Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-03-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-7000-600/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-10
Bylos Nr.
e2YT-7000-600/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02698-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Pareiškėjas
I. D.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Turto bankas“, G. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7000-600/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02698-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“ ir G. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina J. D. po savo sutuoktinio (pareiškėjo tėvo) J. D. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėjos tėvas J. D. mirė (duomenys neskelbtini), o motina J. D. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjo tėvai įgijo dalį namo ir kitų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina testamentu paliko pareiškėjui minėtą turtą. Po motinos mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir tada paaiškėjo, kad pareiškėjo motina nesikreipė į notarą dėl pareiškėjo tėvo palikimo priėmimo. Pareiškėjas nurodo, kad jo motina po jo tėvo mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiniu valdymu, nes po tėvo mirties motina pradėjo rūpintis likusiu turtu.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. D. ir J. D. palikimo perėjimą valstybei.

3. Suinteresuotas asmuo G. D. (pareiškėjo brolis) pateiktame atsiliepime prašo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad po tėvo mirties jis į notarą nesikreipė, atsiradusio palikimo nepriėmė, palikimą faktiniu valdymu priėmė jo ir pareiškėjo motina.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.

5. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

6. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. lapkričio 19 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis duomenų matyti, kad J. D. mirė santuokoje su J. D., susilaukęs dviejų vaikų – G. D. ir I. D.. Iš testamentų registro duomenų nustatyta, kad po palikėjo J. D. mirties dėl palikimo priėmimo jo įpėdiniai nesikreipė.

7. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad J. D. vardu yra registruotos 50/100 dalys namo ir kitų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pareiškėjo tėvai šį nekilnojamąjį turtą įgijo santuokoje, todėl dalis minėto nekilnojamojo turto sudaro J. D. palikimą. Pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad komunaliniai mokesčiai ir kiti nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčiai už minėtą nekilnojamąjį turtą po J. D. mirties buvo mokami.

8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo motina po savo sutuoktinio J. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes ji mokėjo mokesčius už nekilnojamojo turto priežiūrą, gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177-197 straipsniai).

9. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjo J. D. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė