Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams V. Ž. ir R. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (97 b. l.). 2014 m. rugsėjo 24 d. teisme gautas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymas (101-104 b. l.), kuriame nurodoma, kad ieškovas palaiko ieškinį ir nesutinka su bendraatsakovių prašymu leisti žalą atlyginti dalimis. Kadangi ieškovas pateikė visus turimus įrodymus bei reikalavimą pagrindžiančius argumentus, todėl prašo bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Bendraatsakovių atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad bendraatsakoviai sutinka su ieškinio reikalavimais, tačiau dėl sunkios materialinės padėties prašo 5 metų laikotarpiui išdėstyti priteistą sumą, nes neturi pakankamai lėšų iš karto sumokėti visą sumą. Nurodė, kad R. B. augina 2 nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra motinystės atostogose, o V. Ž. uždarbiauja užsienyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2012 m. liepos 25 d. Švedijoje, Hajomas, Marko savivaldybė, dėl V. Ž., vairavusio R. B. priklausančią transporto priemonę „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas užsienio pilietės L. B. L. I. (l. B. L. I.) vairuotas automobilis „Seat Ibiza“ (8-13, 24-27 b. l.), padaryta turtinė žala. Eismo įvykio metu atsakovė R. B. buvo transporto priemonės „Opel Vectra“ savininkė (6 b. l.), t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sudarymą asmuo. Lietuvoje registruota transporto priemonė „Opel Vectra“ nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi atsakovo V. Ž. atsakomybė vairuojant automobilį nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino Švedijos nacionalinis draudikų biuras ir, vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatais, kreipėsi į ieškovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą su prašymu kompensuoti 110955 SEK ir 3450 SEK, t. y. bendrai 114405 SEK (46696,31 Lt) sumokėtą draudimo išmoką (20-21, 28-29 b. l.). Ieškovas vykdydamas savo įsipareigojimus, 2013 m. kovo 4 d. ir 2013 m. gruodžio 19 d. Švedijos nacionaliniam draudikų biurui išmokėjo 114405 SEK (46696,31 Lt). 2013 m. gegužės 28 d. ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išsiuntė bendraatsakoviams V. Ž. ir R. B. raštiškas pretenzijas (51-52 b. l.) dėl 46696,31 Lt nuostolių atlyginimo, tačiau nuostoliai nebuvo atlyginti. Šių aplinkybių bendraatsakoviai neginčija. Ginčas dėl ieškinio dydžio byloje nekilo.

Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas). Šio įstatymo tikslas – nustatyti pirmiau išvardytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Privalomai draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones. Įstatyme nustatyta ir išimčių, kai transporto priemonės gali būti nedraudžiamos, t. y., kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms ar mokymams vairuoti (įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Iš Valstybės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo (6 b. l.) bei eismo įvykio pažymos (8-11 b. l.) matyti, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną, t. y. 2012 m. liepos 25 d. buvo registruotas Lietuvoje, jis buvo eksploatuojamas – juo važiuojant įvykdytas KET pažeidimas, sukeltas eismo įvykis. Tokiu būdu automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomai turėjo būti apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (įstatymo 4 straipsnis). Valstybės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad žalos atsiradimo dieną, t. y. eismo įvykio metu, automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padaryta žala, nuosavybės teisėmis priklausė atsakovei R. B.. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo, duomenų, kad jai priklausantis automobilis būtų išnuomotos, įstatymo nustatyta tvarka perduotas naudoti kitam asmeniui, nepateikė. Vadinasi, atsakovė R. B., o ne koks kitas asmuo, privalėjo apdrausti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį. Automobilio savininkė negalėjo pati naudotis ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, o pažeidusi šią pareigą turi prisiimti su tuo susijusių nuostolių atlyginimo riziką.

Pagal įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme ieškovui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Kadangi žala ieškovui atsirado dėl abiejų atsakovų veiksmų – transporto priemonės savininkės R. B., neįvykdžiusios pareigos apdrausti jai priklausančią transporto priemonę privalomuoju draudimu, ir atsakovo V. Ž., pažeidusio Kelių eismo taisykles, vairavusio neapdraustą transporto priemonę, sukėlusio eismo įvykį, todėl šiems asmenis tenka atsakomybė žalą atlyginti solidariai (CK 6.296 straipsnis).

Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia reikiamos apimties draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortos sistemos) dalyvės. Vienas pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti nukentėjusiems asmenims jų patirtos žalos atlyginimo gavimą. Žaliosios kortos sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju Švedijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (šiuo atveju Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Kai užsienio valstybėje eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, iš pradžių žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju ieškovui).

Kiekvienas Europos Sąjungoje esantis draudikų biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras (Bendradarbiavimo nuostatų 6 straipsnio 1 dalis). Kadangi žalą pradžioje administravo Švedijos nacionalinis draudikų biuras, kuris pagal tos valstybės įstatymus atlikęs tyrimą atlygino nukentėjusiam asmeniui patirtus nuostolius 114405 SEK sumai, todėl ieškovas remiantis tarptautiniais įsipareigojimais negalėjo kvestionuoti atliktų remonto darbų, išlaidų dydžio, šią sumą sumokėjo, o teismui pateikė iš Švedijos nacionalinio draudikų biuro gautą žalos administravimo medžiagą, kurioje detalizuota, kas sudaro remonto išlaidas.

Duomenų, kad bendraatsakoviai V. Ž. ir R. B. gavę 2013 m. gegužės 28 d. raštiškas pretenzijas, per nustatytą terminą būtų sumokėję ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalaujamą sumą ar jos dalį, byloje nėra, todėl ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, solidariai iš bendraatsakovių ieškovui yra priteistina 46696,31 Lt (keturiasdešimt šeši tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt šeši litai 31 ct) (114405 SEK) nuostolių atlyginimo regreso teise.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas solidariai iš bendraatsakovių V. Ž. ir R. B. taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šios išlaidos taip pat turi būti pagrįstos ir realios. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš bendraatsakovių V. Ž. iš R. B. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 1401 Lt sumokėto žyminio mokesčio (2 b. l.) ir 496 Lt teismo pripažintų būtinomis bei pagrįstomis išlaidomis, t. y. už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą (53-56 b. l.), viso 1897 Lt, iš kiekvieno jų priteisiant po 948,50 Lt. Iš bendraatsakovių valstybei priteistina 36,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų, t. y. iš kiekvieno priteisiant po 18,25 Lt (1 b. l.) (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Bendraatsakoviai V. Ž. ir R. B. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį bei jų atstovė teismo posėdžio metu prašė priteistą sumą dėl sunkios materialinės padėties išdėstyti per 5 metų laikotarpį, nes bendraatsakoviai neturi pakankamai lėšų iš karto sumokėti visą priteistą sumą.

Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti sprendimo vykdymą, tai teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą. CPK 284 straipsnio normų taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos ir tai gali būti daroma tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bendraatsakoviai V. Ž. ir R. B. neginčija savo skolos ieškovui, tačiau negali jos padengti iš karto. R. B. augina 2 nepilnamečius vaikus: R. B., gimusią 2000 m. kovo 23 d., ir A. Ž., gimusią 2014 m. kovo 9 d. (106-108 b. l.), šiuo metu ji yra motinystės atostogose, pragyvena iš gaunamos motinystės pašalpos (74-75 b. l.). V. Ž. uždarbiauja užsienyje. Be to, Viešųjų registrų – Nekilnojamojo turto registro ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro – duomenys patvirtina, kad V. Ž. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (83 b. l.), taip pat savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (84 b. l.). R. B. nors ir turi registruoto kilnojamojo turto – transporto priemones „Audi A4“, valst. (duomenys neskelbtini), ir „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nekilnojamojo turto – 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 278/3410 dalis ūkinio pastato, esančio P(duomenys neskelbtini), tačiau jo (buto) realizuoti negali, nes ten gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais.

Nors ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ir prieštarauja dėl skolos išdėstymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad skolos išdėstymas kaip nors įtakotų ieškovo veiklą ar dėl to atsirastų nuostolių, taip pat atsižvelgiant į R. B. ir V. Ž. turtinę būklę, bendraatsakovių prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas, įpareigojant bendraatsakovius per 5 metų (60 mėnesių) laikotarpį sumokėti ieškovui priteistus nuostolius (46696,31 Lt) dalimis, t. y. kiekvienam kas mėnesį mokant po 778,28 Lt, o paskutinį mėnesį sumokant likusią skolos dalį – 777,79 Lt bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. gegužės 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, CPK 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 46696,31 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt šešis litus 31 ct), t. y 13524,19 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 19 euro ct) nuostolių atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. gegužės 26 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 948,50 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 50 ct), t. y. po 274,70 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 70 euro ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei po 18,25 Lt (aštuoniolika litų 25 ct), t. y. po 5,29 Eur (penkis eurus 29 euro ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti priteistų 46696,31 Lt, t. y. 13524,19 Eur nuostolių atlyginimo įvykdymą 5 (penkerių) metų laikotarpiui, įpareigojant V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokėti po 778,28 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 28 ct), t. y. po 225,41 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 41 euro ct), o paskutinį mėnesį sumokant likusią skolos dalį – 777,79 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt septynis litus 79 ct), t. y. 225,26 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 26 euro ct).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.