Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 36 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 9 mėnesiams, įpareigojant A. T. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio). A. T. taip pat skirta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. A. T. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2024 m. gruodžio 11 d., apie 14.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), patalpintas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos pertvaros skyrių, savo veiksmais padarydamas Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 544,50 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis A. T. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog nuvyko pas mamą į kaimą, kur vartojo alkoholį. Tuomet mama iškvietė policijos pareigūnus. Patalpintas į pareigūnų automobilį kojomis ir rankomis daužė jį. Atliktiems veiksmams įtakos šiuo atveju turėjo alkoholis, jei būtų blaivas, taip nebūtų pasielgęs. Civilinį ieškinį nurodė pripažįstantis, teigė, jog atlyginti jį galėtų per pusę metų.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. patruliu. 2024 metų gruodžio mėnesį, dirbo su kolega tyrėju K. J.. Dienos metu iš Šiaulių operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso neprisimena, pranešime buvo nurodyta, kad tarpusavyje konfliktuoja du pažįstami asmenys. Nuvykę į įvykio vietą su kolega pastebėjo, kad vienas iš asmenų elgiasi neadekvačiai, šaukia, rėkia, keikiasi, aplinkui viską daužo. Kaip vėliau paaiškėjo, minėtas asmuo buvo A. T.. Kartu su atvykusiais medikais priėmė sprendimą, kad A. T. reikia pristatyti į psichiatrijos kliniką. Kadangi asmuo elgėsi neadekvačiai, galėjo susižaloti pats ir sužaloti aplinkinius, bei sugadinti aplink esantį turtą, jie su kolega uždėjo asmeniui antrankius. Asmenį nuvedė ir pasodino į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Kiek pamena jų šaukinys buvo (duomenys neskelbtini). Kai pasodino asmenį į tarnybinio automobilio galą, siena skirianti sulaikymo patalpą nebuvo sulaužyta. Patalpa nebuvo sugadinta. Asmuo, būdamas tarnybinio automobilio sulaikymo patalpoje, toliau elgėsi neadekvačiai, šaukė, rėkė, po kurio laiko išgirdo, kad jis kažką spardo ar daužo, tuomet nuėjo jį sudrausminti, tačiau iš karto sudaužytos sienos nepastebėjo. Važiuojant girdėjosi, kad asmuo kažką spardo ar daužo. Jiems nuvykus į ligoninę, kai išlaipino asmenį iš automobilio, pastebėjo, kad sugadinta tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos siena (b. l. 48, 49).

5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškime dėl padarytos turtinės žalos nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 11 d., apie 14.35 val. (duomenys neskelbtini) mieste, A. T., būdamas patalpintas į policijos tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino transporto priemonėje įrengtos sulaikymo patalpos pertvarą, dėl ko Šiaulių apskrities vyriausiam policijos komisariatui padaryta 544,50 Eur (su PVM) turtinė žala. Prašoma patraukti A. T. atsakomybėn ir užtikrinti žalos atlyginimą (b. l. 5, 6).

6. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 20–29).

7. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), šaukiniu (duomenys neskelbtini), sulaikymo patalpose esančių kamerų vaizdo įrašo apžiūra. Atidarius vaizdo įrašą, vaizdo įrašo viršuje, kairėje matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, dešinėje pusėje matoma data ir laikas – 2024 m. gruodžio 11 d., 14:35:02. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kad tarnybinio automobilio sulaikymo patalpa tuščia, durys uždarytos, šviesa išjungta, patalpoje nieko nėra. Praėjus 3 minutėms nuo vaizdo įrašo pradžios pareigūnas atidaro tarnybinio automobilio duris, po to prie tarnybinio automobilio atvedamas antrankiais surakintas vyras. Vyras nuolat keikiasi, kalba agresyviai, rėkia, muistosi. Pareigūnai pasodina asmenį į tarnybinį automobilį. Vyras klykia, keikiasi, elgiasi neadekvačiai. Prie automobilio prieina medikai, pabendrauja su asmeniu, vėliau nueina, pridaromos tarnybinio automobilio durys. Vyras sėdi sulaikymo patalpoje. Praėjus 13 minučių ir 10 sekundžių nuo vaizdo įrašo pradžios, dešinėje pusėje, matoma data ir laikas 2024 m. gruodžio 11 d., 14:51:01, asmuo, kuris patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, atsistoja, atsisuka nugara į vaizdo stebėjimo kamerą ir iš nugaros pusės 5 kartus dešine koja spiria atbulas į laikino sulaikymo patalpos pertvarą, ant kurios yra pakabinta kamera. Iš karto po šių veiksmų sulaikymo patalpos durys prasiveria ir prieina policijos pareigūnas, pareigūnas kažką pasako asmeniui, asmuo šaukia ir keikiasi. Po kurio laiko dar kelis kartus spiria į geležines sulaikymo patalpos duris (b. l. 54–60).

8. Tarnybiniu pranešime dėl padarytos žalos įvertinimo nurodyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikymo patalpos pertvaros keitimo kaina yra 544,50 Eur (b. l. 10), kartu su tarnybiniu pranešimu pateikta remonto sąskaita (b. l. 11), taip pat pateiktas sąskaitos nuorašas, kuriame automobilio remonto kaina su PVM nurodyta 544,50 Eur (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

9. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

10. A. T. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, patvirtino, jog tuo metu, kuomet buvo patalpintas į pareigūnų automobilį, rankomis ir kojomis daužė aplink. A. T. veiksmai taip pat užfiksuoti vaizdo kamera, buvusia pareigūnų automobilyje. Apžiūrėjus vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio matyti, kaip kaltinamasis kelis kartus koja spiria į laikino sulaikymo kameros pertvarą. Kaltinamojo sulaikymo aplinkybes ir jo veiksmus automobilyje taip pat nurodė liudytojas V. M.. Tarnybiniam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai užfiksuoti šio automobilio apžiūros protokole. Kadangi automobilio remonto išlaidos (taigi ir sugadinto turto vertė) šiuo atveju viršija 10 MGL sumą (padaryta 544,50 Eur dydžio žala, kas atitinka 10,89 MGL), kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. A. T., būdamas tarnybinio automobilio sulaikymo kameroje, spardydamas joje buvusią pertvarą, suvokė neteisėtą savo veiksmų poveikį ir norėjo taip veikti, tai yra, sugadinti svetimą turtą, taigi nurodytus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimas

11. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

12. Dėl savo veiksmų A. T. gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, taigi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą asmuo padarė būdamas neblaivus ir tai, kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kadangi nusikalto būdamas teistas, faktiškai paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, po nusikalstamos veikos, nagrinėjamos šioje baudžiamojoje byloje, padarė dar vieną smurtinį nusikaltimą, už kurį nuteistas 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, yra pagrindas pripažinti A. T. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė taip pat pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. A. T. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, už kurį baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką asmuo padarė kitos bausmės atlikimo metu (atlikdamas laisvės apribojimo bausmę, paskirtą 2024 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu). Sugadinęs svetimą turtą, A. T. 2025 m. vasario 18 d. padarė ir dar vieną nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurį nuteistas 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu (informacinės sistemos LITEKO duomenys). Įvertinęs šias kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančias aplinkybes, taip pat nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti skiriant A. T. prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad svetimo turto sugadinimas buvo tik antrasis A. T. padarytas nusikaltimas (prieš tai jis buvo teistas už smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimo bausme), laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas minimalus – 3 mėnesiai. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, jam skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

14. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą A. T. padarė 2024 m. gruodžio 11 d. 2025 m. vasario 18 d. jis nusikalto dar kartą – smurtavo prieš brolį ir dėl to buvo nuteistas 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu (kuris šio nuosprendžio priėmimo metu yra įsiteisėjęs). Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu ir ankstesniuoju nuosprendžiu A. T. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis – prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (31 parą arešto, kas atitinka 31 laisvės atėmimo dieną) ir A. T. skiriama subendrinta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pridedamos bausmės dalis šiuo atveju nustatoma įvertinant tai, kad A. T. nusikalstamas veikas daro reguliariai (pirmą kartą nusikalto 2024 m. sausio 12 d., tuomet šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė 2024 m. gruodžio 11 d., 2025 m. vasario 18 d. padarė dar vieną nusikaltimą).

15. Kaip patvirtino teisiamojo posėdžio metu, dėl savo veiksmų A. T. gailisi, padarytą žalą planuoja atlyginti per pusę metų. Šiuo metu nurodė alkoholio nebevartojantis, dirbantis (duomenys neskelbtini). Taigi iš esmės kaltinamasis deda atitinkamas pastangas taisydamas savo elgesį, bando jį keisti teigiama linkme. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai šiuo atveju vis dar gali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytinas 1 metams, skiriant jam BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytas pareigas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu A. T. buvo skirta ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaip numatyta BK 73 straipsnio 2 dalyje, baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Taigi 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nebendrinama su šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skiriama bausme ir vykdoma pagal minėtą nuosprendį.

16. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, skirta prokuroro 2025 m. vasario 19 d. nutarimu (b. l. 129–139), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Dėl civilinio ieškinio

17. Byloje Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikymo patalpos pertvaros sugadinimo priteisti iš kalto asmens 544,50 Eur turtinę žalą (b. l. 33, 34). Žalos dydį patvirtina civilinio ieškovo pateikti dokumentai (b. l. 11, 13). Kadangi žala Šiaulių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui buvo padaryta dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, žalos dydis įrodytas, pateiktas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir padaryta turtinė žala priteisiama iš A. T..

18. Prokuroro 2025 m. kovo 5 d. nutarimu A. T. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 544,50 Eur, apribojimo būdas ir mastas - naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 840 Eur), paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

VI. Kiti klausimai

19. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu – paliekama saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu A. T. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės (31 (trisdešimt vieną) parą arešto, kas atitinka 31 (trisdešimt vieną) laisvės atėmimo dieną) ir skirti A. T. galutinę subendrintą bausmę – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendį, ir laikus, įskaitytus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant A. T. šias pareigas:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu A. T. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – vykdyti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. T. recidyvistu.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. T. civilinio ieškovo naudai 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus penkiasdešimt centrų) turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. kovo 5 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtą – pinigines lėšas AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 544,50 Eur, apribojimo būdas ir mastas – naudoti ir disponuoti, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma – 840 Eur), palikti galioti iki Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. T., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.