- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Data
- 2006-05-31
- Bylos Nr.
- A-756-995-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- Uždarosios akcinės bendrovės „Augma“
- Advokatai
- Linas Sesickas, Asta Kaušikaitė
- Kategorijos
- 23.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
atsakovo atstovams Indrei Barniškytei, Robertui Petkevičiui, Viktorijai Navickaitei, advokatei Astai Kaušikaitei
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Augma“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja Uždaroji akcinė bendrovė (toliau- ir UAB) „Augma“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 0009104-UPD „Dėl UAB „Augma“ garantijos dalies nusavinimo“, kuriuo nutarta iš bendrovės nusavinti 285 891,84 Lt garantijos, ir įpareigoti atsakovę grąžinti nusavintą užstatą bei priteisti atstovavimo ir kitas teismo išlaidas. Nurodė, kad kaip nustato Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios bananų importo į Bendriją tvarką, ji atliko faktinį bananų importą iš trečiosios šalies importo licencijos pagrindu. 2004 m. gegužės 6 d. pareiškėja pateikė atsakovei AB banko ,,Snoras“ Klaipėdos filialo garantinį raštą 300 000 Lt sumai įsipareigojimo pagal licenciją įvykdymo užtikrinimui, o 2004 m. gegužės 7 d. atsakovė UAB „Augma“ išdavė bananų importo licenciją Nr. LT 00002, suteikdama jai netradicinio veiklos vykdytojo statusą bei teisę importuoti į Lietuvą 552 tonas bananų (šiam kiekiui pateiktas užstatas sudaro 285 891,84 Lt) iš trečiųjų šalių. Šios licencijos pagrindu pareiškėja savo vardu ir savo sąskaita iš Ekvadoro importavo į Lietuvos Respubliką minėtą kiekį bananų, išleido juos į laisvą cirkuliaciją, Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė importo bei finansinius dokumentus, patvirtinančius visų išlaidų apmokėjimą. 2004 m. liepos 30 d. pareiškėja grąžino atsakovei bananų importo licenciją bei pareikalavo grąžinti jai užstatą, tačiau 2004 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas sprendimas dėl užstato nusavinimo dėl to, kad UAB „Augma“ neįvykdė visų importuotojui keliamų reikalavimų. Šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėja atliko tinkamą bananų importą iš trečiosios šalies importo licencijos pagrindu, vadovaujantis Reglamento Nr. 896/2001 preambulės 7 punktu, ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ji prekes išsiuntė iš trečiosios šalies, t. y. Ekvadoro. Antra, prekių iškrovimą Bendrijos teritorijoje ir išleidimą į laisvą apyvartą patvirtino Klaipėdos teritorinė muitinė, nurodydama, kad UAB „Augma“ importo dokumentai yra tinkamai įforminti bei jokių importo operacijos pažeidimų pareiškėja, išleisdama bananus į laisvą cirkuliaciją, nepadarė. Trečia, pareiškėja pateikė įrodymus, kad visa procedūra atlikta veiklos vykdytojo sąskaita - finansiniai dokumentai bei komiso sutartis parodo, kad Latvijos bendrovė SIA Banalat veikė UAB „Augma“ pavedimu ir sąskaita. Paaiškino, kad bananų išvežimo iš Ekvadoro paslaugą pareiškėja pirko komiso sutarties pagrindu iš Latvijos bendrovės SIA Banalat, kuri pagal minėtą sutartį pareiškėjos nurodymu ir sąskaita nupirko bananus iš Ekvadoro, pakrovė juos į laivus ir transportavo į Lietuvą. UAB „Augma“ prekės buvo perleistos laive ir ji bananus į Lietuvą importavo jau savo vardu. Ji įvykdė pagrindinį reikalavimą importuoti licencijoje nustatytą bananų kiekį per nustatytą terminą, pateikė visus reikalingus įrodymus bei paaiškinimus, todėl atsakovė turėjo nedelsiant grąžinti garantinį užstatą. Reglamentai nesuteikė teisės Nacionalinei mokėjimo agentūrai negrąžinti užstato tuo pagrindu, kad UAB „Augma“ neįrodė, jog bananus įvežė iš trečiosios šalies ne savo vardu (taip skunde). Tai lėmė ydingas atsakovės požiūris į Reglamentų reguliavimo tikslus. Taip pat nurodė, kad dėl praktikos stokos vietoj atskirų vardinių konosamentų pradžioje buvo išrašyti konosamentai Nr. 4 ir 5 bendram abiejų importuotojų kroviniui. Paaiškino, kad tik dalis krovinio buvo skirta UAB „Augma“, todėl SIA Banalat negalėjo indosuoti konosamentų UAB „Augma“ naudai, nes tokiu atveju pareiškėja būtų įgijusi teises į visą krovinį.
II.
Atsakovė prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pagal Reglamento Nr. 896/2001 preambulės 7 punktą užstatas grąžinamas prekiautojams tik tuomet, kai jie pateikia įrodymus apie trijų grupių veiksmus: apie savo vardu atliktą prekių išsiuntimą; apie savo vardu atliktą iškrovimą Bendrijoje ir apie savo vardu atliktą savarankišką išleidimą į apyvartą. Atsakovė, vadovaudamasi Reglamento preambulės 17 punktu ir 25 straipsnio 2 dalimi, atliko visų pareiškėjos pateiktų dokumentų patikrinimą ir nustatė, kad jie nepatvirtina bananų išsiuntimo į Bendrijos muitų teritoriją pareiškėjos vardu fakto. Pareiškėja pateikė keturis krovinio važtaraščius, kurių eilutėje „Gavėjas“ nurodyta ne UAB „Augma“, o Latvijos bendrovė SIA Banalat, nurodant ,,pagal Banalat SIA užsakymą“. Pateiktų pakeistų 2004 m. balandžio 23 d. važtaraščio Nr. 4A ir 2004 m. gegužės 20 d. važtaraščio Nr. 5A eilutėje ,,Gavėjas“ nurodyta pareiškėja, tačiau šie važtaraščiai nebuvo pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei, o jų pakeitimai buvo padaryti atsakovei jau priėmus skundžiamą sprendimą. Pareiškėja netapo atitinkančia šias sąlygas dar ir dėl to, kad nebuvo ir negalėjo būti pakeisti visi kiti su važtaraščiais susiję dokumentai ir tarp jų bei važtaraščių atsirado esminių prieštaravimų. Pareiškėjos nurodyta komiso sutartis nepatvirtina bananų išsiuntimo į Bendriją pareiškėjos vardu fakto, nes ši sutartis buvo sudaryta vėliau, nei 2004 m. gegužės 1 d. sutartis dėl bananų pardavimo tarp minėtos Latvijos bendrovės ir pareiškėjos. Pagal šią sutartį UAB „Augma“ nuosavybės teise įsigijo bananų krovinį, kuris į Bendrijos teritoriją buvo išsiųstas SIA Banalat vardu. Be to, sudaryta sutartis savo esme nėra komiso sutartis pagal Civilinio kodekso nuostatas, nes iš jos matyti, kad Latvijos bendrovė visus sandorius dėl bananų sudarė tiek savo vardu, tiek savo sąskaita, todėl sutartis laikytina kaip tam tikra bendradarbiavimo sutartis tarp šalių. Net pripažinus, kad tarp UAB „Augma“ ir SIA Banalat sudaryta sutartis yra komiso sutartis, pagal sandorį, sudarytą su trečiuoju asmeniu, teises ir pareigas įgyja komisionierius, o ne komitentas, t. y. pareiškėja. UAB „Augma“ pateikti mokėjimo bei banko pavedimo nurodymai tik patvirtino, kad pareiškėja savo vardu išleido krovinius į apyvartą, kad jos vardu buvo atliktas krovinių iškrovimas iš sandėlio, jų tvarkymas, draudimas, tačiau nepatvirtino bananų išsiuntimo į Bendrijos teritoriją pareiškėjos vardu fakto. Todėl tai buvo pagrindas nusavinti 285 891,84 Lt.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, panaikino atsakovės 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 0009104-UPD ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad minėtas sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Jis nėra tinkamai pagrįstas faktinėmis ginčo aplinkybėmis. Iš šio sprendimo neaišku, kokių būtent įrodymų, susijusių su bananų importo procedūra, pareiškėjas nepateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Kita vertus, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, atsakovei buvo pateikti reikalingi dokumentai, tačiau važtaraščiuose nurodytas ne tas krovinio gavėjas, t. y. krovinio gavėjas nėra UAB „Augma“. Taigi, ginčijamas sprendimas yra visiškai nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir nemotyvuotas. Sprendimas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes jame nenurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atmetė, nes nebuvo pateiktas išlaidų paskaičiavimas.
IV.
Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos skundą atmesti bei priteisti proceso išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Priimtas sprendimas neatitinka nei vienos iš ABTĮ 88 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų rūšies. Rezoliucinėje dalyje nenurodyta, ar skundas tenkinamas, ar atmetamas ir kokioje dalyje. Nenurodoma, kam grąžinama nagrinėti byla iš naujo ir kokiu tikslu. Teismas neištyrė ir neįvertino argumentų ir įrodymų dėl to, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina bananų išsiuntimo į Bendrijos muitų teritoriją pareiškėjos vardu fakto. Atsakovė apeliaciniame skunde atkartoja minėtus atsiliepime pirmos instancijos teismui pateiktus argumentus. Be to teigia, kad skundžiamas atsakovės sprendimas buvo priimtas laikantis visų įstatymo reikalavimų. Pareiškėja buvo informuota apie priimtą sprendimą, jai pateiktas jo nuorašas. Sprendimas buvo pagrįstas teisės aktų normomis bei nustatytais faktais. Jame aiškiai nurodyta, kodėl nusavinamas užstatas, t. y., kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog savo sąskaita išsiuntė prekes į Bendrijos muitų teritoriją ir jas iškrovė. Tai, kad sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, yra formalus pažeidimas, nes pareiškėja sprendimą apskundė tinkamai ir laiku. Taip pat pažymi, kad sprendimas buvo priimtas laikantis Agentūros direktoriaus 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. BR1-69 patvirtintų Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių reikalavimų.
V.
Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir atlyginti jai teismo išlaidas. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skundą, pateiktą pirmos instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovės sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų, yra pagrįsta. Teismo sprendimas įpareigoti atsakovę bylą išnagrinėti iš naujo atitinka ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Taip pat teigia, kad atsakovė, apeliaciniam skunde neneigdama netradicinio importuotojo teisės pakeisti važtaraščius, turi pareigą pakartotinai nagrinėdama klausimą dėl užstato grąžinimo atsižvelgti į aplinkybę, kad važtaraščiai yra pakeisti. Taip pat nurodo, kad, vadovaujantis Europos Teisingumo teismo praktika, Europos Komisijos Žemės ūkio direktorato išaiškinimai dėl Reglamento Nr.896/2001 ir Reglamento Nr.2220/85 taikymo sąlygų, kuriais skunde remiasi atsakovė, negali paneigti minėtų reglamentų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam sprendimui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje keliamas reikalavimas sprendime aiškiai suformuluoti nustatytas ar suteikiamas teises ir pareigas bei nurodyti sprendimo apskundimo tvarką. Teisėjų kolegijos nuomone, Nacionalinės mokėjimo agentūros 2004 m. gruodžio 21 d. dokumentas savo turiniu iš esmės atitinka aukščiau nurodytus įstatymo reikalavimus, nes jame išdėstytos faktinės aplinkybės ir nurodyti teisės aktų normų pažeidimai, o priimtas sprendimas sukuria pareiškėjui tam tikras teisines pasekmes. Nors sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, šis pažeidimas laikytinas formaliu, kadangi pareiškėjui buvo suteikta galimybė nustatyta tvarka jį apskųsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime deklaruodamas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimus, nenurodė kokias konkrečiai pagrindines procedūras, taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą Nacionalinė mokėjimo agentūra pažeidė. Ginčo iš esmės teismas nesprendė. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija tokį teismo sprendimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinu.
2001 m. gegužės 7 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 896/2001, nustatančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 440/93 taikymo detalias taisykles, susijusias su bananų importavimui į Bendriją skirtomis priemonėmis, 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog užstatas grąžinamas dalimis, proporcingai faktiškai importuotam kiekiui, jei prekiautojai pateikia įrodymus, kad jie savo sąskaita išsiuntė prekes į Bendrijos muitų teritoriją ir jas iškrovė. ,,Prekių išsiuntimas įrodomas pateikiant važtaraščio ir laivo krovinio deklaracijos kopijas arba tam tikrais atvejais sausumos ar oro transporto dokumentą, nurodantį jų išsiuntimą iš kilmės šalies ir sudarytą operatoriaus vardu faktiškai importuojamiems kiekiams.“ (2001 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1613/2001, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 896/2001).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB ,,Augma“ 2004 m. rugpjūčio 5 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prašymą dėl garantijos grąžinimo ir važtaraščius (t. 1, b. l. 21-26), kuriuose grafoje ,,krovinio siuntėjas“ nurodyta: Pretty Liza Fruit S.A. Guaquil – Ecuador Banalat Sia užsakymu“, o grafoje ,,krovinio gavėjas“ nurodyta: ,,pagal Banalat Sia užsakymą“. Vėliau buvo pateikti patikslinti važtaraščiai ir laivo krovinio deklaracijos (t. 1, b. l. 41, 82-89), kuriuose krovinio gavėju jau įvardinta UAB ,,Augma“. Tarp Sia Banalat (komisionieriaus) ir UAB ,,Augma“ (komitento) 2004 m. gegužės 5 d. buvo pasirašyta komiso sutartis (t. 1, b. l. 173), kuria komisionierius įsipareigojo komitento pavedimu savo vardu, bet komitento lėšomis už atlyginimą sudaryti sandorius dėl bananų tiekimo į Europos Bendrijos šalių teritoriją. Tačiau, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių apmokėjimo už bananus krovinio siuntėjui fakto ir aplinkybių, kas yra svarbu siekiant išsiaiškinti ar pareiškėjas įvykdė visas Reglamento (EB) Nr. 896/2001 nuostatas. Dalis atsakovo pateiktų dokumentų, pridėtų prie bylos, yra anglų kalba (t. 2, b. l. 29-31, 33, 35-40, 46-48), nors pagal ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti.
ABTĮ 81 straipsnis įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti. Pagal šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatos reikalauja sprendimą pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, argumentuojant kiekvieno įrodymo pasirinkimą ar jo atmetimą. Šias įstatymų nuostatas pirmosios instancijos teismas pažeidė. Nagrinėjamoje byloje teismas turi išsiaiškinti, ar visus ir tinkamus, Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose bananų importavimą į Bendriją, nurodytus dokumentus UAB ,,Augma“ pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekdama susigrąžinti garantiją (užstatą) ir įvertinti Nacionalinės mokėjimo agentūros priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Tam reikalinga surinkti daug naujų įrodymų, įvykdyti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl byloje esančių dokumentų, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.