- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-07-26
- Bylos Nr.
- 1-154-743/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-01061-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
V. P., gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. P. 2013 m. birželio 30 d. apie 19 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę teisėtai pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, pasislėpęs krovininio automobilio kabinoje, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.
Kaltinamojo V. P. parodymais (b. l. 13, 14, 16), kad Gruzijoje nėra darbo ir sunku pragyventi, todėl nusprendė vykti į Europą. Žinojo, kad norint patekti į Europą reikalinga viza, tačiau dėl jos nesikreipė, nes neturėjo pinigų, nusprendė vykti be vizos. 2013 m. birželio 15 d. iš Gruzijos Kutaisio m. atskrido į Minską, iš ten nuvyko į Brestą, kur norėjo prie Lenkijos valstybės sienos paprašyti prieglobsčio, tačiau jo nepriėmė, todėl nusprendė vykti nelegaliai per Lietuvos–Baltarusijos valstybės sieną ir toliau vykti į Lenkijos Respubliką. Grįžo atgal į Minską, degalinėje susirado krovininio automobilio vairuotoją, kuris sutiko nugabenti jį į Lietuvą, Vilnių. 2013 m. birželio 30 d. apie pietus išvyko iš Minsko ir apie 19 val. kažkokiame poste kirto Lietuvos–Baltarusijos sieną. Privažiavus prie posto vairuotojas liepė jam pasislėpti kabinoje esančioje miegamojoje vietoje, tada suprato, kad vyks per valstybės sieną. Kai pervažiavo sieną, vairuotojas pasakė, kad išlįstų iš miegamosios vietos, tada suprato, kad yra Lietuvos Respublikoje. Vairuotojas dar pasakė, kad autobusų stotyje nusipirktų bilietą į Lenkiją ir ten nuvykęs galės prašyti prieglobsčio. Jo pasą pavogė kartu su rankine, Vilniaus autobusų stotyje.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės pareigūno M. L. tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 2, 3-4), iš kurių matyti, kad nuo 2013 m. liepos 1 d. 20 val. iki 2013 m. liepos 2 d. 8 val. kartu su vyresniuoju pasieniečiu A. J. vykdė tarnybą Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardoje sargybos „Patrulis“ vyresniuoju. Apie 00.25 val., patruliuodami pasienio ruože, valstybės sienos ženklo Nr. 140 rajone, Salaperaugio kaime, dokumentų patikrinimui sustabdė maršrutinį autobusą „Setra“, vykusį maršrutu Vilnius–Varšuva. Autobuse vyko ir tamsaus gymio pilietis, kuris nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Todėl jį sulaikė ir pristatė į Kalvarijos užkardos tarnybines patalpas. Aiškinantis aplinkybes jis prisistatė Gruzijos piliečiu L. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad 2013 m. birželio 30 d. apie 23 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvyko krovininio automobilio kabinoje.
Gruzijos ambasados pranešimu Nr. 41/29584 (b. l. 21), kuriuo patvirtina, jog remiantis Gruzijos teisingumo ministerijos duomenų baze ir atsiųstomis fotonuotraukomis asmuo, prisistatęs kaip L. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų yra Gruzijos pilietis V. P., gim. (duomenys neskelbtini).
Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 31), iš kurios matyti, kad nėra duomenų apie tai, kad V. P. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.
Už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kaltinamasis V. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 30).
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skirti 51 paros arešto bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 33).
Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, jam skirtina viena iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo ir prokurorė, – areštas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinama tai, kad padarytas nusikaltimas susijęs su kelių valstybių teritorijų ribų pažeidimu, kaltinamasis, žinodamas teisėtą išvykimo į užsienio valstybes tvarką, ja nepasinaudojo ir sąmoningai pasirinko nusikalstamą būdą patekti į valstybę, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina mažesnė nei vidurkio dydžio arešto bausmė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 61 straipsniai).
Kaltinamojo V. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. liepos 2 d. (b. l. 5, 25-26) įskaitytinas į bausmę.
Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kardomosios priemonės tikslo – nuosprendžio įvykdymo, nėra galimybės, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu 51 (penkiasdešimt vienai) parai. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – areštą 34 (trisdešimt keturioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką V. P. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. liepos 2 d. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.