Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. V. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16006-944/2014 buvo nutraukta M. K. (toliau – pareiškėjas) ir M. V. (toliau – suinteresuoto asmens) santuoka, nepilnametės dukters L. K. gyvenamoji vieta nustatyta su M. V., pareiškėjo nepilnametei dukrai L. K. iki jos pilnametystės priteistas 400,00 Lt išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis. 2015 metais tarp M. K. ir M. V. buvo kilęs ginčas dėl pareiškėjo bendravimo su nepilnamete dukra L. K. tvarkos, kilęs ginčas buvo sureguliuotas sudarius taikos sutartį, kurią 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9512-896/2015 patvirtino Kauno apylinkės teismas. Pareiškėjo bendravimas su dukra iki šiol vyksta pagal šia nutartimi nustatytą tvarką. 2018 m. gruodžio 9 d. Pareiškėjas iš suinteresuoto asmens M. V. gavo pranešimą elektroniniu laišku, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. M. V. su nepilnamete dukra ketina keisti savo gyvenamąją vietą – iš Kauno nuolatiniam gyvenimui išvykti gyventi į Klaipėdą. M. V. pateikė pasiūlymą, dėl pareiškėjo bendravimo su nepilnamete dukra pakeitimo bei išlaikymo dydžio padidinimo. Pareiškėjas nesutinka, kad nuo 2018 m. sausio 2 d. nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų kitame mieste – Klaipėdoje. 2018 m. gruodžio 14 d. šalys susitiko vesti derybų dėl esamos situacijos. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į nepilnametės dukros interesus, pasiūlė, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo ir tokiu būdu būtų užtikrinta galimybė dukrai bent šiuos mokslo metus baigti lankomoje Kauno mokykloje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ tokiu būdu nekeičiant dukros mokymosi įstaigos viduryje mokslo metų, nekeičiant jos įprastos kasdieninės aplinkos, staiga neprarandant draugų bei lankomų popamokinių užsiėmimų. 2018 m. gruodžio 17 d. buvo gautas atsakymas, kad M. V. nesutinka su pareiškėjo pasiūlymu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečiu atveju. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant šioms aplinkybėms: 1) tėvai gyvena skyriumi ir 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę (CPK 178 straipsnis).

Pareiškėjas savo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad jo nuomone, nepilnametės dukros interesai būtų geriau užtikrinti, jeigu bent šiuos mokslo metus ji baigtų toje pačioje mokykloje, o ne turėtų adaptuotis naujoje, svetimoje aplinkoje mokslo metų viduryje, kadangi dukra Kauno mieste lanko eilę būrelių: pirmadieniais ir trečiadieniais vyksta Menar užsiėmimai, kuriuose nepilnametė dukra mokosi matematinių ir skaičiavimo mintinai įgūdžių, antradieniais ir ketvirtadieniais dainavimo ir dailės būreliai, trečiadieniais - papildomi matematikos užsiėmimai su korepetitoriumi. Dukra nuo pat gimimo gyvena Kaune, čia gyvena visi artimieji giminaičiai, seneliai (tiek iš pareiškėjo tiek iš suinteresuoto asmens M. V. pusės), promočiutė, pusbroliai ir pusseserės, draugai. Pas pareiškėją dukra praleidžia nemažai laiko, t. y. bent tris dienas kiekvieną savaitę, čia jai yra užtikrintos visos sąlygos augti, gyventi ir vystytis, namie yra visi dukros augimui ir vystymui būtini ir reikalingi daiktai. Pareiškėjo santykiai su dukra yra labai artimi, šilti, draugiški, paremti abipuse meile ir pasitikėjimu. Dukra su tėvu bendrauja atvirai, pareiškėjas niekuomet nepažeidė intensyvios sutartos bendravimo su dukra tvarkos ir laikosi jos preciziškai. Be to pareiškėjo žiniomis, sprendimas kraustytis gyventi į Klaipėdą buvo priimtas dėl suinteresuoto asmens M. V. asmeniniame gyvenime įvykusių pokyčių, atsiradus draugui. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, tokie suinteresuoto asmens M. V. asmeninio gyvenimo pokyčiai, nesudaro ir negali sudaryti pagrindo iš esmės keisti visą nepilnametės dukros rutiną, gyvenimo būdą, aplinką. Dukrai gyvenant dideliu atstumu nuo tėvo, jų dviejų realus bendravimas sumažės, taip pat dukra nutols nuo senelių, artimųjų, praras draugus. Pareiškėjas baiminasi, kad dukra gali būti nuteikinėjama prieš jį, turint tikslą kraustytis gyventi į Klaipėdą. Taip pat pareiškėjui nėra žinoma kokioje ugdymo įstaigoje turėtų mokytis nepilnametė dukra, jam taip pat nėra žinoma kokiomis sąlygomis ir kur gyvens jo nepilnametė dukra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16006-944/2014 buvo nutraukta M. K. ir M. V. santuoka bendru sutuoktiniu sutikimu, nutraukiant santuoką sutuoktinių nepilnametės dukros L. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su M. V., M. K. įsipareigojo nepilnametės dukros išlaikymui mokėti 400,00 Lt dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį. 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9512-896/2015, patvirtinus M. K. ir M. V. pateiktą taikos sutartį buvo pakeista anksčiau nustatyta bendravimo su nepilnametę dukra L. K. tvarka, L. K. gyvenamosios vietos klausimas nebuvo keičiamas, sutuoktinių nepilnametės dukros L. K. gyvenamoji vieta liko nustatyta su M. V.. 2018 m. žiemą M. V. ir L. K. ketina kraustytis gyventi iš Kauno į Klaipėdą, pareiškėjas M. K. su tuo nesutinka, dėl to kreipėsi į teismą su prašymų pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo..

Sprendžiant klausimą dėl nepilnametės pareiškėjo dukros gyvenamosios vietos laikino nustatymo, svarbu pažymėti tai, kad klausimas dėl L. K. gyvenamosios vietos nustatymo buvo išspręstas nutraukiant pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santuoką, nustatant gyvenamąją vietą jį buvo nustatyta kartu su nepilnametės motina suinteresuotuoju asmeniu M. V.. Pažymėtina, jog teismas nustato vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, o ne konkrečiame mieste, todėl kai tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, keičia gyvenamąją vietą, vaiko faktinė gyvenamoji vieta taip pat keičiasi. Nėra pagrindo teigti, kad suinteresuotas asmuo M. V. ir L. K. privalo gyventi Kaune. Duomenų, kad suinteresuoto asmens M. V., kaip vaiko motinos elgesys, ar gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba tai, kad ji pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis nėra pateikta. Pareiškėjo nurodomos aplinkybes, kad dukra yra nuteikiama prieš jį, kad suinteresuoto asmens M. V. veiksmai yra jos kerštas pareiškėjui, taip pat, kad pareiškėjui yra kliudoma bendrauti su dukra yra laikytinos subjektyviomis, deklaratyviomis ir nepatvirtintomis įrodymais. Iš paties pareiškėjo pateikiamų rašytinių įrodymai matyti, kad priešingai nei jis teigia, suinteresuotas asmuo M. V. kliūčių pareiškėjui bendrauti su jo nepilnamete dukra nedaro, tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo derinasi bendravimo tvarką, iš susirašinėjimo matyti , jog M. V. yra geranoriškai nusiteikusi, siekia santykius aiškintis taikiai ir siekia apsaugoti dukros interesus. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad vaikas dėl išvykimo lankosi pas psichologą, rodo, jog motina atsakingai vertina padėtį ir siekia paruošti vaiką pokyčiams.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš suinteresuoto asmens M. V., nepilnametės dukros L. K. naudai laikiną išlaikymą po 115,84 Eur mokamomis kasmėnesinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėją M. K., paskiriant dukros lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, pasisakytina, kad netenkinus pareiškėjo prašymo nustatyti laikiną pareiškėjo M. K. dukros L. K. gyvenamąją vietą su juo, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl laikino išlaikymo priteisimo iš suinteresuoto asmens M. V..

Pareiškėjas neįrodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina pažeidžia vaiko interesus, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo bus užtikrinti nepilnametės L. K. interesai augti stabilioje ir patikimoje aplinkoje – pas tėvą. Pažymėtina, jog net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones vaiko gyvenamoji vieta keistųsi, vaikui reiktų išsiskirti su motina, byloje nėra duomenų, kad išvykimas gyventi su motina į kitą miestą kelia realią grėsmę nepilnametės dukros interesams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas, todėl laikinąsias apsaugos priemones atsisakytina taikyti. Kadangi prašymas dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo atmestinas, prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo taip pat atmestinas.

Teismas, atsisakęs tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, nenustato pareiškėjui termino ieškiniui pateikti, tačiau pareiškėjui išaiškinama, kad savo savarankiškus reikalavimus jis gali pareikšti bendra civilinio proceso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 147, 290, 291 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teisme.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.