Liudytojomis apklaustos R. G. ir V. B. (kartu važiavusi su R. G.) parodė, kad matė vaikiną stovintį ant šaligatvio, kuris pradėjo eiti į gatvę link važiuojančio automobilio. Pamačiusios, kad vaikinas artėja, R. G. automobilį pasuko į kairę pusę, link gatvės vidurio, tačiau vaikinas neatsitraukė, o specialiai šoko ant automobilio. Po smūgio vaikinas atsisėdo ant šaligatvio, sakė, kad susipyko su drauge, norėjo nusižudyti (atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. 28-At-00793-12, b. l. 13, 14). 2012 m. rugsėjo 28 d. automobilio „Crysler Neon“ apžiūros protokole bei nuotraukose užfiksuota, kad šio automobilio priekinis stiklas sudaužytas, nulaužtas stiklo valytuvas dešinėje pusėje, ant variklio dangčio, ties dešinės pusės žibintu matyti įlenkimas, nežymiai įlenktas automobilio stogas, sparnas, taip pat nulaužta ant dešinio sparno antena.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. BK 187 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, L. S., ėjęs šaligatviu, pamatė automobilį ir šoko po automobiliu. Kaip nurodė L. S., pastarasis taip pasielgė, nes norėjo save sužaloti, apie pasekmes negalvojo, nenorėjo apgadinti automobilio. Šios aplinkybės, priešingai nei teigia prokuroras, leidžia manyti, kad taip elgdamasis L. S. galimai suvokė ir pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, ir dėl to galinčius atsirasti padarinius, t. y. tai, kad šokus po automobiliu, atsitrenkus su transporto priemone, gali ne tik pats susižaloti bei, kad gali būti sugadintas svetimas turtas (transporto priemonė), ir, nors tokių padarinių nenorėjo, galimai sąmoningai leido jiems kilti.

Pažymima, kad, tiriant 2012 m. rugsėjo 28 d. įvykio aplinkybes, taipogi nebuvo tinkamai įvertinti L. S., kaip pėsčiojo, veiksmai dėl galimos administracinės atsakomybės taikymo pastarojo atžvilgiu. Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 4 dalis numato pėsčiųjų, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, atsakomybę už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusioje redakcijoje) 49 punkte nurodyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu (51 punktas). Taip pat pagal Kelių eismo taisyklių 55.6 punktą pėstiesiems draudžiama pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo.

Pagal ATPK 35 straipsnį administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Visgi, panaikinus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, šis terminas turėtų būti skaičiuojamas iš naujo nuo naujo procesinio sprendimo (atsisakyti pradėti ikiteisminį ar nutraukti pradėtą tyrimą) priėmimo dienos.

Atkreipiamas dėmesys, kad taip pat nebuvo imtasi jokių priemonių nustatyti automobilio „Crysler Neon“ savininkui padarytos turtinės žalos dydį, pažymint ir tai, kad, nors medžiagoje minėto automobilio savininku įvardinama UAB (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę, nėra surinkta. Nustačius automobilio „Crysler Neon“ savininką, jis turėtų būti apklaustas apie tiriamas aplinkybes, apie jam patirtos žalos dydį. L. S. dėl automobilio sugadinimų aplinkybių surašė tik paaiškinimą, tačiau daugiau jokie kiti veiksmai su juo nebuvo atlikti, jis nebuvo apklaustas nustatyta tvarka apie nagrinėjamas aplinkybes, nebuvo apklausti ir (įvykio padarymo metu) nepilnamečio asmens tėvai. Nebuvo nustatyti bei apklausti šio įvykio liudytojai, nors, kaip matyti iš R. G. ir V. B. paaiškinimų, jos prašė žmonių, mačiusių tiriamą įvykį, palikti kontaktinius duomenis.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjos padarytą išvadą, kad tyrimas atliktas nepilnai, neišsamiai. Neištyrus aukščiau išvardintų aplinkybių, nėra jokios galimybės spręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, užtraukiantis atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK. Surinktoje medžiagoje priimtas galutinis procesinis sprendimas turi būti pagrįstas, motyvuotas ir nekelti abejonių dėl jo procesinio teisėtumo ir pagrįstumo.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti prokuroro skundą ir naikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtą nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.