Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kosto Vinersko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis Krivilių žemės ūkio bendrovėje gyvulių prižiūrėtoju, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, neteistas

kaltinamas pagal LR BK 140 str.1d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2018 m. kovo 23 d. apie 20 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia metaliniu vamzdžiu sudavė į galvos sritį V. M. bei du kartus spyrė jam į kairįjį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pakaušio srities muštine žaizda, ir sukeldamas fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais J. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2018-04-04 J. J. apklausos įtariamuoju protokolu, kur jis parodė, kad V. M. yra jo kaimynas, tarp jų santykiai yra labai geri. 2018 m. kovo 23 d. apie 17.00 val. jis po darbo grįžo į namus. Žmonos namuose nebuvo. Turėjo 2 butelius 1 l talpos 7,5 proc. stiprumo alaus. Alų išgėrė namuose vienas. Nesulaukęs namuose žmonos L., nusprendė jos ieškoti. Apie 20.00 val. nuėjo pas kaimyną V. M.. Užėjęs į namo vidų, kambaryje pamatė ant vienos lovos sėdintį V., ant kitos lovos gulėjo žmona L.. Jai liepė atsikelti ir kartu eiti namo. Ji eiti nenorėjo, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Suprato, kad L. ir V. vartojo alkoholį, nes ant stalo matė butelį alaus, be to, iš jų veiksmų taip pat matėsi, jog jie yra neblaivūs. V. užstojo L.. Jam liepė nesikišti į jų santykius. V. vėl kažką atsakė, todėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis stovėjo nugara į V., nes tuo metu buvo atsisukęs į L. pusę. Kalbėdamas su L., pajuto nestiprų fizinį skausmą nugaroje. Atsisukęs pamatė, kad V. rankoje laiko metalinį vamzdį. Suprato, kad tuo vamzdžiu V. jam sudavė. Atėmė iš jo tą metalinį vamzdį ir juo sudavė V. vieną kartą į galvos sritį. Kur tiksliai pataikė, neprisimena. Jis po šio smūgio nukrito ant grindų. V. vėl pradėjo ant jo rėkti, tuomet priėjo prie V. ir jam nestipriai spyrė į šoną. Kiek kartų jam įspyrė, neprisimena, taip pat neprisimena, į kurį šoną jam spyrė. Po to nusprendė palikti žmoną pas jį ir pats išėjo. Buvo kaime pas savo pažįstamą, su kuriuo kartu dirba. Apie tai, jog V. iškvietė policijos pareigūnus, nežinojo, taip pat nežinojo, kad policijos pareigūnai jo ieško. Nuo policijos pareigūnų nesislėpė. V. sužaloti nenorėjo. Ankščiau prieš jį niekada nesmurtavo bei nesibarė. Mano, kad V. sudavė, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir dėl to, jog jis įsikišo į jo su L. pokalbį bei pirmas sudavė (b. l. 66-67).

2018-04-19 J. J. apklausos įtariamuoju protokolu, kur jis parodė, kad 2018-03-23 apie 20 val. 15 min. jis nuėjo pas kaimyną V. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Pas jį nuėjo, nes numanė, jog jo žmona gali būti ten. Kai atėjo, rado savo neblaivią žmoną. Tarp jų prasidėjo konfliktas ir į jų konfliktą įsikišo V.. V. jam pirmas nestipriai sudavė į nugaros sritį metaliniu vamzdžiu. Dėl to jam pretenzijų neturi. Jis iš V. atėmė šį metalinį vamzdį ir nestipriai sudavė į galvos sritį, o jam parkritus ant grindų, kai jis pradėjo įžeidinėti, jam nestipriai spyrė į šoną. Kiek kartų spyrė, neprisimena. Taip pasielgė, nes buvo labai supykęs ant savo žmonos (b. l. 78-79).

Nukentėjusiojo V. M. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad 2018-03-23 vakare buvo namuose. Pas jį į svečius atėjo kaimynė L. J.. Su ja sėdėjo ir gėrė alų. Apie 20 val. 15 min. į jo namus atėjo L. vyras J. J.. Mano, kad jis buvo girtas. J. pradėjo jam priekaištauti, kad jis gėrė su jo žmona. Kambaryje buvo pasidėjęs metalinį vamzdį, jis naudojamas užuolaidoms kabinti. J. stvėrė tą vamzdį ir jam stovinčiam tuo vamzdžiu trenkė per galvą vieną kartą. Jis pargriuvo ant grindų. Jam gulinčiam J. dar spyrė du kartus į kairį šoną. Iš galvos pradėjo bėgti kraujas. J. išėjo iš jo namų. L. turėjo matyti ta momentą, kaip J. jam sudavė, nes buvo tame pačiame kambaryje. Įvykio metu pats taip pat buvo neblaivus. Tai pirmas kartas, kai J. jį sumušė. Kai J. sudavė jam vamzdžiu, jautė fizinį skausmą (b. l. 25-27).

Liudytojos L. J. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad 2018-03-23 vakare nuėjo pas kaimyną V. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Su juo gėrė alų. Buvo apgirtusi. Apie 20.00 val. pas V. atėjo jos vyras J. J.. Vyrai susibarė, vienu momentu jie susikibo. Ar vienas kitam sudavė, nematė, gal buvo kitame kambaryje. Prisimena, kad V. iš galvos stipriai bėgo kraujas. Tuo metu J. išėjo iš V. namų. Ji paėmė V. mobilaus ryšio telefoną ir pranešė policijai. Prisimena kaip sakė, kad susimušė kaimynai ir reikia pagalbos (b. l. 36-38).

Įvykio vietos, kuri yra (duomenys neskelbtini),apžiūros protokolu, kur apžiūros metu nustatyta, kad namo kambaryje prie dviejų fotelių ant kiliminės dangos matosi dėmės ir lašai raudonos spalvos, panašūs į kraują. Ant juodos spalvos fotelio yra padėtas metalinis vamzdis 1,30 m ilgio ir 2,5 cm skersmens (b. l. 12-20).

Daikto apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas metalinis vamzdis, kuris buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu (b. l. 39-41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 305/2018 (06), kuria nurodoma, kad V. M. kliniškai nustatyta pakaušio srities muštinė žaizda. Sužalojimas padarytas veikiant pakaušio sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Tiek metalinis vamzdis, ties koja gali veikti kaip kieti buki žalojantys daiktai, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant metaliniu vamzdžiu ar koja. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 51).

2018-04-27 įtariamajam J. J. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės. Įtariamasis J. J. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su siūlomos skirti bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 84-86).

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, nukentėjusiojo ir liudytojos apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis J. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą(BK 11 str.3d.). Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis yra dirbantis, neteistas (b. l. 56), baustas administracine tvarka: 2015-11-20 pagal LR ATPK 187 str. 1 d., 2015-06-17 pagal LR ATPK 131 str. 5 d. (b. l.55), bet galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 65-72).Į psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas neįrašytas (b. l. 66). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Teismui įvertinus visumą aptartų aplinkybių, konkrečiai padarytą veiką, pobūdį ir sunkumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant J. J. prokuroro prašomos skirti rūšies ir dydžio bausmę. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės apribojimo skyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuomone, kaltinamojo asmenybė ir kitos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam prokuroro prašomos rūšies ir dydžio bausmę – laisvės apribojimą, kuri taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-82) paliktina galioti iki baudžiamojo teismo įsakymo įsiteisėjimo, o įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktinis įrodymas-metalinis vamzdis po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo grąžintinas V. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1(vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi ligoninėje ir nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8(aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi ligoninėje ir nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinį įrodymą-metalinį vamzdį po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo grąžinti V. M..

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14(keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK nustatyta tvarka. Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.