- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- 1S-2157-579/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00631-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2014 m. spalio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. bausmę atlieka pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2014-04-11 nuosprendžiu, kuriuo apylinkės teismo už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki 9 mėnesių laisvės atėmimo, už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki 6 mėnesių ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus, nuteistajam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, prie kurios BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-29 nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2015-07-25.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1418 nutarta nuteistajam A. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jam neatlikus 9 mėnesių 5 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, konstatavęs, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog A. A., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebus pasiekti bausmės ir probacijos tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. A. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį ir prašo jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas ir prokurorė, prieštaraudami Komisijos nutarimui, remiasi vien tik prielaidomis, kai tuo tarpu Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi tikrais duomenimis apie nuteistąjį ir jo charakteristika. Su nuteistaisiais dirba kompetentingi darbuotojai ir tik jie gali matyti, ar nuteistasis iš tikrųjų pasitaisė. A. A. pažymi, kad jis yra atlikęs privalomą jam paskirtos bausmės dalį, įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlyginęs nusikaltimu padarytą žalą, iki bausmės atlikimo dirbo ir po lygtinio paleidimo ketina grįžti dirbti į buvusią darbovietę, neturi problemų dėl gyvenamosios vietos laisvėje – grįš gyventi pas motiną. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne vien tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant, gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas tėra šio klausimo svarstymo sąlyga, bet ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Tokios nuomonės laikėsi ir prokurorė, atsiliepime nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. bausmę atlieka dviem apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtą subendrintą bausmę už dviejų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, be to anksčiau teistas keturis kartus, pirmą kartą nuteistas 15 metų, laisvės atėmimo bausmę atlieka jau penktą kartą (ankstesni trys teistumai išnykę), jam taip pat buvo du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad A. A. yra linkusi nusikalsti asmenybė, kad nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, buvo ne atsitiktinis jo poelgis, o dėsningo nenoro laikytis įstatymų rezultatas. Išdėstytos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje vis dar išlieka vidutinė, rodo didesnį A. A. pavojingumą visuomenei. Be to, nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu sietina su jo gyvenamąja aplinka laisvėje (planuoja grįžti gyventi pas motiną, prieš kurią įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas), gyvenimo stiliumi ir draugais (netinkamas draugų pasirinkimas, lengvas pasidavimas jų įtakai), taip pat su polinkiu per dideliam ir pastoviam alkoholio vartojimui ir su tuo susijusiomis problemomis (nusikalsta būdamas neblaivus, pasireiškia jo smurtinis elgesys), silpnais problemų sprendimo įgūdžiais ir atsakomybės už savo veiksmus trūkumu (linkęs rizikuoti, negalvoja apie pasekmes). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatyta, kad A. A. nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo ir nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui.
Skundą nagrinėjantis teismas išdėstytas nuteistajam nepalankias aplinkybes vertina kaip trukdančias tikėtis pozityvaus, nenusikalstamo A. A. elgesio laisvėje. Nuteistojo argumentai dėl savanoriško iš jo priteistų proceso išlaidų (20 Lt) atlyginimo ir teigiamos darbinės motyvacijos, savo teigiama reikšme nepersveria jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų ir nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti. Todėl šiuo atveju, atsižvelgus į A. A. asmenybę, į tai, kad jis ne pirmą kartą nusikalsta, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, jam ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas padarytų veikų pavojingumui, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu A. A. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis yra motyvuota ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.