- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1541-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06583-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- K. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis S. U., J. P., G. K., L. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama panaikinti antstolio S. U. 2019 m. kovo 8 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš K. P. sąskaitų. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolio S. U. kontoroje yra vykdomi skolų išieškojimai iš skolininko J. P. išieškotojų G. K. ir L. S. naudai. Ji yra skolininko J. P. sutuoktinė. Iš minėtų kreditorių niekada nėra skolinusi, tai padarė jos sutuoktinės, pasirašydamas vekselius. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-726-752/2019 pagal jos pareikštą ieškinį atsakovui J. P. dėl santuokos nutraukimo, taip pat reiškiami reikalavimai dėl atsakovo skolų pripažinimo asmeninėmis prievolėmis. Pareiškėjos teigimu, ji su sutuoktiniu nuo 2014 metų gyvena skyrium, viena augina tris vaikus, sutuoktinis gyvena (duomenys neskelbtini). Antstolis nuo 2014 metų nėra atsiuntęs jai asmeniškai nei vieno raginimo ar įspėjimo dėl skolų išieškojimo. Skundžiamas antstolio nurodymas yra neteisėtas, priimtas be jokio teisinio pagrindo. Nors antstolis ir paliko 520 Eur kasmėnesinį disponavimą, tačiau jai pragyventi ir vienai išlaikyti tris mažamečius vaikus iš šių lėšų neįmanoma.
2. Antstolis S. U. 2019 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. S-19000858 pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė jį nagrinėti teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jis nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad 2019 m. kovo 8 d. patvarkymas yra neteisėtas ir priimtas be teisinio pagrindo, kadangi tai prieštarauja rašytiniams įrodymams, esantiems vykdomosiose bylose. VĮ Registrų centras duomenimis, pareiškėja 2007 m. liepos 26 d. sudarė santuoką su J. P., kol bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Iš pateikto banko išrašo matosi, kad K. P. gauna darbo užmokestį - 316,00 Eur, bei 210,00 Eur išmoką vaikams. Todėl antstolis leido K. P. naudotis šiomis pajamomis, iš viso 525,00 Eur suma. 2019 m. kovo 26 d. iš K. P. sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta 29,10 Eur. 2019 m. balandžio 12 d. priimtas patvarkymas, pasiūlant K. P. ir J. P. per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine forma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolių veiksmų atmetė.
4. Teismas vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatė, kad išieškojimas iš skolininko J. P. yra vykdomas nuo 2014 metų, vykdant išieškojimą paaiškėjo, kad skolininko turimo turto nepakanka skoloms išieškoti. Nustačius, kad skolininkas yra sudaręs santuoką, skolininko J. P. skolos išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkui priklausantį turtą, esantį bendrojoje dalinėje nuosavybėje su jo sutuoktine K. P.
5. Teismas, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą, nustatė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos, kadangi iki šios dienos J. P. ir K. P. santuoka yra nenutraukta, jie nėra sudarę vedybinės ar povedybinės sutarties, kurios pagrindu būtų pasidalintas bendras sutuoktinių turtas.
Šalies argumentai
6. Teismas vertino, kad nors pareiškėja skunde ir nurodė, jog šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal jos ieškinį pareikštą J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kurioje vienas iš pareiškėjos reiškiamų reikalavimų yra pripažinti J. P. skolinius įsipareigojimus asmeninėmis prievolėmis, tačiau patikrinęs teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjos minima civilinė byla Nr. e2-726-752/2019 nėra išnagrinėta, santuoka nėra nutraukta, prievolės nėra padalintos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolis S. U. atliko neteisėtus veiksmus priimdamas pareiškėjos ginčijamą 2019 m. kovo 8 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš K. P. sąskaitų, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėja K. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į bylos esmę, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neįvertino pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus. Pareiškėja skunde akcentavo, kad išieškojimas iš jos sutuoktinio pradėtas vykdyti 2014 m., tačiau antstolis tik 2019 m. kovo 8 d. nukreipė išieškojimą ir į pareiškėjos gaunamas pajamas. Pareiškėja prie skundo pateikė rašytinius įrodymus, darbo užmokesčio pažymą, sąskaitų išrašus, nepilnamečių vaikų gimimo liudijimus, tačiau nei antstolis, nei teismas jų nevertino. Iš pateiktų VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitros“ pažymų matyti, kad K. P. ir J. P. jokio registruotino turto neturi. Todėl šalys iš principo negalėtų įgyvendinti LR CPK 667 straipsnio, nes nėra dalintino turto, išskyrus pareiškėjos darbo užmokestį, o skolininkus J. P. nei turto, nei pajamų neturi, gyvena užsienyje, išlaikymo vaikams neteikia ir tik keletą kartų per metus grįžta į Lietuvą. Kauno apylinkės teisme nuo 2018 metų nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-726-752/2019 dėl šalių santuokos nutraukimo. Įvertinus bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimas užsitęs ne vienerius metus dėl kreditorių reikalavimų, todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nėra ir greitu laiku nebus.
8.2. Antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nepagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjos darbo užmokestį ir vaikams skirtas socialines išmokas, tuo pažeidė trijų nepilnamečių vaikų teises, jų teisę į tinkamą išlaikymą, pragyvenimą ir kt. Teismas neišsiaiškino, kokiais teisiniais norminiais aktais remiantis antstolis nustatė 520 Eur limitą, nors LR CPK 689 straipsnis nustato, kad minimalių vartojimo poreikių dydžio suma yra neliečiama. Be to, vykdant išskaitytinų sumų apskaičiavimą, atsižvelgiama į tikslines lėšas - šiuo atveju vaiko pinigus, kurie negali būti įskaitomi į bendrą sumą. Pareiškėja viena išlaiko tris nepilnamečius vaikus, gaunamas darbo užmokestis nedidelis, todėl priversta užsiimti papildomais darbais, gauna papildomas pajamas iš rankdarbių, už kuriuos klientai perveda į banko sąskaitą. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja pradės dirbti mokykloje pilnu etatu, todėl pajamos padidės.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pastarajam nukreipiant išieškojimo vykdymą į skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (LR antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas įvertina, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
13. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.
14. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
15. Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei - iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas išieškojimo nukreipimo eiliškumas. Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą išduotą dėl vieno iš sutuoktinių, pirmiausiai privalo išieškojimą nukreipti į skolininko asmeninį turtą. Antstoliui nustačius, kad asmeninio skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
16. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro 2014 m. liepos 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 8364 dėl 21 908,54 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. P. išieškotojos G. K. naudai (v. b. l. 5). Antstolis, nustatęs, jog skolininko sutuoktinė K. P. dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje ir gauna pajamas, kad tarp sutuoktinių nėra pasirašyta vedybų sutartis, kuri būtų įregistruota Vedybų sutarčių registre (v. b. l. 756), 2019 m. kovo 8 d. surašė nurodymus Nr. S-19-34-4485 ir Nr. S-19-34-4502 priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sutuoktinės K. P. sąskaitų, taip pat nustatė 525,00 Eur sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį (v. b. l. 757, 801). 2019 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-19000882 antstolis pasiūlė skolininkui J. P. ir jo sutuoktinei K. P. per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 803).
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos K. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, konstatavęs, jog antstolis neatliko neteisėtų veiksmų priimdamas ginčijamus 2019 m. kovo 8 d. nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš pareiškėjos sąskaitų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
19. Minėta, kad pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį antstolis, pradėjęs vykdymo veiksmus ir nustatęs, kad skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, areštuoja bendrąjį turtą ir kartu su turto arešto aktu antstolis skolininkui įteikia arba registruota pašto siunta išsiunčia sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu (toliau – sutikimas), patvirtintu notarine tvarka, formą ir skolininką informuoja, kad šiuo būdu turto dalį nusistatyti ar turtą pasidalyti pageidaujantis skolininkas užpildytą sutikimą antstoliui turi pateikti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos. Tik gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, gali priimti sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą ir atlikti tolimesnius veiksmus. Ši teisės norma yra imperatyvi. Joje yra aiškiai nurodyta, ką ir kokiu eiliškumu turi atlikti antstolis, kai skolininko dalis bendrame turte nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje antstolis priimdamas ginčijamus patvarkymus šias nuostatas pažeidė.
20. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad joje nėra duomenų apie antstolio atliktą sutuoktinių K. P. ir J. P. bendrosios jungtinės nuosavybės turto areštą, kuris sudarytų prielaidas antstoliui siūlyti skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Kaip nustatyta byloje, antstolis tik 2019 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. Nr. S-19000882 pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti minėtą sutikimą. Negana to, antstolis, net negavęs iš skolininko šio sutikimo, 2019 m. kovo 8 d. priėmė nurodymus Nr. S-19-34-4485 ir Nr. S-19-34-4502 priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sutuoktinės sąskaitų, nuspręsdamas nustatyti 525,00 Eur sumą, kuria šis asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Taigi, tokiais nurodymais jau iš karto pradedamas tam tikros dalies lėšų išieškojimas, nes antstolis pats nusistatė, iš kokios skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų dalies bus išieškoma.
21. Įvertinus nurodytus antstolio veiksmus, darytina išvada, kad antstolis nesilaikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. nesilaikė atliekamų veiksmų eiliškumo - neareštavo bendrojo bendraturčių turto ir nepasiūlė skolininkui pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą, o ginčijamais nurodymais iš karto pradėjo išieškojimo veiksmus. Dėl nurodytų priežasčių antstolio 2019 m. kovo 8 d. nurodymai Nr. S-19-34-4485 ir Nr. S-19-34-4502 naikintini kaip neteisėti (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi reikšmės galutiniam šios bylos rezultatui.
23. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos K. P. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos K. P. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti.
Panaikinti antstolio S. U. 2019 m. kovo 8 d. nurodymus Nr. S-19-34-4485 ir Nr. S-19-34-4502 priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.