- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 2SA-238-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02752-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- UAB „Pegama“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Piliuona“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) UAB „Pegama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas civilinėje byloje Nr. 2-4552-833/2012 pagal pareiškėjo UAB „Pegama“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0174/11/00741, suinteresuotas asmuo UAB „Piliuona“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Pegama“ skundu prašė panaikinti antstolio Donato Kisieliaus veiksmus, kuriais iš UAB „Pegama“ reikalaujama nurodyti UAB „Pegama“ finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymo eigą ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus.
Nurodė, kad atlikdamas skundžiamus vykdymo veiksmus antstolis viršijo savo įgaliojimus, t. y. antstolis turi teisę gauti iš pareiškėjo informaciją tokios apimties, kuri jam leistų tinkamai įvykdyti savo pareigas, nepažeidžiant pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų, antstolis neturi teisės reikalauti iš pareiškėjo informacijos, kuri yra nesusijusi su jo vykdoma teismo nutartimi. Antstolis vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria areštuotas pareiškėjo turtas 2.147.621,56 Lt sumai, tokiu atveju, pasak pareiškėjo teisėtas antstolio veiksmas būtų turto arešto aktas, o ne aukščiau paminėtos informacijos pateikimas.
Atsiliepimas
Antstolis Donatas Kisielius atsiliepimu į skundą nurodė, kad skundžiamą reikalavimą jis grindė CPK 585 ir 645 straipsnių nuostatomis, siekdamas tinkamai nustatyti pareiškėjo turtinę padėtį ir įvertinti galimybę užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Informacija apie UAB „Pegama“ finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymo eigą, leistų antstoliui išanalizuoti pareiškėjo poziciją kitų kreditorių atžvilgiu, nustatyti galimai vykdomus skolų mokėjimus, o tai suteiktų galimybę visapusiškai įvertinti ateityje galimus kreditorinius reikalavimus pareiškėjo atžvilgiu. Antstolis teigė turįs pagrindo manyti, kad aprašyto turto nepakaks būsimam teismo sprendimui vykdyti.
Suinteresuotas asmuo UAB „Piliuona“ atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3478-601/201,1 nagrinėjamojoje Kauno apygardos teisme, yra priimta siekiant užtikrinti UAB „Piliuona“ galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl antstolio prašoma pateikti informacija yra tiesiogiai susijusi su šios nutarties vykdymu. Pareiškėjas reikiamos informacijos antstoliui nepateikė, todėl antstolis negali objektyviai nustatyti viso skolininko turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas išieškotojo naudai, jo aprašyti bei areštuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi skundą atmetė (b.l.13).
Pirmosios instancijos teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0174/11/00741 medžiagos nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2011-11-14 nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota bendrai 2.147.621,56 Lt sumai UAB „Pegama“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, priklausantis pareiškėjui ir esantis pas pareiškėją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant pareiškėjui areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pareiškėjo pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose bei turtines teises priklausančias pareiškėjui ir esantį pas pareiškėją ar trečiuosius asmenis. Antstolis D. Kisielius 2011-11-17 priėmė patvarkymus vykdomąjį dokumentą vykdyti; pateikti informaciją apie turimą turtą. 2011-11-17 ir 2011-12-02 patvarkymais pareiškėjas buvo įpareigotas raštu pateikti informaciją apie pareiškėjo UAB „Pegama“ finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymo eigą bei finansinės atskaitomybės dokumentus (balansas, pelno nuostolių ataskaita, tiekėjų sąrašas). Antstolis pareiškėjui raštu nurodė, kad minėtu reikalavimu siekiama tinkamai įvertinti pareiškėjo turtinę padėtį. Teismas nesutiko su pareiškėjo teigimu, kad minėtais patvarkymais antstolis peržengė savo įgaliojimų ribas, nes tokia antstolio teisė yra reglamentuota CPK normomis – CPK 645 str. 1 d. nustatyta, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Teismas pažymėjo, kad šios normos taikymas neturi būti suprantamas pažodžiui ir taikomas formaliai, kaip yra įsitikinęs pareiškėjas, t. y. neužtenka skolininkui vien tik nurodyti kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Antstolis, vykdydamas nutartį dėl turto arešto privalo nustatyti realų tokio turto mastą, o tai įmanoma padaryti tik susipažinus su duomenimis apie esamus finansinius įsipareigojimus kitiems asmenims, taip pat su duomenimis ar įmonė nėra nuostolinga ir t. t. Byloje nėra duomenų, o ir pats pareiškėjas nenurodo, kad paminėtų dokumentų pateikimas pažeistų pareiškėjo teises ar interesus. Pažymėtina, kad areštuotino turto masės apimtis yra labai ženkli, galimas pareiškėjo įsiskolinimas siekia daugiau nei 2 milijonus, todėl antstolio patvarkymai yra adekvatūs, racionalūs ir teisiškai pagrįsti, o todėl vykdytini.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Pegama“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.21-24), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pripažinti antstolio D. Kisieliaus veiksmus, kuriais iš UAB „Pegama“ reikalaujama nurodyti finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymo eigą ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, neteisėtais. Nurodo, jog vykdydamas 2011 m. lapkričio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3478-601/2011 areštuoti bendrai 2.147.621,56 Lt sumai apelianto nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, D. Kisielius 2011-11-17 surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0174/11/00741. 2011 m. lapkričio 17 d. antstolis priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, kuriuo įpareigojo apeliantą, per 5 dienas raštu pateikti informaciją apie UAB „Pegama“ priklausantį turtą: 1)visas įmonės turimas bankuose ir kituose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis esančias ir įmonei priklausančias pinigines lėšas;2) įmonės turimas turtines teises (iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas ar turtą) ar vertybinius popierius (akcijas, vekselius, čekius, obligacijas, taupymo lakštus ir kt.); 3) kilnojamąjį turtą; 4)nekilnojamąjį turtą; 5)nurodyti įmonės finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymo eigą. 2011 m. lapkričio 28 d. apeliantas pateikė antstoliui jo prašomą informaciją, tačiau atsisakė pateikti informaciją apie įmonės finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymo eigą, nurodydama, kad tokia informacija nėra susijusi su 2011-11-14 Kauno apygardos teismo nutarties civ. byloje Nr. 2-3478-601/2011 vykdymu, todėl reikalaudamas tokios informacijos antstolis viršija savo kompetencijos ribas. 2012-03-06 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo apeliantą ir jos vadovą A. S. per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją apie: 1.finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymo eigą; 2. finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, pelno nuostolių ataskaitą, tiekėjų sąrašus). Teismas antstolio veiksmų teisėtumą grindė dviem argumentais: 1) CPK 645 str.1 d. aiškintina ne pažodžiui, o plečiamai t.y. turi būti pateikiami duomenys ne tik apie turtą, bet ir apie įsipareigojimus (realaus turto masto įvertinimui), apie skolininko mokumą; 2) antstolio veiksmai nepažeidžia apelianto teisių. Teismas, nepateikdamas jokių motyvų nurodė, jog CPK 645 str. 1 d., nurodanti skolininko pareigą pateikti informaciją apie turtą, turi būti suprantama kaip pareiga pateikti duomenis ir apie turtą, ir apie įsipareigojimus, apie skolininko mokumą ir kitus susijusius duomenis. Tačiau Buhalterinės apskaitos įstatymas turtą apibrėžia kaip materialiąsias, nematerialiąsias ir finansines vertybes, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos (2 str. 18 d.). Minėtas įstatymas įsipareigojimus apibrėžia kaip prievolę, atsirandančia dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti (2 str. 8 d.). Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta ir nuosavo kapitalo sąvoka, apibrėžiama kaip turto ir įsipareigojimų skirtumas. Mano, kad teismas nurodydamas, jog antstolis, vykdydamas nutartį dėl turto arešto, privalo nustatyti realų tokio turto mąstą, Buhalterinės apskaitos įstatymo prasme nurodė, kad vykdant turto arešto nutartį, turi būti nustatomas skolininko nuosavas kapitalas. Tačiau teismas visiškai nemotyvavo, kodėl yra reikalinga vykdant nutartį dėl turto arešto nustatyti nuosavo kapitalo dydį (realų skolininko turto mastą), kodėl reikia nustatinėti, ar įmonė nėra nuostolinga. Vadovaujantis CPK 613 str. 2 d., antstolis priimdamas patvarkymą privalo nurodyti motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Apeliantas skunde pateikė argumentus, kad toks antstolio patvarkymas yra nemotyvuotas ir kad tokios informacijos nepateikimas nekliudo antstoliui vykdyti nutartį dėl teismo arešto. Tačiau teismas neatsižvelgė į šiuos argumentus, ir pripažindamas, kad antstolio reikalavimas yra teisėtas, nepateikė nei vieno argumento, kodėl, vykdant nutartį dėl turto arešto, yra reikalingi duomenys apie įsipareigojimų dydį, apie skolininko mokumą, kokią įtaką šie duomenys turės vykdant nutartį dėl turto arešto. Teismų praktikoje nurodoma, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl ir antstolis privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nesuteikia antstoliui teisės, vykdant nutartį dėl teismo arešto, reikalauti skolininką pateikti duomenis apie skolininko įsipareigojimus. Iš CPK 675 str. 1 d., 2 d., 678 str. nuostatų daro išvadą, kad tinkamam turto arešto nutarties įvykdymui pakanka duomenų apie skolininko turtą, o duomenys apie skolininko įsipareigojimus, mokumą yra pertekliniai ir nekliudo tinkamai įvykdyti nutartį dėl turto arešto. Apelianto teigimu, bet kokių papildomų duomenų teikimas antstoliui yra susijęs su papildomais laiko kaštais bei kaštais darbuotojams, todėl teisių pažeidimas yra akivaizdus. Tačiau nesant reikalavimo priteisti žalą, teismas turi vertinti tik tai, ar antstolis turėjo teisę atlikti veiksmus dėl kurių yra pateiktas skundas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentuota, kad antstolis, vykdydamas nutartį dėl turto arešto privalo nustatyti realų skolininko turto mastą, o tai įmanoma tik susipažinus ne tik su duomenimis apie skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bet ir su duomenimis apie esamus finansinius įsipareigojimus kitiems asmenims, taip pat su duomenimis, ar įmonė nėra nuostolinga ir t.t. Tokia antstolio pareiga yra akivaizdi iš teisinio antstolio veiklos reglamentavimo, kuriame pabrėžiama būtinybė antstoliui imtis veiksmų užtikrinti, kad iš areštuoto turto būtų įmanoma išieškoti (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio pareiga neapsiriboja tik turto areštavimu pagal jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių užtikrinti, kad iš areštuoto turto būtų įmanoma išieškoti. Būtent tokiu tikslu antstolio vykdoma teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civ. byloje Nr. 2-3478-601/2011. Remiantis LR antstolių įstatymo 22 str. 1 d., atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti visus reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, įskaitant ne tik lėšas ir pajamas, bet ir išlaidas, duomenis apie veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti. Siekdamas užtikrinti realią galimybę išieškoti iš skolininko turto, antstolis privalo nustatyti realų skolininkui priklausantį turtą, į kurį būtų įmanoma nukreipti išieškojimą ir patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Taigi Antstolio reikalavimas pateikti informaciją apie UAB „Pegama“ finansinius įsipareigojimus, jų vykdymo eigą ir finansinės atskaitomybės dokumentus atitinka antstolių veiklos praktiką bei antstolių veiklą reglamentuojančias teisės normas. Skolininko finansinės atskaitomybės dokumentai atskleidžia informaciją ne tik apie skolininko turimas skolas (pasyvus), bet ir apie skolininko turimą turtą (aktyvus). Informacija apie skolininko finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymo eigą yra būtina siekiant nustatyti realią skolininko finansinę padėtį ir areštuotiną turtą, įsitikinti, kad iš šio turto realiai būtų galimas išieškojimas bei, atitinkamai, nustatyti turto arešto mastą. Informacijos antstoliui UAB „Pegama“ nepateikia, antstolis negali objektyviai nustatyti viso skolininko turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas išieškotojo naudai, jo aprašyti bei areštuoti. Pažymi, kad už informacijos apie UAB „Pegama“ finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymo eigą nepateikimą antstoliui vykdant 2011-11-14 Kauno apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3478-601/2011 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13466-141/2011 ir 2012-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2576- 432/2012 yra paskyręs UAB „Pegama“ direktoriui A. S. pinigines baudas.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino antstolio veiksmus, kuriais jis nurodė pateikti apeliantui UAB „Pegama“ finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymo eigą bei finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, pelno nuostolių ataskaitą, tiekėjų sąrašus), teisėtais ir pagrįstais.
Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 str. 1 d.). CPK 585 str. 1 d. numatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Įstatymas numato skolininko pareigą antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą (CPK 645 str. 1 d.). Antstolio reikalavimas pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą yra tiesiogiai susijęs su vykdomojo dokumento tinkamu vykdymu, išieškotojo interesų gynimu.
Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Tačiau įstatymas suteikia teisę skolininko manymu neteisėtus antstolio veiksmus skųsti CPK nustatyta tvarka (CPK 510 str.).
Apelianto teigimu, teismas, buhalterinės apskaitos įstatymo prasme nurodęs, kad vykdant turto arešto nutartį, turi būti nustatomas skolininko nuosavas kapitalas, nemotyvavo, kodėl yra reikalinga vykdant nutartį dėl turto arešto nustatyti nuosavo kapitalo dydį (realų skolininko turto mastą).
Antstolis, siekdamas užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymą, privalo išsiaiškinti, ar turimo skolininko turto užteks realiai įvykdyti teismo sprendimą. Informacija apie skolininko turtą reikalinga antstoliui tam, kad vykdomasis dokumentas būtų tinkamai įvykdytas. Antstolis privalo išnaudoti visas CPK 645 str. įtvirtintas galimybes, t. y. įsitikinti, ar pareiškėjas turi neregistruotino materialaus turto, taigi šiuo atveju antstolis pagrįstai pareikalavo pateikti finansinius dokumentus, tiekėjų sąrašus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Pažymėtina, kad šis antstolio reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštaraujantis procesinės teisės normoms, todėl jį pripažinti neteisėtu nėra pagrindo.
Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog teismas nemotyvavo, kodėl yra reikalinga vykdant nutartį dėl turto arešto nustatyti realų skolininko turto mastą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas gana išsamiai nurodė, jog CPK 645 str. 1 d. normos taikymas neturi būti suprantamas pažodžiui ir taikomas formaliai, kaip yra įsitikinęs pareiškėjas, t. y. neužtenka skolininkui vien tik nurodyti kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Antstolis, vykdydamas nutartį dėl turto arešto privalo nustatyti realų tokio turto mastą, o tai įmanoma padaryti tik susipažinus su duomenimis apie esamus finansinius įsipareigojimus kitiems asmenims, taip pat su duomenimis ar įmonė nėra nuostolinga ir t. t. Apeliacinė instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos bei antstolio paaiškinimų, antstolis teigia turįs pagrindo manyti, kad aprašyto turto nepakaks būsimam teismo sprendimui vykdyti. Antstoliui atlikus keletą vykdymo veiksmų, susijusių laikinųjų apsaugos priemonių taikymu skolininko turto atžvilgiu ir nustačius, kad nekilnojamojo turto jis turi nepakankamai, o kredito įstaigose skolininko turimų lėšų nepakaktų, siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą, jis visiškai pagrįstai ir teisėtai pareikalavo iš skolininko pateikti tokius duomenis, kurių antstolis negali gauti, skirtingai nei nurodoma atskirajame skunde, nes antstolis gali gauti tik tokią informaciją, kuri yra viešuose registruose arba prieinama sudarius atitinkamas duomenų teikimo sutartis su kredito įstaigomis, SODRA ir kt. Pažymėtina, kad buhalteriniai dokumentai nėra duomenys, kurie yra viešai prieinami, todėl antstoliui, kuris yra valstybės įgaliotas asmuo vykdyti vykdomuosius dokumentus, pareikalavus pateikti atitinkamus dokumentus, jo veiksmų pripažinti dėl to neteisėtais nėra pagrindo.
Pažymėtina, jog nutartis, kuri buvo pateikta antstoliui vykdyti, pirmiausia įpareigojo surasti ir aprašyti skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Kilnojamuoju turtu pripažįstama transporto priemonės, įrengimai ar kitas gamybinis inventorius, žemės ūkio produkcija, prekės ir jų atsargos ir pan. Visa ši informacija paprastai fiksuojama įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, taip pat šią informaciją galima rasti ir tiekėjų ir jų teikiamos produkcijos ir prekių sąrašuose, nes tik taip antstolis gali įsitikinti, jog areštuoja (aprašo) tikrai skolininkui priklausantį turtą. Pažymėtina, jog antstolis šiuo tikslu taip pat gali pareikalauti ir prekių/produkcijos įsigijimo pagrindą patvirtinančių dokumentų. Nagrinėjamu atveju antstolio patvarkymas pripažintinas teisėtu, nepažeidžiančiu UAB „Pegama“ teisių ir teisėtų interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis nereikalavo informacijos apie UAB „Pegama“ prekių įsigijimo savikainą, kaip galimai komercinę paslaptį sudarančios informacijos.
Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie antstolio veiksmai yra tiesiogiai susiję su vykdomojo dokumento tinkamu vykdymu, išieškotojo interesų gynimu, todėl yra teisėti, neperžengia antstolio įgalinimų ribų (LR CPK 585 str., 634 str., 645 str.), nes įstatymas įpareigoja antstolį rinkti informaciją apie skolininko turimą ir jam nuosavybės teise priklausantį turtą, o šiam faktui patvirtinti antstolis gali pareikalauti kiek įmanoma išsamesnių duomenų, atspindinčių realią skolininko turtinę padėtį.
Konstatavęs, kad antstolio patvarkymas buvo teisėtas ir pagrįstas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, jog jo teisės buvo pažeistos, nes minėtų duomenų teikimas antstoliui pareikalavo papildomų laiko kaštų bei kaštų darbuotojams.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, pagrįstai nenustatė vykdymo proceso normų pažeidimų, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Dėl šios priežasties skundžiama nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1d. 1 p.), o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.