Kauno apygardos teismo nutarimas

2014-06-19 · Byla Nr. ATP-649-238/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
ATP-649-238/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP-649-238/2014;
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00126-2014-7;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viršininko Mindaugo Akelaičio apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimo I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2014 m. vasario 13 d., 18.23 val., Šakių m. V. Kudirkos g., ties pastatu Nr. 13 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį Opel „Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino. Po eismo įvykio vairuotoja I. L. iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisykles ir apie tai nepranešusi policijai, tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu nutarė I. L. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti ją 100 Lt (vieno šimto litų) bauda, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dalį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį I. L. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismas nurodė, kad susidūrimas nebuvo stiprus ir yra galimybė, jog vairuotoja galėjo sąžiningai klysti ir nesuprasti, jog atsitrenkė į kitą automobilį, o ne įvažiavo į duobę. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog I. L. galėjo nesuvokti, jog padarė eismo įvykį, todėl jos veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Apeliaciniu skundu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Akelaitis prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimti naują nutarimą - patraukti I. L. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, paskirti sankcijoje numatytą nuobaudą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodo, kad apie tai, jog I. L. piktybiškai pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisykles, patvirtina byloje pateikta filmuota medžiaga. Teismas neatsižvelgė į tai, kad aikštelė, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra duobėta, tai įrodo įvykio vietos apžiūra.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl I. L. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su ta nutarimo dalimi, kuria I. L. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog I. L. galėjo nesuvokti sukėlusi eismo įvykį, todėl pasišalindama iš eismo įvykio vietos pažeidimo nepadarė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad I. L. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, neįrodyta, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo byloje surinktų įrodymų ir iš esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. L. paaiškinimais, kad ji manė, jog automobilio ratas įvažiavo į duobę, atsidariusi automobilio dureles ji nesuprato atsitrenkusi į kitą automobilį, todėl tyčios jos veiksmuose nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad I. L. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010).

Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Byloje nustatyta, kad I. L., vairuodama automobilį, kliudė (atsitrenkė) kitam asmeniui priklausantį automobilį, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, nepranešė apie eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino, šie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal minėtą straipsnį klausimą turi būti nustatytas ne tik pats eismo įvykio padarymo faktas, bet ir kitos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai teigti, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato. Atsakomybei atsirasti būtina sąlyga yra tai, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suvokė, tačiau iš įvykio vietos pasišalino.

I. L. tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 2), tiek teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad važiuodama atbulomis neapšviestoje aikštelėje pajuto trinktelėjimą, tačiau pagalvojo, kad įvažiavo į duobę. Buvo atsidariusi automobilio dureles, tačiau nieko nepastebėjusi nuvažiavo, o ant jos automobilio jokių žymių neliko.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl laikytini asmens pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

I. L. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, iš esmės įrodyta byloje esančiu vaizdo įrašu (b. l. 28), iš kurio akivaizdžiai matyti, kad aikštelė, kurioje ji manevravo automobiliu, yra apšviesta, išklota trinkelėmis, joje duobių nėra. Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 41, 42) matyti, kad keletas duobių greta įvykio vietos esančioje aikštelėje yra, tačiau jos nėra didelės, taip pat jos yra sąlyginai tam tikru atstumu nutolusios nuo eismo įvykio vietos. Vaizdo įraše matyti, kad I. L., važiuodama automobiliu atbuline eiga, atsitrenkia į šalimais stovėjusį automobilį, po atsitrenkimo jos vairuojamas automobilis sustoja, o po to juda ne atgal toliau, o į priekį. Taigi ji suprato, kad atsitrenkė į kliūtį ir atbula judėti negali dėl buvusios kliūties. Be to, iš įrašo matyti, kad abiejų automobilių kontaktas nėra toks silpnas, I. L. vairuoto automobilio galinė dalis atsitrenkia, negali judėti toliau, o ne nusileidžia, kad būtų galima manyti, jog ratas pateko į duobę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio automobilio sąlyčio supainioti su įvažiavimu į duobę neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po kontakto I. L. pavažiuoja į priekį, atsidaro automobilio dureles ir pasižiūri atgal, o tai patvirtina, jog ji pajuto kontaktą, matė, jog atsitrenkė į automobilį, todėl visiškai neįtikinamas jos teiginys, kad esant tokiam apšvietimui aikštelėje, koks yra matomas vaizdo įraše, ji nepastebėjo stovinčio automobilio. Pažeidėjos paaiškinimas, kad ji manė įvažiavusi į duobę, niekaip nepaaiškinamas po to sekusiais veiksmais (atsidarė automobilio dureles ir pažiūrėjo atgal), kadangi tokiu būdu pamatyti tariamos duobės neįmanoma. Nelogiška būtų manyti, kad ji duobę matė, o didesnių už duobę matmenų automobilio nematė.

Įvertinęs šių byloje pateiktų įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad I. L. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo realią galimybę ir privalėjo suprasti (pajusti), kad kliudė kitą automobilį, tačiau, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie jį policijai nepranešęs. Kadangi padarytas administracinis teisės pažeidimas, skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą teismas privalo vadovautis bendrosiomis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias, atsakomybę sunkinančias aplinkybes (ATPK 31 str., 32 str.), įvertina kitų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą.

Sprendžiant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtos nuobaudos teisingumo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą, ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta I. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ATPK 31 str., nebuvimas ir kaltės dėl padaryto pažeidimo neigimas, neužkerta kelio taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas (pvz., 2014 m. vasario 18 d. nutartis byloje Nr. 2AT-10/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju išskirtinėmis aplinkybėmis laikytina pati įvykio situacija, jos padariniai (padaryta žala yra labai nedidelė), padarytą žalą pažeidėja atlygino, nukentėjusysis jai priekaištų neturi (b. l. 37), mokymo įstaigos charakterizuojama teigiamai, nurodoma, kad pasižymi korektišku elgesiu, yra pareiginga, darbšti, nusiskundimų dėl jos negauta (b. l. 40), iki šiol administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta tik vieną kartą, dėl ko, įvertinus šias bei kitas aplinkybes (tarp jų ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog I. L. pasišalino iš įvykio vietos, siekdama išvengti atsakomybės už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam ar siekdama išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą), apibūdinančias padarytų pažeidimų pobūdį, padarinius, I. L. asmenybę, yra pagrindas išvadai, jog šioje byloje už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., jai skirtina mažesnė nuobauda, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Manytina, kad tokia nuobauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą I. L., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko Mindaugo Akelaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarimą pakeisti - panaikinti nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo byla I. L. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukta.

I. L. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, nubausti ją 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskirtas nuobaudas subendrinti ir I. L. skirti galutinę nuobaudą – 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė