- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-30
- Bylos Nr.
- 2A-527-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07499-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- UAB „Naideka“
- Trečiasis asmuo
- G. D.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1135-812/2012 pagal „BTA Insurance Company“ SE ieškinį atsakovei UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui G. D. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 212,12 Lt draudimo išmokos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė nepranešė ir nepateikė informacijos draudikui per 3 darbo dienas apie įvykusį eismo įvykį, todėl draudimo įmonė neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo išmoką vadovaujantis objektyviais, visapusiškais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-04-30 sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 2 212,12 Lt draudimo išmokos, 73 Lt žyminio mokesčio ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2 212,12 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-11-21 iki visos skolos sumokėjimo dienos, bei 58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nustatė, kad atsakovė ir ieškovė 2007-08-03 sudarė draudimo sutartį Nr. 12 0807926, kuria apdraudė atsakovės krovininį automobilį DAF FT XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu - 2007-10-22 Didžiojoje Britanijoje, Rotherham mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės darbuotojo G. D. vairuojamas automobilis DAF FT XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kelio infrastruktūrą - tiltą. 2009-02-13 ieškovė sumokėjo nukentėjusiajam asmeniui Inter Europe AG 200 EUR administravimo mokestį, o 2011-04-07 – 3 003,37 EUR Lt žalos atlyginimą, viso 11 060,60 Lt. 20 procentų šios sumos sudaro 2 212,12 Lt. Ieškovės pateiktoje draudimo bylos medžiagoje nėra rašytinių duomenų apie tai, kad atsakovė ar jos darbuotojai raštu pranešė draudikui, apdraudusiam atsakovės civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, pateikė draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie eismo įvykio aplinkybes per 2001-06-14 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą trijų darbo dienų terminą ar kitu laiku. Pranešimo apie įvykį data draudimo bendrovėje užfiksuota 2008-06-23. Atsakovės direktoriaus J. R. paaiškinimų apie tai, kad jis laiku pranešė draudikui raštu apie eismo įvykį rašytinė bylos medžiaga nepatvirtina. Atsakovės direktorius pripažino, kad eismo įvykio deklaracijos ieškovei nepateikė, nors paaiškino, kad persiuntė ieškovei fakso aparatu G. D. paaiškinimą, tai patvirtinančių įrodymų neturėjo. Ant paaiškinimo esantis ranka rašytas prierašas „išfaksuota į BTA 23.10.07“ šios aplinkybės neįrodė. 2008-06-30 ieškovei raštu paprašius atsakovės pateikti pranešimo apie eismo įvykį užsienyje formą bei joje reikalaujamų dokumentų kopijas, įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nuotraukas, atsakovė reikalaujamų dokumentų nepateikė, į prašymą nereagavo, nors žinojo, kad automobilio nuotraukos buvo darytos kitos draudimo bendrovės (PZU Lietuva) darbuotojų, tokių aplinkybių ieškovei nenurodė. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįvykdė 2001-06-14 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos pareigos ir nebendradarbiavo su ieškove. Atsakovės direktoriaus paaiškinimai, kad jis bendravo su ieškovės atstovais telefonu nėra pakankami konstatuoti atsakovę bendradarbiavus su draudimo bendrove ir pateikus jos prašomus dokumentus. Draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui išmokėta praėjus daugiau kaip trejiems metams po draudiminio įvykio, per nurodytą laikotarpį atsakovė, draudikui prašant, nepateikė eismo įvykio deklaracijos, nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant neteikė turimos informacijos apie eismo įvykį, dėl nurodytų priežasčių draudimo bendrovė neturėjo galimybės objektyviai apskaičiuoti draudimo išmoką, draudimo išmoką apskaičiavo ir išmokėjo remdamasi vien nukentėjusiojo asmens pateikta rašytine informacija. Draudimo išmoka išmokėta nukentėjusiam asmeniui dėl eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovės darbuotojas, vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę, t.y. draudimo išmokos dydis susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu), pareigų pateikti draudimo bendrovei Įstatyme bei Taisyklėse reikalaujamus dokumentus ir padėti draudimo bendrovei išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, pateikti turimą informaciją apie eismo įvykį atsakovė be jokių objektyvių priežasčių nevykdė ilgą laiko tarpą - dokumentų neteikė net ir po to, kai juos pateikti pareikalavo draudimo bendrovė. Byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo mažinti grąžintinos draudimo išmokos sumą, todėl ieškinį tenkintino visiškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, jog atsakovė apie įvykį buvo informuota vairuotojo G. D. ir apie įvykį pranešė ieškovei išsiųsdama gautą G. D. paaiškinimą faksu ieškovei. Todėl ieškovė buvo informuota apie draudiminį įvykį įvykusį 2007-10-22 Didžiojoj Britanijoje. Tik gavusi pirminius duomenis apie įvykį iš atsakovės, ieškovė turėjo pradėti žalos atlyginimo bylą. Vėliau su ieškove apie eismo įvykį buvo bendrauta telefonu. Atsakovas nedisponavo eismo įvykio medžiaga, todėl nieko papildomai, apart darbuotojo G. D. paaiškinimo ieškovei pateikti negalėjo. Šios aplinkybės, t. y. ar atsakovė galėjo pateikti kokius dokumentus ieškovei, teismas nesvarstė. Atsakovė nesutinka su materialinės teisės normų taikymu konkretiems byloje nustatytiems faktams. Taisyklių 54.3 p., 54.5 p. nėra imperatyvios teisės normos, jose įtvirtinta draudiko teisė reikalauti žalos atlyginimo, esant atitinkamoms sąlygoms. Be to, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos išmokos, tai daro pagrindą konstatuoti, jog ir nustačius šioje normoje įtvirtintas atitinkamas sąlygas žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas ar visiškai nepriteisiamas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog apie draudiminį įvykį ieškovė sužinojo laiku, o nepranešimas apie draudiminį įvykį neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui. Liko neįvertintos eismo įvykio priežastys – dėl vairuotojo neatsargumo apgadintas tiltas, vairuojant didžiagabaritę transporto priemonę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti ieškovės reikalavimą arba visiškai nepriteisti žalos atlyginimo iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, bylos aplinkybės ir įrodymai ištirti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, todėl naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nurodo, jog nėra gavusi iš atsakovės jokio paaiškinimo faksu apie autoįvykį, o užrašas ant vairuotojo paaiškinimo „išfaksuota į BTA 2007-10-23“ galėjo būti padarytas ne iš karto, o prasidėjus teismo procesui, siekiant pagrįsti savo gynybinę poziciją, taip pat šis paaiškinimas buvo pateiktas tik teisme, ankščiau jis ieškovei nebuvo pateiktas. Transporto priemonė buvo apdrausta KASKO kitoje draudimo bendrovėje, kuriai atsakovė pateikė sugadintą transporto priemonę, padarytas jos nuotraukas, teikė paaiškinimus apie eismo įvykį ir t.t. Atsakovė nenurodė bei neįrodė jokių svarbių priežasčių dėl kurių negalėjo pranešti ieškovei, priešingai byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė apie eismo įvykį pranešė kitai draudimo bendrovei, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo visas galimybes pranešti ieškovei apie eismo įvykį. Atsakovei nepranešus apie eismo įvykį ir draudikui prašant, nepadėjus aiškintis eismo įvykio aplinkybių, ieškovė pagrįstai reikalauja grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovė nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl reikalavimas turėtų būti atmestas ar sumažintas.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2007-08-09 ieškovė ir atsakovė sudarė draudimo sutartį Nr. 12 0807926, kuria apdraudė krovininį automobilį DAF FT 95XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 26). 2007-10-22 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės darbuotojo G. D. vairuojamas krovininis automobilis DAF FT 95XF 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kelio infrastruktūrą – tiltą. 2009-02-13 ieškovė sumokėjo nukentėjusiajam asmeniui Inter Europe AG 200 EUR administravimo mokestį, o 2011-04-07 – 3 003,37 EUR žalos atlyginimą, viso 11 060,60 Lt (b. l. 24-25). Ieškovė kreipėsi į atsakovę 2008-06-30, prašydama pateikti užpildytą pranešimą apie autoįvykį, dokumentų kopijas bei įvykyje dalyvavusių transporto priemonių nuotraukas, o 2011-05-24 ir 2011-08-18 pateikė pretenzijas atsakovei dėl 20 proc. draudiminės išmokos grąžinimo (b. l. 22-23, 27). Kadangi atsakovė nepateikė ieškovei informacijos apie 2007-10-22 autoįvykį bei nesumokėjo draudiminės išmokos, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 2 212,12 Lt draudimo išmokos grąžinimo (b. l. 2-3, 19-21).
Panevėžio miesto apylinkės teismas patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovės 2 212,12 Lt draudiminę išmoką, nes atsakovė ieškovei nesuteikė informacijos bei nepateikė dokumentų apie įvykusį autoįvykį.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad: apie autoįvykį ieškovei pranešė tinkamai, išsiuntė G. D. paaiškinimą faksu, o vėliau teikė paaiškinimus telefonu; teismas nesvarstė aplinkybės ar atsakovė turėjo dokumentus ir galėjo juos pateikti ieškovei; teismas neįvertino eismo įvykio priežastis, kurios sudaro pagrindą mažinti reikalavimą arba atmesti.
Apeliantės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja transporto priemonės valdytoją per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Neįvykdžius šios pareigos, įstatymas suteikia draudikui teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį (TPVCAPDĮ 22 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad apie autoįvykį paaiškinimą išsiuntė faksu, o vėliau ieškovei prašant apie autoįvykį paaiškino telefonu. Ieškovė teigia, kad jokio paaiškinimo dėl autoįvykio iš atsakovės negavo. Iš bylos duomenų matyti, kad tretysis asmuo G. D. 2007-10-23 pateikė atsakovei paaiškinimą dėl 2007-10-22 Didžiojoje Britanijoje įvykusio autoįvykio ( b. l. 79). Tačiau ant šio paaiškinimo esantis užrašas „išfaksuota į BTA 2007-10-23“ yra nepakankamas įrodymas, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovei apie eismo įvykį buvo pranešta tinkamai (CPK 177 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė 2008-06-08 raštu prašė atsakovės pateikti užpildytą pranešimo formą dėl 2007-10-22 autoįvykio, dokumentų kopijas bei transporto priemonės nuotraukas paštu, elektroniniu paštu arba faksu (b. l. 27). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė būtų reagavusi į šį prašymą ir pateikusi atsakymą ieškovei. Priešingai, atsakovė neatsakė ir nepaaiškino, kad visi būtini dokumentai yra pateikti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas pranešti draudikui apie eismo įvykį.
Negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė aplinkybės ar atsakovė turėjo dokumentus ir galėjo juos pateikti ieškovei. Teismas argumentavo, jog atsakovė žinojo, jog automobilio nuotraukos buvo darytos kitos draudimo bendrovės – PZU Lietuva darbuotojų, tačiau ieškovei šių aplinkybių nenurodė. Pažymėtina, kad 2012-04-23 teismo posėdyje apelianto atstovas J. R. pripažino, jog į PZU Lietuva dėl įvykusio eismo įvykio kreipėsi iš karto, jai buvo pateikti paaiškinimai bei sudaryta galimybė apžiūrėti ir nufotografuoti automobilį (b. l. 81-85). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantė turėjo visas galimybes pranešti ieškovei apie eismo įvykį, taip pat pateikti visą informaciją, susijusią su eismo įvykiu ir būtiną žalos dydžiui nustatyti.
Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas neįvertino eismo įvykio priežastis dėl kurių galėjo ieškovės reikalavimą sumažinti arba atmesti. Draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokama neatsižvelgiant į eismo įvykio priežastis. Draudiko pareiga mokėti išmoką taip pat nepriklauso nuo to, ar apdraustas pagal draudimo sutartį transporto priemonės valdytojas vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, taip pat nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti. Pavyzdžiui, draudėjo pareigos pranešti apie draudžiamąjį įvykį (CK 6.1012 straipsnio 1 dalis) nevykdymas paprastai lemia draudiko teisę sumažinti ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis), tačiau ši bendroji draudimo sutartims teisės norma netaikoma transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiams, kurių teisinis reguliavimas pirmenybę teikia ne atsakingo už žalą asmens ar jo civilinės atsakomybės draudiko, bet nukentėjusiojo interesų apsaugai. Tokie pažeidimai suteikia draudikui atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti sumokėtų sumų iš transporto priemonės valdytojo ar draudėjo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2004-09-29, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2005-02-15, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-58/2005 ir kt.).
Dėl to, kas pasakyta, darytina išvada, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.