- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- I-5953-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00596-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui A. B., atsakovės atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2013 m. buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą nežmoniškomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis: automobiliuose nebuvo vietos, kadangi dažniausiai būdavo konvojuojami 4–8 asmenys, trūkdavo oro, ne visada įjungiama ventiliacija, nebuvo vietos bagažui pasidėti, todėl daiktus tekdavo vežtis prie savęs. Pažymėjo, kad transporto priemonėse nėra įrengti saugos diržai, o jeigu jie ir būdavo įrengti – jie neatitikdavo saugos reikalavimų, dėl ko atsitrenkdavo į priešais buvusias grotas. Dėl nugaros traumos buvo nepatogu sėdėti. Automobiliuose buvo maži, neskaidraus stiklo, užtamsinti langeliai, todėl teko važiuoti prietemoje, šviesą įjungdavo tik tamsiu paros metu. Paaiškino, kad etapas sėdint Vilnius–Kybartai truko iki 3 val., Vilnius–Kaunas – iki 2,5 val., Vilnius–Šiauliai – iki 6 val., Vilnius–Alytus – iki 2 val., Vilnius–Utena – iki 5 val. Visą laiką tenka kentėti be tualeto (išskyrus, kai etapuoja į Šiaulius), neleidžiama rūkyti. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė baimę, išsivystė fobija, po etapo drebėdavo nuo įtampos, svaigo galva, liejosi akyse, jautė didelius nugaros skausmus, nerimą, stresą, depresiją, fizinius sunkumus, abstinencines kančias (t. 1, b. l. 1).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad buvo patyręs nugaros traumų, buvo lūžęs stuburas, trys slanksteliai. Sėdint automobilyje jautė didelį nugaros skausmą. Važiuojant automobiliu atsitrenkė į grotas, todėl susižeidė galvą. Nurodo, kad patyrė fizines ir dvasines kančias, jam teko gerti vaistus nuo skausmo. Be to, jam svaigdavo galva, todėl pareigūnų prašydavo sustoti ir duoti jam raminančių vaistų.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d. ir 1.126 str. 2 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Paaiškino, kad asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visam VST specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.
Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems paprašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 p. Apie tai daromas įrašas kelionės žiniaraštyje. Pažymėjo, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad konvojuojant pareiškėją specialios paskirties automobiliais nebuvo viršytas leistinas asmenų skaičius, konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose.
Paaiškino, kad Konvojavimo taisyklių 146 p. nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atkreipia dėmesį, kad saugos diržai specialios paskirties transporto priemonėse įrengti gamintojų. VST, siekdama užtikrinti pavestų uždavinių įgyvendinimą, asmenų konvojavimą vykdo nustatytais VST vado įsakymu patvirtintais maršrutais ir laikotarpiais. Konvojaus pareigūnai, vykdydami teisės aktų reikalavimus, neturi teisės keisti maršrutų kryptį. Atstumas tarp miestų (pasikeitimų punktų) yra objektyvus veiksnys, kuriam VST daryti įtakos negali.
Nurodo, kad vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 127.7 p., konvojuojamiesiems draudžiama rūkyti, pereiti iš vienos eilės į kitą, nusivilkti drabužius konvojavimo metu ar pasikeitimo punktuose be konvojaus pareigūno leidimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus, nėra.
Nurodo, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo, ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. VST konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių nepažeidė, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, todėl nenustačius neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio VST civilinė atsakomybė negali būti taikoma (t. 1, b. l. 7–9).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų, konvojuojant jį nuo 2013 m. Atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A671-575/2015). Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A52-858/2015).
Šioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 m. terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už konvojavimą netinkamomis sąlygomis nuo 2013 m. iki skundo padavimo teismui dienos, tačiau skundą pateikė tik 2016-02-10, t. y. praleidęs 3 m. ieškinio senaties terminą dėl laikotarpio iki 2013-02-10.
CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, kadangi pareiškėjas skunde nurodė, jog jis patyrė baimę, jam išsivystė fobija, po etapo drebėdavo nuo įtampos, svaigo galva, liejosi akyse, jautė didelius nugaros skausmus, nerimą, stresą, depresiją, fizinius sunkumus, abstinencines kančias.
Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016-02-10, o prieš tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir patirtos neturtinės žalos, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2013-02-10 ir nėra pagrindo jo atnaujinti.
Pareiškėjas teigia, kad jis buvo konvojuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl to jam kilo žala.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Pažymėtina, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Minėtos taisyklės nustato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 p. specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (Konvojavimo taisyklių 103 p.). Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (Konvojavimo taisyklių 142 p.).
Byloje esantys kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2013-02-10 iki skundo pateikimo teismui dienos viso buvo konvojuojamas 42 kartus, t. y. 2013-05-02, 2013-05-03, 2013-05-06, 2013-05-09, 2013-06-06, 2013-06-11, 2014-03-06, 2014-03-27, 2014-04-03, 2014-04-17, 2014-04-24, 2014-09-04, 2014-09-18, 2014-10-23, 2014-10-30, 2015-01-20, 2015-01-22, 2015-01-30, 2015-02-06, 2015-03-13, 2015-03-19, 2015-03-26, 2015-03-27, 2015-05-29, 2015-06-01, 2015-06-04, 2015-06-05, 2015-09-11, 2015-11-27, 2015-11-30, 2015-12-10, 2015-12-11, 2015-12-23, 2015-12-28, 2015-12-30, 2016-01-05, 2016-01-13, 2016-01-15, 2016-01-18, 2016-01-29, 2016-02-04, 2016-02-05 (t. 1, b. l. 78–199, t. 2, b. l. 1–44). Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais: „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos) (t. 1, b. l. 11), „Maz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (33 sėdimos vietos) (t. 1, b. l. 18), „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (23 sėdimos vietos) (t. 1, b. l. 21–22), „VW Crafter 50“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. 1, b. l. 37), „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. 1, b. l. 40), „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. 1, b. l. 43), „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. 1, b. l. 46), „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. 1, b. l. 49), „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. 1, b. l. 52), „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. 1, b. l. 55), „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. 1, b. l. 58), „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. 1, b. l. 61), „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. 1, b. l. 64).
Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo 2013-02-10 iki 2016-02-10, pareiškėją konvojuojant 42 kartus, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Nurodytų transporto priemonių schemos patvirtina, kad juose yra įrengtas bagažo skyrius (b. l. 11, 21, 37, 40, 43, 46, 49, 52, 55, 58, 61, 64). Atsižvelgiant į tai, paneigtini pareiškėjo skundo teiginiai dėl konvojavimo automobilių perpildymo ir vietos bagažui nebuvimo.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo įrengti saugos diržai, šildymo sistema, ventiliacija, todėl jam trūko oro, taip pat juose buvo įrengti maži, neskaidraus stiklo, užtamsinti langeliai, todėl teko važiuoti prietemoje.
Konvojavimo taisyklių 146 p. nustatyti pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui, t. y. privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Šių taisyklių 147 p. nustato, kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 p. ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Iš automobilių kėbulo kamerų schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija (arba vėdinimo liukas) (t. 1., b. l. 11, 18, 21–22, 37, 40, 43, 46, 49, 52, 55, 58, 64). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. 1, b. l. 13, 20, 24, 39, 42, 45, 48, 51, 54, 57, 60, 63, 66), automobilių registracijos liudijimai (t. 1, b. l. 12, 19, 23, 35, 38, 41, 44, 47, 50, 53, 56, 59, 62, 65) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus. Pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti tyrimai patvirtina, kad automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) oro našumas – 941 m³/h (t. 1, b. l. 14), automobilio „Maz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta – 62 lx, oro našumas – 1430,41 m³/h (t. 1, b. l. 15, 17), automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), oro našumas – 457 m³/h, apšvieta –118 lx (t. 1, b. l. 25–27, 28–29), automobilio „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta –172 lx, oro našumas – 371,11 m³/h, automobilio „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta –156 lx, oro našumas – 389,39 m³/h, automobilio „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta –198 lx, oro našumas – 374,99 m³/h, automobilio „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta –85 lx, oro našumas – 351,65 m³/h, automobilio „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta –97 lx, oro našumas – 334,37 m³/h, automobilio „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta –85 lx, oro našumas – 383,3 m³/h, automobilio „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta –106 lx, oro našumas – 357,26 m³/h, automobilio „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta –95 lx, oro našumas – 356,71 m³/h, automobilio „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta –115 lx, oro našumas – 343,01 m³/h, automobilio „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta –158 lx, oro našumas – 359,42 m³/h (t. 1, b. l. 72–73, 74–75). Tai rodo, kad šių transporto priemonių sąlygos susijusius su apšvietimu ir šildymu atitiko Konvojavimo taisyklių 146 p. reikalavimus. Transporto priemonių patikros išvados byloje nėra ginčijamos ir nėra paneigtos, todėl darytina išvada, kad automobiliai pagal Konvojavimo taisyklių 3 p. yra tinkami konvojavimui ir konvojavimas tokiu automobiliu standartinio konvojavimo atveju negalėjo sukelti pareiškėjo sveikatai neigiamų pasekmių, o pareiškėjas teismui nenurodė konvojavimo metu nenumatytų, ypatingų atvejų, galėjusių sutrikdyti jo sveikatą ar sukelti neigiamas pasekmes jo sveikatai.
Taigi, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o tik subjektyviu suvokimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.
Pažymėtina, jog Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugos eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių 10 p. reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl saugos diržų nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad visą kelionės laikotarpį neteko pasinaudoti tualetu, tačiau kaip matyti iš byloje pateiktų konvojaus žiniaraščių įrašų (t. 1, b. l. 80–81, 84–85, 112–113, 116–117, 136–137, 144–145, 172–173, 176–177, 196–197, t. 2, b. l. 9–10, 12–13, 28–29, 32–33, 36–37), konvojuojami asmenys buvo vedami į tualetą, todėl pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Konvojavimo taisyklių 129 p. nustatyta konvojaus viršininko ar jo padėjėjo pareiga, susodinus konvojuojamuosius į specialųjį transportą, paskelbti konvojuojamiesiems taikomus režimo reikalavimus, numatytus Konvojavimo taisyklių 126–128 p., t. y. konvojuojamiesiems sėdint, jiems turi būti paskelbiama, kad konvojavimo metu konvojuojamieji privalo tiksliai vykdyti savo pareigas bei visus teisėtus konvojaus pareigūnų reikalavimus ir į konvojaus pareigūnus kreiptis kreipiniu „Jūs“, privalo būti apsirengę nuosavais drabužiais bei avėti nuosavą avalynę, privalo tausoti patalpose esančią įrangą, inventorių, kitas specialiajame transporte esančias priemones bei teismuose esančius daiktus, privalo palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose), konvojaus pareigūnui nurodžius, privalo laikyti rankas už nugaros; taip pat turi būti paskelbiama, kad konvojuojamiesiems draudžiama organizuoti riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose dalyvauti, pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek valstybės turtą kitiems konvojuojamiesiems ir konvojaus pareigūnams, reikalauti bet kokios paslaugos iš kito konvojuojamojo, naudoti fizinį ar psichologinį smurtą prieš kitus asmenis, perduoti (išmesti) laiškus, raštelius, daryti tatuiruotes sau ir kitiems konvojuojamiesiems, garsiai kalbėtis tarpusavyje, dainuoti, triukšmauti, vartoti žargoną, susirašinėti ar kalbėtis su konvojuojamaisiais, esančiais kitose kamerose, daryti užrašus ant sienų, lubų, gultų ir lentynų, žaisti stalo ar kitokius žaidimus, rūkyti, pereiti iš vienos eilės į kitą, nusivilkti drabužius konvojavimo metu ar pasikeitimo punktuose be konvojaus pareigūno leidimo. Be šios informacijos, taip pat konvojuojamiesiems turi būti paskelbiama, kad šių pareigų nevykdantys ir draudimų nesilaikantys konvojuojamieji turės atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Konvojavimo taisykles.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai, jog patyrė neturtinę žalą, kadangi konvojavimo metu jam buvo draudžiama rūkyti, atmetami kaip nepagrįsti.
Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad į jo prašymus nebuvo atsižvelgiama ar jie nebuvo registruojami. Priešingai, konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įrašai (t. 1, b. l. 80–81, 84–85, 88–89, 92–93, 112–113, 116–117, 136–137, 144–145, 164–65, 172–173, 176–177, 196–197, t. 2, b. l. 9–10, 12–13, 28–29, 32–33, 36–37) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų. Esant galimiems pareiškėjo teisių pažeidimams pareiškėjas turėjo teisę juos išreikšti. Šiuo atveju jokių įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus į bylą nepateikta.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į skundą argumentus, nenustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų konvojavimo metu. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.