Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Vilijai Leckienei ir Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovams adv. Pauliui Čerkai ir adv. pad. R. V., atsakovų V. S. ir R. J. atstovui adv. N. K., trečiajam asmeniui R. M., nedalyvaujant atsakovams V. S. ir R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams V. S., R. J., trečiajam asmeniui R. M. dėl sutarties spragų užpildymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Užpildyti ieškovo ir atsakovo V. S. 2009-02-06 akcijų pirkimo pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią spragą papildant sutartį 2.2.3 punktu, numatančiu, kad „Jei pirkėjas neperleidžia akcijų iki 2009-12-31, tai laikoma, kad sėkmės mokestis yra lygus 260.658,00 eurų“.Užpildyti ieškovo ir atsakovo R. J. 2009-02-06 akcijų pirkimo pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esančią spragą papildant sutartį 2.2.3 punktu, numatančiu, kad „Jei pirkėjas neperleidžia akcijų iki 2009-12-31, tai laikoma, kad sėkmės mokestis yra lygus 260.658,00 eurų“.

2011-01-20 nutartimi teismas priėmė ieškovo prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovui R. J., atsiėmimo ir šio atsakovo atžvilgiu ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą ( b.l.32-33, IV tomas).

Ieškovas palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas kartu sutuoktine R. M., kuri byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, bei jos ir savo tėvais valdė 30 procentų UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ akcijų, kurias 2009-02-06 sutartimis perleido atsakovams. Sudarant šias sutartis su atsakovais buvo susitarimas, kad jie artimiausiu metu perleis įmonės akcijas ir tada ieškovui bus sumokėta visa sutarties kaina. Tarp šalių kilusio ginčo esmė yra tai, kad sutartyje nebuvo numatyta, kada turi būti sumokėta pirkimo kaina, sutartyje įvardinta kaip sėkmės mokestis, tuo atveju, jei atsakovai, kuriems ieškovas perleido įmonės akcijas, jų neperleis tretiesiems asmenims arba su atsakovais susijusiems asmenims. Šia sutartimi ieškovas taip pat įsipareigojo tris metus nesudaryti atsakovams konkurencijos toje pačioje veiklos sutartyje, dėl šios sąlygos šalys ilgai derėjosi, už šios sąlygos pažeidimą sutartyse numatytos didelės baudos. 2008 m. atsakovas V. S. savo laiškuose nurodė, kad UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ vertė yra 20 mln., 12 mln. litų, sutarčių sudarymo metu įmonės vertė buvo didesnė nei 6 mln. litų. Akcininkų laiškuose nurodyta įmonės vertė – 40 mln. litų, buvo paskelbtas įmonės akcijų pardavimo konkursas. Nesutinka su atsakovų atsiliepime nurodytu argumentu, kad įmonė sutarčių pasirašymo metu buvo ties bankroto riba, kadangi 2007 m. AB „Ūkio bankas“ įmonei suteikė 3 mln. litų kreditą įmonės veiklai plėsti, nors ieškovas siūlė tai daryti iš įmonės pelno. Laiškuose taip pat paminėta, kad konfliktai su kreditoriais atsirado po to, kai įmonei vadovauti pradėjo atsakovas V. S.. Su UAB „Tamro“ konfliktas kilo dėl pardavimų konkurso. Ginčo įmonės metinė apyvarta sudaro 90 mln. litų, vieno mėnesio apyvarta sudaro 8 mln. litų. UAB „Limedika“ pradelstų mokėjimų suma sudarė tik vienos dienos apyvartą, įmonė generavo didžiulius planus, pagrindinis įmonės kreditorius taip pat nekėlė jokių pretenzijų dėl įmonės mokumo. Po ginčo sutarčių sudarymo buvo pasamdytas AB Swedbank, kurio pasiūlyta suma už įmonės akcijas sudarė 12 mln. litų, tačiau, akivaizdu, kad atsakovai įmonę vertina didesne suma. Ieškovui buvo daromas spaudimas, kuris pasireiškė tuo, kad šaukiamame akcininkų susirinkime bus svarstomas įmonės įstatinio kapitalo didinimo klausimas. Nepasirašius sutarties atsakovų siūlomomis sąlygomis, iš ieškovo valdytų 30 akcijų būtų likusios tik 3. Ieškovas prašo teismo, kad akcijų perleidimo sutartyje būtų nurodyta galutinė data, kada turi būti sumokėta sutarties kaina. Akcijų perleidimo sutartį pasirašant dalyvavo ieškovas, jo sutuoktinė ir atsakovai, ieškovas su sutuoktine perdavė akcijų paketą atsakovams. Sutarties dėl akcijų perleidimo sąlygos buvo nuolat keičiamos, 2008-12-06 ieškovo ir jo sutuoktinės bei E. P. pasirašytoje sutartyje buvo nurodytas sutarties kainos mokėjimo grafikas, tačiau atsakovai šios sutarties nepasirašė, vėliau sąlygos pasikeitė, keitėsi įmonės vertė, atsakovai nusiderėjo iki 6 mln. litų. 2009-02-06 sutartimis ieškovas atsakovams perleido už 500,00 Lt 10 akcijų, antra sutarties kainos dalis turėjo būti sumokėta kaip sėkmės mokestis, kuris sutartyje numatytas kaip 260.658,00 eurų. 500,00 Lt suma neatitinka perleistų akcijų kainos, ginčo sutartis jose nustatytomis sąlygomis ieškovas pasirašė tikėdamasis, kad viskas greitu laiku susitvarkys. Sutarties 2.2.1. punkte numatyta, kad artimiausiu metu ieškovui bus išmokėta suma, kuri negali viršyti 260.658,00 eurų sumos, šią sumą pervedant per 5 dienas po akcijų pardavimo. Sutartyje neaptarta situacija, jei atsakovai neparduos akcijų artimiausiu metu. Ieškovas prašo teismo nustatyti terminą, kada turėtų būti sumokėtas sutartyje numatytas sėkmės mokestis, sutarties sąlygų ieškovas keisti neprašo.

Ieškovo atstovas adv. pad. R. V. ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas atsakovams perleido didelės vertės 30 akcijų paketą, tačiau jis nežino, kada atsakovai jam sumokės sutarties kainą. Atsakovai teigia, kad 500,00 Lt yra nominali perleistų akcijų vertė ir ieškovui daugiau niekas nepriklauso. Teismas turėtų užpildyti dvi sutartyje likusias spragas – nurodyti terminą, iki kada turi būti sumokėta sutarties kaina ir nurodyti, kokia turi būti sumokėta suma. Ginčo sutartyje numatyta sąlyga, kurią įvykdžius, turi būti sumokėta sutarties kaina. Akcijų perleidimas buvo išskaidytas į dvi dalis siekiant mokestinės naudos. Įmonės apyvartos buvo didelės, kreditorių reikalavimai iš esmės sudarė mažą dalį. Yra paties atsakovo rašyti įrodymai apie tai, kad įmonė planavo dirbti nuostolingai dėl įmonės plėtros. Akcijų perleidimo sutarties kainos sumokėjimo atidėjimas tik įrodo ieškovo geranoriškumą, šalys sutartimi nenumatė tokios galimybės, kad įmonė nebus parduota. Atsakovai turimų savo ir įgytų iš ieškovo akcijų parduoti neprivalo, tačiau privalo sumokėti ieškovui akcijų perleidimo sutarties kainą, kas nėra tiksliai aptarta sutartyje. Atsakovo V. S. 2009 m. gruodžio mėn. ieškovui siųsta SMS žinutė apie tai, kad ieškovas atsisakytų sėkmės mokesčio įrodo atsakovo naudos sau siekimą. Sutartyje numatyta akcijų kaina susideda iš dviejų dalių, 500,00 Lt akcijų kaina neatitinka ieškovo įsipareigojimo nesudaryti atsakovams konkurencijos, kai už šios sąlygos pažeidimą sutartyje numatyta 50.000,00 Lt bauda. Ieškovas 2009-12-31 raštu kreipėsi į atsakovus dėl sutarties kainos mokėjimo terminų, tačiau iš atsakovų negavo jokio atsakymo. Be to, atsakovas V. S. ieškovui pareiškė beveik 1 mln. litų sumos ieškinį. Ieškovas nesiekia pakeisti sutarties sąlygas. Ginčo sutarčių 2.2.1. punkte numatytas akcijų kainos sumokėjimas atsižvelgiant į akcijų perpardavimą, akcijų kainą mokestiniais sumetimais buvo išskaidyta į dvi dalis, t.y. 500,00 Lt nominalią jų vertę ir sėkmės mokestį perpardavus akcijas. 2008 m. visi rinkos dalyviai buvo informuoti apie įmonės akcijų perleidimą, todėl ieškovas mano, kad 2009-12-31 yra protingas terminas, iki kurio akcijos galėjo būti perparduotos tretiesiems asmenims. Ginčo sutartimis taip pat buvo aptarta, kad įmonės vertė yra 6 mln. litų.

Liudytojas L. B. parodė, kad turi inžinieriaus ekonomisto išsilavinimą, dirba auditoriumi, ieškovą jis pažįsta dalykinėmis darbinėmis aplinkybėmis nuo 1996 m., ieškovas ir atsakovai kūrė „Parodos vaistinę“. Liudytojas su ieškovu kalbėjosi dėl UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ įmonės vertės. Jis pats buvo atsakingas už pirmojo etapo pasiruošimą, įmonės akcijų pardavimo konkurse buvo numatyta sąlyga, kad kaina sudaro ne mažiau kaip 40 mln. litų. Vėliau kita įmonė atsakovui V. S., kuris tuo metu buvo įmonės generalinis direktorius, pasiūlė 12 mln. litų, tačiau jis atsisakė parduoti, sakydamas, kad už įmonės akcijas gali gauti didesnę kainą. Ieškovas žinojo apie tą 12 milijonų pasiūlymą, tačiau atsakovas nesutiko už tiek parduoti. Šios derybos vyko 2008 m. rugsėjo mėn., po to įmonėje pasikeitė vadovybė. 2008 m. – 2009 m. įmonė buvo moki, buvo sprendžiamas įmonės kainos klausimas. Vyko viešas pardavimas, pagrindinis kreditorius UAB „Tamro“, pamatęs įmonės finansinius duomenis, supyko dėl to, kad įmonė plečiasi jų piniginių lėšų sąskaita, grasino nutraukti prekių tiekimą. Įmonė plėtėsi naudojant agresyvią plėtrą, įmonės nuostolis buvo planuotas, todėl ir skolinosi iš banko 3 mln. litų. 2009-02-06 sutartis buvo sudarinėjama nuo 2008 m. spalio mėn., jis pats padėjo sukurti formulę, pagal kurią būtų mokamas sėkmės mokestis. Įmonėje tuo metu buvo sudėtinga situacija, kadangi ieškovas pagal įmonės prievoles negalėjo laiduoti savo turtu, o atsakovai tokią galimybę turėjo, dėl to ieškovas pardavė dalį savo akcijų. Spaudimas ieškovui iš atsakovų pusės pasireiškė tuo, kad atsakovai grasino padidinti įmonės įstatinį kapitalą, tokiu atveju iš ieškovo valdomų 30 procentų įmonės akcijų liktų tik 3 procentai. Pinigų pardavus ieškovo valdytas akcijas jis negavo (b.l.19-20< IV t.).

Liudytojas E. P. parodė, kad jis valdė 10 procentų UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ akcijų, jas pardavė 2008 m. – 2009 m., pirma 2 procentus valdomų akcijų, vėliau – likusius 8 procentus. Pradinės akcijos – 2 procentai – buvo parduoti už 400.000,00 Lt, tačiau pinigai nebuvo sumokėti, jie turėjo būti sumokėti po pilno įmonės pardavimo tretiesiems asmenims, akcijų perleidimo sutartyje buvo nurodyta nominali jų vertė. Likę 8 procentai valdomų akcijų buvo parduoti vėliau už 150.000,00 Lt, nominali akcijų vertė buvo 100,00 Lt, sutarties kaina turėjo būti sumokėta po įmonės pardavimo. Jis kartu su ieškovu turėjo mažiau nei 33 procentus įmonės akcijų, todėl atsakovams buvo lengva su jais derėtis. Jis pats dalyvavo derybose dėl akcijų pardavimo. Jis ir ieškovas neturėjo kito pasirinkimo, kadangi priešingu atveju nieko nebūtų gavę. Atsakovai įmonę parduoti norėjo už kuo didesnę sumą, 2008 m. UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ valdybos posėdyje buvo nuspręsta įmonės mažiau kaip už 40 mln. litų neparduoti, atsakovų nuomonė dėl įmonės kainos buvo lemiama. Įmonės nuostolis buvo planuotas, tai matyti iš visos įmonės strategijos dėl įmonės plėtros. Sėkmės mokestis buvo numatytas sumokėti po įmonės pardavimo tretiesiems asmenims. Jis ir ieškovas nesitikėjo, kad viskas taip pasisuks, buvo pavargę nuo derybų, nes buvo gana didelis spaudimas. 2011-01-20 jam buvo pranešta, kad ketinama didinti įmonės įstatinį kapitalą, nors atsakovai žinojo, kad liudytojas ir ieškovas neturi lėšų, kurias gali investuoti, tai turėjo įtakos deryboms dėl akcijų pardavimo. 2008 m. pabaigoje buvo pasirašyta akcijų perleidimo sutartis, kurioje buvo numatytas sutarties kainos mokėjimo grafikas, liko tik atsakovams jas pasirašyti. Sėkmės mokestis už perleistas atsakovams akcijas atsirado tik paskutinėje stadijoje, jie visada derėjosi dėl kainos mokėjimo atidėjimo, kadangi suprato, kad yra sudėtinga iš karto surinkti tokią sumą. Jis pats tikėjosi, kad įmonės pardavimas neužtruks ilgiau nei du metus. (b.l.39-40, IVt.). Ieškinys atmestinas, nes neįrodytas.

Ieškovas A. M. ir jo sutuoktinė R. M. 2006 02 06 sudarė su atsakovu V. S. akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kuria pardavė 10 paprastų vardinių nematerialiųjų „UAB Saulėgrąžų vaistinė“ akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 100 Lt (b.l.16-22, It.). Ieškovas ieškiniu prašo užpildyti sutartyje esančią spragą, ją papildant 2.2.3 punktu, numatančiu, kad „Jei pirkėjas neperleidžia akcijų iki 2009-12-31, tai laikoma, kad sėkmės mokestis yra lygus 260.658,00 eurų“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys akcijų pirkimo pardavimo sutartį sudarė 2009 02 06 , o ieškovas ieškinį pareiškė 2010 04 07 (b.l.30, It.). Tretysis asmuo ieškovo sutuoktinė R. M. ,įtraukta į procesą teismo iniciatyva, kuri yra kartu pardavusi akcijas su ieškovu, jokio reikalavimo atsakovui V. S. net nereiškia (LR CPK 185str.,5str.)

Ieškovas ieškinį reiškia CK 1.67str.1d.,6.35str.,6.53str.,6195str.,6.198str. pagrindais.

Spręsdamas sutartinių ginčų klausimus nuo sutarties sąlygų turinio teismas gali ir privalo nukrypti bei vadovautis teisės normomis tik tada, kai sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.), tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pagal CK 6.154str. sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156str. numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra.

Taigi sutartis yra dviejų asmenų valios išraiška, jų suderinta valia. Todėl būtinas sutarties elementas yra savanoriškumas. Sutarties laisvės principas reiškia, kad iš esmės sutartys sudaromos savanoriškai, tai yra asmuo sudaro sutartį kada nori ir su kuo nori, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Tad negalima versti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią. Niekas neturi teisės kištis į privačius asmenų reikalus, o teisinės gynybos priemonės negali būti suteikiamos šaliai vien todėl, kad sutarties sąlygos jai yra per griežtos ar neteisingos. Sutarties laisvės principas leidžia šalims pasirinkti tokios rūšies sutartį, kuri atitinka jų interesus. Sutarties laisvės principas reiškia šalių teisę nustatyti sutarties sąlygas, savo tarpusavio teises ir pareigas (LR CK 6.156str.). Kai šalys tam tikrų sutarties sąlygų apskritai neaptaria, o įstatymas tų sąlygų taip pat nereglamentuoja, tokiais atvejais sakoma, kad sutartis turi spragų. Šias spragas gali užpildyti pačios šalys, papildydamos sutartį.

Teismas, nagrinėdamas šį ginčą, nenustatė, kad ieškovas A. M. kreipėsi į atsakovą V. S. su prašymu papildyti sutartį dėl jose esančių spragų – priešingai, jis 2009 12 31 kreipėsi į atsakovą dėl 2009 02 06 akcijų pirkimo pardavimo sutarties vykdymo bei pirkimo kainos už parduotas akcijas sumokėjimo (b.l.12-13).

Teismas, spręsdamas šį ginčą dėl sutarties spragų, aiškina sutartį , nes tarp šalių kyla ginčas dėl sutarties esmės ir jos atskirų sąlygų.

sąžiningumas, aiškinant sutartįpirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien pažodiniam sutarties tekstuinesant galimybės nustatyti šalių tikrųjų ketinimų atsižvelgiam į protingo žmogaus kriterijųvisos sutarties sąlygos aiškintinos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą bei jos sudarymo aplinkybesjei abejojam dėl sąvokų, atsižvelgiam į sutarties prigimtį, esmę, dalykąabejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudaiatsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką.

Pagal CK 6.193str. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. jei šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiantį į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Tarp šalių ginčo, kad ieškovas pardavė 10 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijas už 500,00 Lt sumą iki sutarties pasirašymo, tai yra iki 2009 02 06, nėra (LR CPK 185str.). Ieškovas ir atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą. Prieš pasirašant sutartį, vyko tarp šalių ilgos derybos, ką pripažino duotais paaiškinimais ieškovas, jo įgalioti atstovai; advokatas ir jo padėjėjas bei atsakovo įgaliotas atstovas advokatas. Buvo susitarta, kad jei vadovas V. S. sutvarkys įmonę, bus įmonė parduota ir sėkmės mokestis ieškovui bus sumokėtas. Jis laidavo savo turtu, vėl buvo atidarytas tiekimas ir dabar įmonė dirba pelningai. (b.l.172,IIIt.)

Ieškovas paaiškindamas pripažino, kad pasirašant sutartį, dalyvavo jis, jo žmona R. M. ir atsakovas (b.l.10). Prieš sudarant sutartį, kalbėjosi ilgai, sąlygos vis keitėsi. ieškovas paaiškino, kad įmonė buvo paruošta pardavimui, tačiau sąlygos, kad „jei akcijų neperleidžia tretiesiems asmenims“ neįtraukė į sutartį, nes niekas nepagalvojo, todėl prašo nurodyti terminą, o pačios sutarties pakeisti neprašo. Ieškinyje nurodė 2009 12 31 terminą, nes buvo vykdomas pardavimas, derybos vyko, o vienas iš atsakovų pradėjo tampyti jį po teismus (b.l.11, IVt.). Sutartį jis rengęs su R. J.. Jam buvo iškelta byla, kuria iš ieškovo norėta prisiteisti sumą, lygią sėkmės mokesčiui. Akcijos iki šiol nėra perleistos tretiesiems asmenims.

Pažymėtina, tai, kad patikrinus LITEKO programą nustatyta, kad Kauno apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1185-260/2010 dėl nuostolių atlyginimo trečiojo asmens naudai pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui A. M., tretysis asmuo UAB „Saulėgražų vaistinė“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 809189,40Lt nuostolių ir 5 procentus metinių palūkanų. Minėtas ieškovo ieškinys atmestas, sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas apeliacinio skundo nėra išnagrinėjęs( civ. byla Nr.2A-749/2011).

Pagal šalių sudarytos sutarties 2.2p. šalys susitarė, kad atsakovas ieškovui įsipareigoja sumokėti už perkamas akcijas sėkmės mokestį pagal šias nuostatas:

Jei pirkėjas perleidžia tretiesiems asmenims jiems priklausančiais akcijas, pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 dienas nuo atitinkamų pinigų už parduodamas akcijas gavimo sumokėti pardavėjui sėkmės mokesčio dalį, kuri paskaičiuojam pagal formulę...“ . Ieškovo reikalavimas grindžiamas LR CK 6.195 str. įtvirtinta sutarties spragų užpildymo galimybe.

LR CK 6.195 str. nustatyta: "Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus".

Ši teisės norma gali būti taikoma, tik esant būtinajai sąlygai - sutarties šalims neaptarus tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti. Pabrėžtina, jog A. M. su V. S. sudarytoje Sutartyje visos jų sąlygos yra aiškiai apibrėžtos, jokių spragų sutartyse nėra - sutarčių dalykas yra aiškus, konkretus, jas vykdant nekyla jokių neaiškumų.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog analizuojamuoju atveju ieškovas neturi jokio pagrindo vadovautis LR CK 6.195 str. įtvirtinta sutarties spragų užpildymo galimybe (atitinkamos teisės normos taikymui šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo), ieškovo reikalavimas traktuotinas kaip reikalavimas sutartį pakeisti, tačiau pagrindai šio reikalavimo tenkinimui taip pat neegzistuoja -sutarčių pakeitimo atveju būtų visiškai nepagrįstai pažeistas sutarties laisvės principas.

Sėkmės mokestis -tai mokesčio dalis, dažniausiai išreiškiama tam tikru procentu nuo tam tikro prieaugio. Sėkmės mokestis praktikoje pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo atveju, suvokiamas kaip mokestis, mokėtinas sėkmės, kuri suprantama kaip tam tikras prieaugis, perleidus pirkimo objektą, atveju - mokestis paprastai nustatomas tais atvejais, kai tam tikro objekto vertės pokytis yra teigiamas, t.y. kai pirkimo-pardavimo sutarties objektas pelningai parduodamas tretiesiems asmenims. Būtent todėl ieškovo bei atsakovų sudarytose Sutartyse atsirado "sėkmės mokesčio" sąvoka bei sąlyga, jog šis mokestis mokamas tik tuomet, jei Bendrovės akcijas atsakovai perleidžia tretiesiems asmenims. Protingas asmuo supranta, kad perleisti akcijas tretiesiems asmenims galima tada, kai tretieji asmenys bei pardavėjas to nori, tai yra ieškovas, būdams itin atidus ir rūpestingas, anksčiau užėmęs bendrovėje aukštas pareigas, turintis aukštąjį išsilavinimą tai suvokia, supranta (LR CPK 185str.). Taigi, sutarties teksto analizė patvirtina išvadą, jog šalys, sudarydamos sutartį, išreiškė valią nustatyti sėkmės mokestį, kuris turėtų būti mokamas tik įvykus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ir nemokamas tuo atveju, jei "sėkmės" - akcijų perleidimo - aplinkybė neatsiranda.

2. Dėl ieškovo argumentų, susijusių su Bendrovės finansine būkle/Bendrovės akcijų verte Sutarties sudarymo metu. Grindžiant teiginius apie ieškovo bei atsakovų susitarimą dėl Bendrovės akcijų kainos bei sėkmės mokesčio mokėjimo atvejų, ieškovo A. M. ieškinyje nurodoma, jog ieškovo pastangomis per laikotarpį nuo 2002 iki 2008 metų buvo sukurtas "stabilų ir gerą vardą rinkoje pelnęs Litfarmos vaistinių tinklas visoje Lietuvoje", ko pasėkoje ieškovas tikėjosi "artimiausiu metu iš atsakovų gauti perleistų Bendrovės akcijų vertės dalį". Ieškovas nurodo, jog Bendrovės akcijos Sutarčių sudarymo metu buvo vertos ne mažiau kaip 6 000 000 Lt (šeši milijonai litų). Tai, kad bendrovės akcijų vertė krito, patvirtino ieškovo prašomi apklausti teismo posėdyje liudytojai L. B. ir E. P. (LR CPK 189 str. -192 str.). Liudytojas E. P. parodė kad, sėkmės mokestis atsirado tik paskutinėje derybų stadijoje. Sėkmės mokestis sumokamas pardavus akcijas, bet tai nėra pinigai už akcijas, nors nuo kainos priklauso irgi. „Limedika“ už akcijas buvo pasiūliusi 12 milijonų litų, bet šis pasiūlymas buvo atmestas kaip per mažas. 2009 01 20 gavo laišką apie planuojamą akcininkų susirinkimą. Tai turėjo įtakos deryboms, nes sakė, kad didins įstatinį kapitalą“.

Ieškovo teiginiai apie sėkmingą Bendrovės veiklą bei jos akcijų vertę yra klaidinantys, nes rašytiniai įrodymai UAB "Tamro" 2008 m. balandžio 29 d. pranešimas Nr. 02-13691, adresuotas Bendrovei, kuriame nurodoma, jog Bendrovė vėluoja atsiskaityti su UAB "Tamro" už Sutarties Nr. S01-14 pagrindu parduotas prekes - pradelstas Bendrovės įsiskolinimas sudaro 4 870 151,68 Lt, patvirtina ir įrodo sudėtingą finansinę bendrovės padėtį. Atitinkamu pranešimu Bendrovė buvo įspėta apie tai, jog nelikvidavus pradelstos skolos UAB "Tamro" kreipsis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Taigi, atitinkamas dokumentas taip pat patvirtina, jog Bendrovės finansinė būklė 2008-aisiais metais buvo ypatingai sudėtinga, bendrovė turėjo finansinių įsipareigojimų, kurių savalaikiai negalėjo vykdyti, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovo A. M. teiginiai apie puikią Bendrovės padėtį bei klestintį verslą visiškai neatitinka tikrovės.

Bendrovė bei kitos Litfarma vaistinės grupės narės (UAB "Saulėgrąžų vaistinė", UAB "Pažaislio vaistinė", UAB "Thymus vaistinė", UAB "Užlietavos vaistinė" ir/ar UAB "Solvera vaistinė") nesugebėjo tinkamai vykdyti su UAB "Tamro" sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties, Litfarma vaistinės grupės narės bei UAB "Tamro" 2008m. rugsėjo 15d. sudarė papildomą susitarimą N r. S01-14/8, kuriuo buvo susitarta, jog susitarimo pasirašymo dieną UAB "Italba" (įmonės kodas 126403415) sudarys su UAB „Tamro" laidavimo sutartį ir laiduos už visų Litfarma vaistinės grupės narių įsipareigojimų Uždarajai akcinei bendrovei "Tamro" tinkamą vykdymą ne mažesnei kaip 3 000 000 Lt (trys milijonai litų) sumą (b.l. 44-46, II t., 52-56, II t). Taigi, UAB "Tamro" sutiko toliau tiekti prekes Litfarma vaistinės grupės narėms tik su ta sąlyga, jog UAB "Italba" laiduos už tinkamą jų įsipareigojimų vykdymą. Vadovaujantis atitinkama papildomo susitarimo su UAB "Tamro" nuostata, 2009 m. rugsėjo 15 d. tarp UAB "Tamro" ir UAB „Italba" buvo sudaryta laidavimo sutartis, vadovaujantis kuria pastaroji bendrovė įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ir lėšomis, jei Litfarma vaistinės grupės narės laiku neįvykdys savo prievolių pagal 2005 m. sausio 3 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. S01-06 ir/ar papildomą susitarimą Nr. S01-14/8. Laidavimo sutartimi faktiškai buvo laiduota turtu, į kurį turtines teises turi V. S.. Akcentuotina, jog tik to pasėkoje Bendrovė turėjo galimybę toliau vykdyti veiklą.

Be kita ko, 2008 metais - 2009 metų pradžioje bendrovė nesugebėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. 2008 m. liepos 15 d. pranešimu Nr. FS-(4.14)-120 apie netinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą Bendrovę įspėjo Panevėžio visuomenės sveikatos centras (b.l. 57, II t.), 2009 m. sausio 6 d. pranešimu apie netinkamą prievolių vykdymą Bendrovę informavo UAB "Limedika" - skola atitinkamai bendrovei sudarė 271 252,63 Lt.( II t. b.l. 60). Taigi, akivaizdu, jog aptariamuoju laikotarpiu bendrovės finansinė situacija, priešingai nei teigia ieškovas, buvo ypatingai sudėtinga, bendrovė buvo nemoki, todėl bendrovės akcijų vertė atitinkamu metu buvo kritusi.

Ieškinyje ieškovas A. M. akcentuoja, jog 2008 m. gegužės 31 d. pats atsakovas V. S. laikė, jog bendrovės akcijos yra vertos 40 mln. litų, būtina akcentuoti, jog atitinkamu metu Bendrovei vadovavo ir puikiai finansinę bendrovės situaciją žinojo tik pats ieškovas - atsakovams tokia informacija tapo prieinama tik vėliau, perėmus bendrovės valdymą, ir į bendrovę plūstelėjus jos kreditorių pretenzijoms. Taigi, pasėkoje to, jog derybų dėl bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sąlygų eigoje atsakovams tapo žinoma situacija apie kritinę bendrovės būklę, šalys, pasirašydamos sutartį, susitarė laisva valia, niekieno neverčiamos, jog Bendrovės akcijos parduodamos už kainą, lygią jų nominaliai vertei, ir nustatė, jog tik tuo atveju, jei Bendrovės akcijas pavyktų parduoti tretiesiems asmenims, atsakovams atsirastų prievolė sumokėti ieškovui sėkmės mokestį pagal šalių sukurtą formulę.

Dėl ieškovo argumentų, susijusių su termino, per kurį atsakovai turėjo perparduoti Bendrovės akcijas, nustatymo.

A. M. ieškinyje nurodoma, jog ginčo Sutartyse neabejotinai turi būti nustatytas terminas dėl "pirkimo kainos" sumokėjimo, ir jog šis terminas – 2009 m. gruodžio 31 d.

LR CK 6.53 str. 1 dalyje, kuria remiasi ieškovas, numatyta: „jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Tačiau jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas vienos iš šalių reikalavimu". Ieškovo A. M. ieškinyje nurodoma, jog sutartyje nenustatytas terminas dėl bendrovės akcijų pardavimo tretiesiems asmenims/pirkimo kainos sumokėjimo, todėl, pasak ieškovo, šis terminas privalo būti nustatytas.

Terminas nurodomas kalendorine data, metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis, o termino pradžia gali būti apibrėžiama kalendorine data arba įvykiu (LR CK 1.117 str. l d., 1.118 str.). Kaip nurodyta sutartyje, šalys pačios neginčija šio fakto, bendrovės akcijų pirkimo kaina buvo sumokėta ieškovui iki sutarties sudarymo, todėl kainos sumokėjimo terminas sutartyje nenurodytas, tuo tarpu sėkmės mokesčio mokėjimo terminas (tuo atveju, jei atsirastų sutartyje įvardintos aplinkybės, kurioms esant jis turėtų būti mokamas) sutartyje yra aiškiai apibrėžtas terminas - kadangi sutartyje numatyta, jog sėkmės mokestis mokamas tik tuo atveju, jei Bendrovės akcijos perleidžiamos tretiesiems asmenims (taigi šis terminas yra neapibrėžtas), Sutarčių 2.2.1 punkte įtvirtina nuostata, numatanti, jog sėkmės mokestis privalo būti sumokėtas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pinigų už Bendrovės akcijas gavimo iš trečiųjų asmenų. Šį apibrėžtą terminą pripažįsta abi šalys. Taigi, termino sumokėti sėkmės mokestį pradžia šiuo atveju apibrėžta įvykiu - pinigų už perleistas Bendrovės akcijas gavimo iš trečiųjų asmenų momentu, o terminas apibrėžtas dienomis - penkios dienos nuo atitinkamo įvykio.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog ieškovo A. M. bei jo įgaliotų atstovų advokato bei jo padėjėjo argumentai, kuriais ieškovas prašo teismo sprendimu nustatyti protingą "pirkimo kainos sumokėjimo terminą", yra atmestini -pirkimo kainos mokėjimo terminai yra aiškiai, įstatymo nustatyta tvarka apibrėžti, todėl reikalavimas juos nustatyti neturi jokio teisinio pagrindo ir tai negalima pripažinti sutarties spraga.

Beje, A. M. ieškinio 3.1 papunktyje visiškai nepagrįstai tapatinamos sąvokos "pirkimo kainos sumokėjimo terminas" bei "terminas, per kurį atsakovai turi įvykdyti prievolę dėl bendrovės akcijų pardavimo tretiesiems asmenims". Pabrėžtina, jog Sutartyje 2.2.1p. buvo sukurta sąlyga -atsakovų prievolė perleisti bendrovės akcijas tretiesiems asmenims, tai yra „jei atsakovas perleidžia tretiesiems asmenims jiems priklausančias akcijas“- akcijų perleidimo tretiesiems asmenims faktas sąlygotų prievolės mokėti ieškovui sėkmės mokestį atsiradimą, tik šias akcijas perleidus, tačiau pats perleidimo terminas nebuvo nustatytas ir apibrėžtas, nes remiantis protingumo bei teisingumo principais, jį net neįmanoma nustatyti (tai yra priversti tretyjį asmenį pirkti akcijų paketą, kai potencialus pirkėjas jų neperka). Sutartimi atsakovai perleisti Bendrovės akcijas tretiesiems asmenims apibrėžtu terminu neįsipareigojo, o šį faktą ieškovas, pasirašydamas ilgų derybų metu sutartį suprato ir žinojo, nes tai patvirtino ir paties ieškovo prašomas apklausti liudytojas E. P., kuris parodė, kad sėkmės mokestis buvo numatytas mokėti po įmonės pardavimo tretiesiems asmenims, o jis pats tikėjosi, kad įmonės pardavimas neužtruks ilgiau nei du metus. Esant tokiai situacijai, analizuojamu atveju, akcijų perleidimo tretiesiems asmenims terminas turėtų būti nustatytas vadovaujantis LR CK 6.53 straipsniu, vertintini kritiškai.

Analizuojant ieškovo argumentus dėl termino bendrovės akcijų perpardavimui nustatymo, būtina pabrėžti ir tai, jog ieškinyje klaidingai nurodoma, neva "ieškovas perleido nuosavybės teisę į akcijas protingai bei pagrįstai tikėdamasis, kad <...> greitu laiku galės gauti visą bendrovės akcijų kainą. Šalys planavo, jog numatomas akcijų perpardavimas įvyks ne vėliau nei iki metų galo". Pabrėžtina, jog paties ieškovo į bylą pateikti dokumentai patvirtina atitinkamos jo pozicijos nepagrįstumą - kartu su ieškovo A. M. ieškiniu į bylą pateikta eilė mokėjimo grafikų, kuriuose mokėjimai už bendrovės akcijas išdėstyti trejų metų laikotarpyje, pradedant 2009 m. gruodžio 15 d. ir baigiant 2013 m. sausio 15 d. Taigi, atitinkami grafikai paneigia ieškovo poziciją, neva sėkmės mokestį, jis tikėjosi gauti iki 2009 metų pabaigos - ketinimų perparduoti Bendrovės akcijas bei sumokėti ieškovui sėkmės mokestį iki atitinkamo laikotarpio pabaigos niekuomet nebuvo.

Reziumuojant aukščiau išdėstyta, pažymėtina, jog analizuojamu atveju sutartyje buvo aiškiai nustatyti sėkmės mokesčio mokėjimo terminai, atsakovų prievolė perleisti akcijas tretiesiems asmenims pasirašant sutartis apskritai nebuvo sukurta, kas savo ruožtu suponuoja išvadą apie reikalavimo nustatyti tokių prievolių įvykdymo terminą nepagrįstumą, todėl ieškovo argumentai vertintini kritiškai.

4. Dėl kitų ieškinio argumentų.

LR CK 6.30 str. 5 dalyje nustatyta: "Prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko, negalioja. Tačiau jeigu sąlyga yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar neatlikimas, prievolė galioja net ir tais atvejais, kai tų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko". Ieškovo vertinimu, Bendrovės akcijų perpardavimas priklauso išimtinai nuo atsakovų, todėl atitinkama prievolė galioja, o kadangi akcijų perpardavimo terminas sutartyje nėra nustatytas, jis turi būti apibrėžtas teismo sprendimu.

Ši įstatymo nuostata, kuria tarpe kitų savo reikalavimus grindžia ieškovas, šiuo atveju taip pat netaikytina. Lingvistinė LR CK 6.30 str. 5 dalies analizė suponuoja išvadą apie tai, jog ji taikoma tik tokiais atvejais, kai atidedamoji sąlyga (su kuria siejamas prievolės atsiradimas) yra grynai valinė ir jos įvykdymas priklauso vien nuo skolininko. Akcentuotina, jog bendrovės akcijų perpardavimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip sąlyga, priklausanti išimtinai nuo atsakovų valios -tam, kad perparduoti akcijas, turi būti dviejų šalių (pirkėjo ir pardavėjo) suderinta valia, taigi, ieškovas A. M. šiuo atveju minėta įstatymo norma remiasi nepagrįstai.

Atsakovas pateikė teismui 2010 m. balandžio 28 d. banko Swedbank, AB pranešimą Dėl sudarytos sutarties (b.l. 61, II t.), patvirtinantį, jog bendrovės akcijų pirkėjų tebeieškoma - su banku buvo sudaryta sutartis dėl tarpininkavimo ieškant potencialių bendrovės akcijų pirkėjų. Taigi, veiksmai, orientuoti į akcijų perpardavimą, iš akcijų pardavėjų pusės yra atliekami, tačiau kadangi akcijų pardavimas nėra išimtinai nuo pardavėjo veiksmų priklausanti aplinkybė, akcijos kol kas nėra parduotos. Swedbank AB raštas paneigia ieškovo teiginius, neva atsakovai neatliko jokių "jiems ir nuo jų priklausančių veiksmų", iš kurių būtų matyti, jog atsakovai siekia perparduoti bendrovės akcijas.

4.2. Dėl ieškovo teiginio, jog 2008 metais visi bendrovės akcininkai siekė parduoti savo akcijas, "Bendrovės akcijos buvo visiškai parengtos pardavimui" (tretiesiems asmenims). Ieškovo A. M. ieškinyje teigiama, jog 2008 metais buvo organizuojamas bendrovės akcijų pardavimo konkursas, kurį organizavo UAB „Prime Investment", ir jog Bendrovės akcijos buvo visiškai parengtos pardavimui, bei tikėtasi, jog jos bus parduotos iki 2009 metų galo. 2008 metais UAB „Prime Investment“ iš tiesų vykdė bendrovės akcijų pardavimo konkursą, tačiau tuomet neatsirado nė vieno pirkėjo, kuris būtų sutikęs įsigyti bendrovės akcijų už akcininkų nurodytą kainą. Tai įrodo, jog ieškovo teiginiai apie ketinimus "netrukus po Sutarčių sudarymo" perparduoti bendrovės akcijas yra klaidingi, bet dar kartą patvirtina ir tai, jog ieškovo A. M. pozicija, kad sutarties sudarymo metu buvusi „reali“ parduodamų bendrovės akcijų vertė sudarė keletą milijonų litų, yra visiškai nepagrįsta - aplinkybė, jog analizuojamuoju laikotarpiu neatsirado nė vieno asmens, norinčio įsigyti bendrovės akcijas, atitinkamą poziciją paneigia (LR CPK 177 str., 185 str.).

4.3. Dėl ieškovo teiginio, jog atsakovas neparduoda bendrovės akcijų specialiai, kadangi neparduodamas akcijų gauna dividendus.

LR Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 3 dalies antrajame punkte nustatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovės paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama, t.y. gauta nuostolių. Kaip jau nurodyta aukščiau, 2008-aisiais metais bendrovės veikla buvo nuostolinga. 2009-aisiais metais, bendrovės pelno (nuostolių) rodikliai buvo jau buvo teigiami, tačiau dėl sukauptų ankstesniųjų finansinių metų nuostolių paskirstytinojo Bendrovės 2009 metų pelno (nuostolių) suma tebėra neigiama. Esant tokiai situacijai Bendrovėje akcininkams dividendai negali būti mokami ir nėra mokami, ką įrodo į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – 2010 04 30 pažyma (b.l. 65, II t.) (LR CPK 178 str., 177 str., 185 str.).

4.4. Dėl ieškovo teiginių, jog sutarties sudarymą sąlygojo ir atsakovų spaudimas bei grasinimai ieškovo atžvilgiu.

Ieškovas A. M. duotais paaiškinimais bei ieškinyje nurodė, jog atsakovų grasinimas, spaudimas pasireiškė tuo, kad jis gali likti be akcijų, jos bus praskiestos iki nulio (b.l. 120), tai yra susidariusios ieškovui sunkios aplinkybės bei grasinimai sąlygojo tai, kad atsakovai už nedidelę kainą, ypatingai geromis sąlygomis perėmė bendrovės akcijas, neįrodyti jokiais rašytiniais įrodymais (tai, kad jis dėl grasinimų kreipėsi į policiją ir kt. leistinais įrodymais). (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Ieškovo paaiškinimas, kad atsakovas V. S. naktimis skambinėdavo ir jis tai laiko ko tam tikra reketo forma (b.l. 120, II t.) nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. (LR CPK 197str.). Pats ieškovas duotais paaiškinimais patvirtino, kad šalys buvo susitarę, kad parduos akcijas, todėl ieškovas nesupranta, kaip jis 10 metų pradirbęs gali nieko neturėti, kam tada jį reikia tąsyti, ieškinius jam reikšti, skambinėti naktimis ir pan. reikia. Šie ieškovo paaiškinimai įrodo tik verslo santykių sprendimo būdus, tačiau neįrodo fakto dėl grasinimų ar daromo spaudimo, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl minimų atsakovo veiksmų.

Visi duoti ieškovo ir atsakovo įgalioto atstovo advokato paaiškinimai įrodo, kad sutartys nebuvo sudarytos spaudimo ir ar grasinimų pasėkoje, priešingai ieškovas žinojo. Be to, akcentuotina, jog atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje reiškiamus reikalavimus, atitinkamos aplinkybės visiškai nesusiję su ginčo dalyku, todėl, plačiau neanalizuotinos ir jų teismas nevertina (LR CPK 185str.).

Įvertinus ieškovo, jo įgalioto atstovo advokato, advokato padėjėjo, atsakovo įgalioto atstovo advokato duotus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, aukščiau paminėtų liudytojų parodymus, darytina išvada, kad ieškovas A. M. ieškinio neįrodė, jo reiškiamas reikalavimas , nurodyti terminą iki kada turi būti sumokėtas sėkmės mokestis ir nurodyti , kokia turi būti sumokėta sėkmės mokesčio suma , tai yra "užpildyti Sutarčių spragas" yra visiškai nepagrįstas, , todėl atmestinas.

Šaliai , kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato pagalbą. Kadangi atsakovas V. S. įrodymų teismų apie turėtas advokato pagalbai apmokėti išlaidas nepateikė, todėl atmetus ieškinį, išlaidos, susijusios su advokato pagalba apmokėti nepriteistinos iš ieškovo atsakovui (LR CPK 98str.,177str.).

Atmetus ieškovo ieškinį, iš jo valstybei priteistina 82,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str.. 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660) 82,50 Lt (aštuoniasdešimt du Lt penkiasdešimt ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Kauno miesto apylinkės teisme.